Klasicizmas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Klasicizmas Lietuvoje

Klasicizmo atsiradimas ir bruožai

Nuo XVIII amžiaus vidurio Europos šalyse didėjo prieštaravimai tarp

feodalinio absoliutizmo ir augančios buržuazijos. Pagrindinis ideologinis

buržuazijos ginklas buvo racionalizmas ir švietėjiška filosofija. Ypač

išplito mintis, kad tik visuotinis švietimas padės sukurti gerą ir teisingą

visuomeninę santvarką. Žmogaus išmintį ir protą imta laikyti didžiausiomis

vertybėmis, o meną ir mokslą – veiksmingiausiomis auklėjimo priemonėmis.

Idealiu meno pavyzdžiu tapo antikinė klasika. XVIII a. viduryje atsiradus

šiuolaikinė archeologija, prisidėjo prie senovės Graikijos ir Romos meno

kūrinių tyrinėjimo, kas darė įtaką to meto architektams.

Klasicizmu naujasis stilius pavadintas dėl klasikinės architektūros formų

propagavimo. Šis terminas kilo iš lotyniško žodžio classicus – pavyzdinis.

Klasicistai stengėsi architektūroje atsisakyti įmantriai puošnaus,

emocingojo baroko, pavienės pastato detalės laikytos antriniu dalyku, o

daugiausia dėmesio teikta į orderio tektoniką. Klasicistai atmetė klasikinę

koloną, neturinčią realios apkrovos, siekė orderio utilitarinės funkcijos

ir meninės raiškos vientisumo. Manyta, kad architektūra turi būti

praktiška, ekonomiška, pastatai respektabilūs, bet paprasti, patogūs,

taisyklingų formų, simetrinės kompozicijos.

Kryptys : romėniška ir graikiška

Antikinė architektūra nevienodai veikė Europos klasicizmą. Vienos šalys

(Prancūzija, Italija, Lenkija, Rusija) labiau orientavosi į romėnišką

kryptį, o kitos (Vokietija, Anglija, Švedija) – į graikišką (helenistinę).

Šitokią skirtingą orientaciją lėmė ne tiesioginės sąsajos su antikos

palikimu, bet ir kaimyninės architektūros mokyklos, bei vietinės

tradicijos. Kadangi Lietuvos klasicizmą siejo ryšiai su Italijos, Lenkijos,

Prancūzijos architektūros mokyklomis, tada jam labiau tiko romėniškoji

kryptis negu graikiška.

Italų (Romos) mokyklos

Lietuvos klasicizmo užuomazgą paskatino italų mokykla. Ryšiai su Italija

sietini su žymaus lietuvių menininko Pranciškaus Smuglevičiaus (1745 –

1807m.) studijomis Romos Šv. Luko dailės akademijoje ir tolesne veikla

Italijoje 1763 – 1784m. P. Smulgevičius Italijoje įgijo profesinį

architekto išsilavinimą, pasižymėjo kaip geras šios srities specialistas,

artimai bendravo su Karlu ir Džambatista Sampaniais, gyveno jų šeimoje.

Greičiausiai jam tarpininkaujant, Karlas Sampanis (Carlo Spampani) apie

1770m. atvyko į Lietuvą ir pasėjo pirmuosius klasicizmo daigus.

Ankstyvuoju Lietuvos laikotarpiu klasicizmo architektūrą kūrė ir kitas

italų architektas D. Sakas (Giuseppe de Sacco). Be to Italijoje

architektūrą studijavo lietuvių klasicizmo kūrėjai K. Kaminskis, L.

Gucevičius, su geriausiais meno kūriniai bu susipažinęs K. Podčašinskis.

Prancūzų (Paryžiaus) mokyklos

Ne mažesnį vaidmenį ugdant Lietuvos klasicizmą suvaidino prancūzų mokykla.

Tai buvo svarbiausias klasicizmo centras, veikęs kitų šalių architektūrą.

Prancūzijoje šis stilius ėmė reikštis jau XVII a., o iki XVIII amžiaus

vidurio susidarė tvirti teoriniai pagrindai. Prancūzų architektai daug

dėmesio skyrė racionaliai konstrukciniai sistemai, sukūrė logiškai pagrįstą

proporcijų visumą.

Prancūzų klasicizmo poveikis buvo gana ryškus formuojant to laikmečio

Lietuvos architektūrą, Paryžiuje studijavo žymiausi jos kūrėjai: L.

Gucevičius (daug bendravo su Ž. Suflo, K. Ledu) ; K. Podčašinskis (vėliau

dėstęs architektūrą Vilniaus Universitete, remdamasis Ž. Diurano programa).

Rusų mokyklos

Sužlugus Lietuvos – Lenkijos valstybei, nemažą įtaką pradėjo daryti Rusijos

architektūra. Ji dar labiau padidėjo po to, kai buvo uždarytas Vilniaus

universitetas, o sykiu ir Architektūros katedra. Lietuvos gubernijų

architektais imta skirti kitų meno mokyklų auklėtinius, kurie kreipė tam

tikra linkme projektavimą. Miestų statybose išplito Zacharovo ir kitų

parengti tipiniai projektai.

Europos ir Lietuvos klasicizmo raidos etapai

Daugumoje Europos šalių klasicizmas plito nuo XIII amžiaus vidurio iki 1830

metų. Stiliaus raida vyko dviem etapais: nuo XIII amžiaus vidurio iki XIX

amžiaus pradžios ir nuo XIX amžiaus pradžios iki 1830 metų. Pirmajam

etapui būdingos plastiškesnės formos, dažnai ne visai prarastas ryšys su

baroku. Antrojo etapo architektūra griežtesnių formų, paremta gilesniu

antikos meno žinojimu, nors su ampyru jau pasirodė prieštaravimų tarp

formos ir konstrukcijos.

Lietuvą klasicizmo stilius pasiekė nedaug pavėlavęs – jo pradžia laikomi

1770 metai. Klasicizmas ir čia plito panašiai kaip ir kitose šalyse,

išsiskiria du ryškūs jo laikotarpiai : iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės

suirimo ir po jo. Pirmuoju laikotarpiu (1780 – 1795 metai) reiškėsi

ankstyvasis ir brandusis, antruoju (1795 – 1860 metai) – vėlyvasis

klasicizmas.

Ankstyvasis ir brandusis klasicizmas (1780 – 1795 metai)

Pirmuoju laikotarpiu Lietuvos klasicizmas palaipsniui peraugo iš

ankstyvojo į brandųjį. Tarp jų nebuvo ryškių chronologinių ribų – tuo pačiu

metu sukurta ir mažiau ir labiau brandžių kūrinių. Tai priklausė nuo

užsakovų išsilavinimo bei architektų talento. Ankstyvojo klasicizmo

pastatams (maždaug iki 1790 metų) dažnai būdingos kai
kurios baroko formos

– laužyti mansardiniai stogai (Kauno rotušė, Paežerių dvaro rūmai ir kt.)

akcentuota plastinė fasadų puošyba (Vilniaus pranciškonų vienuolynas).

Tačiau tuo laiku jau susiformavo tokios meninės formos ir pastatų tipai,

kurie išliko per visą epochą. Pirmuoju laikotarpiu iškilo savita architekto

L. S. – Gucevičiaus kūrybinė individualybė. Jo veikla pakreipė klasicizmą

nauja linkme, iškėlė iki brandaus lygio, sudarė pagrindą geriausioms

tradicijoms tarpti iki ir po 1795 metų.

L. S. Gucevičius – lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininkas

Visas L.S . – Gucevičius kūrybinis palikimas – neįkainojamai vertingas

indėlis į mūsų krašto architektūrą. Jo kūriniai tapo vertingais Vilniaus

miesto ir jo apylinkių architektūros akcentais. Jie iki mūsų dienų

nenustojo savo reikšmės.

Į to meto Vilniaus barokinę architektūrą įjungdamas aiškų, laisvai perkurtą

klasicizmą, jis žymiai pralenkė savo pirmtakų (buvusio savo mokytojo

Knakfuso) nedrąsius ieškojimus šioje srityje ir tuo pačiu sukėlė

visuomenėje susižavėjimą naujuoju architektūros menu.

Tuo būdu ne tiek pats klasicizmo stiliaus pastatų projektavimas ir

įgyvendinimas, baroku pagarsėjusiame mieste, kiek laisvas, kūrybiškas,

antikos kanonais nedaug tesuvaržytas, klasicizmo elementų perkūrimas buvo

labai radikalus žingsnis L. S. – Gucevičiaus kūryboje.

Galima drąsiai teigti kad L. S. – Gucevičiaus kūrybinė veikla nauja linkme

pakreipė architektūros meno vystymąsi Lietuvoje, padėjo tvirtus pagrindu

geriausioms klasicizmo tradicijoms prigyti ir vystytis. Jo buvusio mokytojo

architekto Knakfuso pastatams būdingas šaltas varšuviškio klasicizmo

atkartojimas. L. S. – Gucevičiaus kūrybinė veikla pasižymėjo novatoriškais

ieškojimais, siekimu sukurti savą, vilnietišką klasicizmo išraišką,

sugebėjimu suteikti savo kūriniams senosios nacionalinės architektūros ir

klasicizmo kūrybinių santykių sąskambį. Visai pagrįstai jį galima vadinti

lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininku.

Nagrinėjant L. S. – Gucevičiaus kūrinius, būtina pažymėti, kad kiekvienam

jo projektuojamam didesnės apimties projektui būdinga ansamblinė

kompozicija. Čia kiekvienas pastatas projektuotas ieškant bendro viso

ansamblio sprendimo, panaudojant vietos tereną ir kitas gamtines sąlygas

(vandenį, augmeniją).

Paminėtinas autoriaus pamėgtas perspektyvos, žiūrint iš artimų taškų,

kompozicinių privalumų panaudojimas.

Peržvelgę L. S. – Gucevičiaus kūrybinį palikimą, galime pažymėti kad jis

sugebėjo jį įlieti naują labai artimą mūsų krašto architektūrai kompozicinį

planą ir fasadų sprendimą. Jo pastatams būdinga masių pusiausvyra, plano

aiškumas, gili statybinė logika ir dekoro saikingumas. Tai būdinga visiems

jo sukurtiems svarbesniems architektūros paminklams : Vilniaus katedrai,

Verkių ansambliui, Vilniaus rotušei, Sudervės bažnyčiai, Vyskupų rūmams

Vilniuje, Maliatyčių kompleksui.

Šias jo kūrybos savybes buvo pastebėję taip pat ir kai kurie architektūros

tyrinėtojai (Vl. Tartakevičius ir kt.), kurie L. S. – Gucevičiaus

klasicizmą teigė esant giliai specifišką, savitą ir žymiai pranašesnį už jo

mokytojo Knakfuso šio stiliaus šio stiliaus ieškojimus.

L. S. – Gucevičiaus buvo pirmasis iš Lietuvos architektų panaudojęs

skulptūros meną visuomeniniams pastatams papuošti. Tačiau savo

projektuojamų pastatų jis neperkrovė jokiais sudėtingesniais klasicizmo

elementais. Jų fasadų sprendimai pasižymėjo vykusiai ieškotomis

proporcijomis ir ramiu paprastumu. Šį teiginį vaizdžiai iliustruoja jo

suprojektuotas gyvenamasis namas daktarui Leibošicui Vilniuje, Muziejaus

gatvėje Nr. 16 ir kiti pastatai.

Visos čia iškeltos L. S. – Gucevičiaus kūrybinio palikimo savybės ir

šiandien nėra nustojusios savo aktualumo, lygiai kaip ir jo paskelbtas

teiginys, kad “ pastato grožis, darnumas glūdi ne išgalvotuose

pagražinimuose ar papuošimuose, bet atskirų detalių darniame santykiavime

su visuma ir tarpusavyje”.

Kauno rotušė

Kauno rotušė 1771 –1780 metais rekonstruota iš gotikinio pastato. Ji

paaukštinta ir pailginta vakarų kryptimi, užstatytas dar vienas bokšto

tarpsnis, pietų pusėje prie pastato prijungtas kolonomis paremtas balkonas.

Rotušės buvo iš esmės pakeisti – vėlyvojo baroko kompozicija papildyta

ankstyvojo klasicizmo formomis. Tik šiaurinis fasadas, atgręžtas į čia

buvusį siaurą kiemą, lygiai nutinkuotas, paliktas be puošybos elementų.

Rotušės vidus perplanuotas, senajame vestibiulyje įrengti paradiniai

laiptai.

Prie dviaukščio stačiakampio rotušės tūrio rytiniame gale glaudžiasi

bokštas. Jo apatiniai tarpsniai kvadratiniai, o trys viršutiniai –

aštuoniakampiai. Fasadai sukomponuoti pagal orderinę sistemą. Apatinis

cokolinis aukštas suraižytas, antrąjį aukštą skaido piliastrai su rūtos

motyvu papuoštais kapiteliais. Tarp piliastrų išdėstyti stačiakampiai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1513 žodžiai iš 5021 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.