Klausos sutrikimai
5 (100%) 1 vote

Klausos sutrikimai

TURINYS

Įvadas

1. Klausos sutrikimų apibūdinimas ir svarbesni sutrikusios klausos vaikų vystymosi ypatumai

2. Neprigirdėjimo diferencinė diagnostika

3. Sutrikusios klausos vaikų ugdymo ypatumai

4. Vaiko, turinčio klausos negalę, integruoto mokymo galimybės

5. Pagalba sutrikusios klausos vaikui, besimokančiam bendrojo lavinimo mokykloje

6. Korekcinis darbas ugdant neprigirdinčiųjų kalbą ir šalinant kalbos sutrikimus

Išvados

Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Klausos sutrikimas, ypač dalinis, yra dažnai pasitaikantis trūkumas. Neprigirdintieji ir kurtieji sudaro 4-6 % gyventojų. Mažiau ryškūs klausos sutrikimai (lengvas neprigirdėjimas) ypač dažni (net iki 25%). Kurtumas pasitaiko daug rečiau (0,1-0,2 %)

Savo darbe apibūdinau svarbesnius sutrikusios klausos vaikų vystymosi ypatumus.

Antroje dalyje dėstoma kaip svarbu išsiaiškinti vaiko klausos būklę ir taikyti gydymą, bei specialų mokymą.

Trečia dalis apie sutrikusios klausos vaikų mokymo ypatumus. Kaip parinkti tinkamus mokymo metodus vaikams turintiems klausos sutrikimų.

Ketvirtoje ir penktoje dalyse analizuoju apie galimybes, vaiko turinčio klausos negalę, integruotą mokymą, besimokančiam bendrojo lavinimo mokykloje.

Koks galimas koreliacinis darbas ugdant neprigirdinčiųjų kalbą ir šalinant kalbos sutrikimus aprašoma paskutiniojoje darbo dalyje.

1. KLAUSOS SUTRIKIMŲ APIBŪDINIMAS IR SVARBESNI SUTRIKUSIOS

KLAUSOS VAIKŲ VYSTYMOSI YPATUMAI

Klausos sutrikimai tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja. Klausos susilpnėjimo laipsnis nustatomas atlikus audiometrinį tyrimą. Jo metu fiksuojami absoliutūs girdimųjų pojūčių slenksčiai decibelais (dB) 500, 1000, 2000 Hz tonus. Klausos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal ‚geriau girdinčios“ ausies duomenis.

Lietuvoje orientuojamasi į tokį klausos sutrikimų klasifikavimą:

– neprigirdėjimas: nežymus (26-40 dB), vidutinis (41-55dB), labai žymus (71-90 dB).

– kurtumas: praktiškas (daugiau kaip 91 dB).

Apibūdinant sutrikusios klausos vaikus, orientuojamasis ne tik į klausos sutrikimo laipsnį, bet ir į tai, kiek klausos sutrikimas trukdo (arba leidžia) vaikui savarankiškai išmokti kalbėti, muzikuoti ir t.t.

Kurčiaisiais laikomi vaikai, turintys įgimtą arba anksti (iki 3 metų) įgytą kurtumą ir negalintys savarankiškai išmokti kalbėti, taip pat vėliau apkurtę asmenys, be specialaus pasirengimo negalintys bendrauti sakytine kalba. Pagal kalbos išsivystymą kurtieji skirstomi į dvi grupes: 1) nekalbančius kurčiuosius, kurie gimė kurti arba apkurto iki 3 metų, t.y. iki susiformuojant kalbai; 2) kalbančius kurčiuosius, kurie prarado klausą jau mokėdami kalbėti. Kodėl anksti apkurtusieji negali savarankiškai išmokti kalbėti? Dauguma kurčiųjų turi klausos likučių, gali suvokti klausa garsinius signalus. Kurtieji negali išgirsti aplinkinių garsinės kalbos ir mėgdžiodami išmokti kalbėti.

Neprigirdintieji, remdamiesi savo nepilnaverte klausa, gali savarankiškai bent minimaliai įgyti kalbos pradmenis, tiesiogiai bendraudami. Jų kalbos lygį lemia klausos susilpnėjimo laipsnis, laikas bei specialus pedagoginis darbas, palaikant jau turimus kalbėjimui įgūdžius ir toliau juos tobulinant. Kuo mažesnis klausos susilpnėjimas, tuo sėkmingiau jis galės remtis klausos likučiais, suvokdamas aplinkinių kalbą.

Nepaisant klausos sutrikimo, ugdant vaiko kalbą (žodinę arba gestų) galima normalizuoti jo vystymąsi. Jeigu iki 5 metų vaiką išmokinsime turtingos pilnavertės žodinės ar gestų kalbos, tolesnis jo psichikos vystymasis iš esmės bus pilnavertis ir apsiribos tik girdimųjų procesų specifika. Taigi svarbiausia – laiku išmokyti vaiką kalbėti žodine ar gestų kalba.

Girdinčiųjų tėvų šeimose, augančiose sutrikusios klausos vaikus, dažnai nepakankamai emociniai kontaktai su vaiku, vaikas jaučia emocinių santykių stygį, savotišką vidinį psichologinį diskomfortą. Tuo tarpu kurčiųjų šeimose kurtieji vaikai patiria daugiau teigiamų emocijų ir jie patys yra emocingesni (reiškia daugiau emocinių reakcijų), jaučia didesnį emocinį komfortą. Manoma, kad taip yra ir dėl to, kad su vaiku daug ir natūraliai bendraujama gestais.

2. NEPRIGIRDĖJIMO DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Kalbos sutrikimas yra universalus bet kokio ypatingo vystymosi požymis. Sutrikus vaiko vystymuisi, sutrinka jo veiklos žodinis tarpinimas (žodinė reguliacija ir verbalizavimas).

Pirmasis uždavinys, konstatavus vienokius ar kitokius kalbos sutrikimus, yra išsiaiškinti vaiko klausos būklę. Jei nustatoma, kad klausa yra nesutrikusi, galima prognozuoti, kad kalbos sutrikimų priežastis gali būti pirminis kalbos funkcijų pažeidimas arba pirminis intelekto nepakankamumas. Jeigu nustatomas klausos sutrikimas, būtinai reikia fiksuoti klausos sutrikimo laiką, laipsnį, vaiko ugdymo sąlygas. Šių veiksnių analizė ir gretinimas leis daryti išvadą, ar klausos sutrikimas yra nustatyto kalbos sutrikimo priežastis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 700 žodžiai iš 2296 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.