Klinikinės tatologijos ligos
5 (100%) 1 vote

Klinikinės tatologijos ligos

Ūminis bronchitas. Įvairios etiologijos dažniausiai kvėpavimo takų uždegimas, kuris dažnai pareina savaime, sukelia dažniausiai virusinė infekcija: rino, adeno, gripo, paragripo virusai. Paprastai sergama šaltu metų laiku. Ū. B. parsidėti skatina nuovargis, peršalimas kontaktas su kenksmingom medžiagom. Ankstyviausi ū. b. patomorfologiniai požymiai: bronchų epitelio hiperemija(paraudimas), virpamojo epitelio deskvamacija(paburkimas). Klinika: liga prasideda bendru negalavimu, sloga, nedideliu karščiavimu, kosuliu. Pagal vyraujančius simptomus galima iškirti 3 ū.b, klinikines formas: 1) pgr. simpt. sausas varginantis kosulys, ligai užsitęsus gali vargint 6 – 8 sav., plaučiuose karkalų paprastai neišklausoma.2) pgr. simt. Kosulys, skrepliavimas. Skrepliai būna gleivingai pūlingi, auskultuojant girdimi karkalai.3) pgr. simt. Dusulys sąlygotas bronchų obstrukcijos (pažeidimo), auskultuojant išklausomi įvairūs sausi karkalai. Diagnostika. Grindžiama ligonio nusiskundimais ir klinikiniais simptomais. Gydymas. Karščiuojančiam ligoniui taikomas namų rėžimas, poilsis, duodama gerti daug šiltų skysčių. Jei didelė temp. skiriami antiperetikai (temp. mažinantys vaistai). Jei vargina kosulys rekomenduojama keletą dienų vartoti kosulį slopinančius vaistus, užsitęsus kosuliui 2 – 3 sav. dažniausiai taikomos inhaliacijos, mukolitikai(skystina skreplius). Prognozė. Gera retai pasitaiko komplikacijos.



Lėtinis broncitas. Patologinė būklė, kai pacientas dvejus metus iš eilės mažiausiai 3 mėnesius per metus kosėjo , skrepliavo ir tai nepaaiškinama kt. priežastimis. Įrodyta, kad tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jos patogenezė siejamas su uždegiminiai gleivinės ir pogleivio pokyčiais. Etiologija. L.b. – polietiologinė liga, svarbiausi rizikos faktoriai: rūkymas(ir pasyvus), profesiniai kenksmingi veikniai, oro užterštumas, klimatas, socialinės problemos(alkoholizmas…), dažnos virusinės kvėpavimo takų ligos, sutrikęs kvėpavimas per nosį(polipai). Veikiant šiems veiksniam pažeidžiamas kvėpavimo takų struktūra ir funkcija. Klinika. Ligoniai skundžiasi kosuliu, skrepliavimu. Ligos remisijos metu (paūmėjimo) skreplių būna nuo 5 iki 40ml per parą. Paūmėjus bakteriniai infekcijai gali prasidėti karščiavimas, pasireikšti bronchų obstrukcijos sindromai: dusulys. Plaučiuose išklausomi įvairūs karkalai. Klasifikacija. 1) paprastas – lėtinis pūlingas atkostimi pūlingi skrepliai.2) katarinis – pasireiškia bronchų obstrukcijos sindromas(dusulys, švokštimas, plaučių ventiliacinės funkcijos sutrikimas). Tyrimo metodai. Kraujo tyrimai gali būti nepakitę, progresuojant ligai padidėja eritrocitų sk., hemoglobino konc., mažėja ENG. Kraujo dujų remisijos metu ryškesnių pokyčių nenustatoma. Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas taikomas pneumonijai ir kt. ligoms paneigti. Citologinis tyrimas: ligos remisijos metu skrepliuose būna alveolinių makrofagų, ligai paūmėjus padaugėja neutrofilų, nedaug eozinofilų. Taikomas ir bakteriologinis tyrimas. Gydymas. Gydymo efektyvumas priklauso nuo to ar ligonis nekontaktuos su kvėp. takus dirginančiomis medžiagomis. Gydymui skiriami antibiotikai(naikina lazdeles), mukolitikai, šilti skysčiai, taikytinis fizioterapinės priemonės. Prognozė. Stabili, tačiau jei kvėp. takuose apsigyvena bakterijos išsivysto bronchektazės.

Plaučių uždegimas. Ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių. Etiologija. Plaučių uždegimą sukelia įvairūs infekcijos sukėlėjai (patogeniniai bakterijos ir virusai). Dažniausiai ligą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus. Klinika. Plaučių uždegimui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, kosulys, skrepliavimas, kartais – atkosėjimas krauju, krūtinės skausmas, dusulys. Tyrimo metodai. Klausydamas plaučius gydytojas girdi drėgnų karkalų. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką-stebimi plaučių uždegimui pakitimai (uždegimo vietose „pritemusios”). Kraujo tyrime būdingas leukocitų skaičiaus padidėjimas, atsiranda jaunų leukocitų formų, padidėja ENG. Skreplių tyrime ieškoma ligos sukėlėjų,jautrumas antibiotikams. Gydymas. antibiotikais. Be antibiotikų gali būti skiriami atsikosėjimą gerinantys , temperatūrą mažinantys vaistai, vaistai nuo skausmo ir uždegimo. Prognozė. Kai nepradedama laiku ir tinkamai gydyti, plaučių uždegimas gali komplikuotis(ūminiu kvėpavimo nepakankamumu).Gali išsivystyti sepsis– ligos sukėlėjas patenka į kraują, o su krauju į kitus organus ir juos pažeidžia. Netinkamai gydant plaučių uždegimas gali pereiti į plaučių pūlinį. Dažna komplikacija yra pleuritas – tai pleuros (plautį dengiančio lapelio) uždegimas, jo metu pleuros ertmėje gali susikaupti skysčio. Rečiau plaučių uždegimas komplikuojasi meningitu, perikarditu, endokarditu.



Reumatinis artritas – tai liga sukelianti socialinių problemų,lėtinė autoimuninės kilmės liga, kuri gali pakenkti daugelių kūno sąnarių, periartikulinius audinius, vidaus organus, akis, gali vystytis vaskulitai, amiloidozė.

Etiologija.Tiesioginės RA priežastys nenustatytos.Nustatomas genetinis polinkis į RA.

RA – autoimuninė liga. Dėl nežinomų
priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas ir pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, pats save palaikantis uždegimas.

KlinikaEsant RA sąnariai tinsta apimdami ir aplinkinius audinius, o pačiose sąnariuose gaminasi medžiagos, kurios ardo sąnario paviršių.Pakenkiami plaštakų ir pėdų sąnariai. Artritas vystosi pirštų proksimaliniuose, delnakaulių – pirštakaulių, padikaulių – pirštakaulių ir riešų sąnariuose. Didesni sąnariai, pvz.; klubai, keliai ir alkūnės, taip pat gali būti apimti ligos. Beveik niekada nepažeidžiami distaliniai pirštų ir nykščio sąnariai.

RA budinga:

• Patinimas, skausmas ir sąstingis labiausiai išreikšti, kai sąnarys nejuda

• Rytinis sąnarių sąstingis (trunkantis netrumpiau kaip vieną valandą) – ankstyvas ligos požymis kuris ilgą laiką gali būti vienintelė būsimos ligos apraiška. Rytinio sąstingio trukmė rodo uždegimo stiprumą.

• Sergant RA sąnariai pakenkiami simetriškai.

• Iš pradžių tai pasireiškia sąnarių skausmais ir tinimu, o vėlesnėse stadijose sukelia sąnarių deformacijas. Sąnariai praranda lankstumą ir stabilumą. Plaštakų ir pėdų patikimai(plaštakos krypsta į išorę – ruonio ranka,pėdos suplokštėja vystosi hallux valgus, žnyplių, plaktuko formos kojų pirštų deformacijos)Ligoniai skundžiasi, kad skauda padai ties padekaulių galvutėmis,

• Vystosi aplinkinių raumenų atrofija, prisideda tendovaginitai.

• nuovargis, silpnumas, prakaitavimas, svorio kritimas ir karščiavimas.

• Maždaug 20-30 %ligos atvejų randama poodinių reumatoidinių mazgelių. Jie yra žirnio, riešuto ar slyvos dydžio, neskausmingi, paslankūs, dažniausiai aptinkami ties alkūnėmis, smulkiaisiais plaštakų sąnariais. Panašių mazgų galima aptikti ir vidaus organuose, pvz., plaučiuose, smegenyse. Manoma, kad reumatoidinių mazgelių dažniau randama esant sunkesnei ligos eigai. Jų labai retai teatsiranda pačioje ligos pradžioje, paprastai išsivysto vėlesnėse ligos stadijose – ne anksčiau kaip po pusės metų nuo ligos pradžios.

• Pakenkus kraujagysles gali atsirasti pakitimų apie nagus, neskausmingų blauzdų opų.

RA budinga atkakli uždegimo eiga. Tiesa, gali būti pavienių skausmų ir tinimo susilpnėjimų, bet didesnis ar mažesnis skausmas vargina kasdien – metais ir dešimtmečiais. Po kilių ar keliolikos mėnesių nuo artrito pradžios pradeda keistis sąnarių išvaizda. Anksčiausiai tai pastebima plaštakoje, tačiau palaipsniu į šį procesą įtraukiama vis daugiau sąnarių. Labai išsivysčius ligai, ligoniai nebepajėgia susišukuoti, pavalgyti, o dėl stambiųjų kojų sąnarių pažeidimo jiems sunku vaikščioti. RA sergančius žmones labai vargina nuolat jaučiamas skausmas.

Diagnostika

Katrais gali padėti keletas mėnesi, kol RA diagnozė tampa aiški.

RA įtariamas įvertinus subjektyvius (sąnarių skausmas, rytinio sąstingio trukmė, bendra savijauta, funkcijos sutrikimas) ir objektyvius (sąnarių patinimas ir skausmas, ribotas judrumas, krepitacija, nestabilumas, deformacijos, sisteminiai reiškiniai) klinikinius simptomus.

Diagnozei nustatyti atliekama:

• bendrieji tyrimai (bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas) – rodo uždegiminio proceso aktyvumą;

• kraujyje gali būti aptiktas ligai būdingas reumatoidinis faktorius, antikūnų prieš ciklinius citrulinizuotus proteinus;

• sąnario punkcija (įdūrimas į sąnario ertmę plona adata) bei gauto sąnarinio skysčio ištyrimas;

• plaštakų ir pėdų ar kitų pažeistų rentgenogramos. Praėjus kelioms savaitėms nuo ligos pradžios galima matyti sustorėjusius minkštuosius sąnario audinius. Per keletą mėnesių išsivysto sąnarinių kaulų galų osteoporozė, mikrocistinių jų pakitimų, ima siaurėti plyšys. Ilgainiui atsiranda budingiausias požymis – erozijos. Ligai progresuojant sąnarys iš dalies arba visiškai išnyra, atsiranda ankilozė. Pagal rentgenologinius pakitimus nustatomas RA stadijos.

RA diagnozę patvirtina reumatologas, atmetęs kitų ligų galimybę. RA diagnozė nustatoma esant bent 4 iš 7 klasifikacijos kriterijų (Amerikos reumatologų kolegija, 1987 m.):

1. Rytinis sąnarių sąstingis, trunkantis ne trumpiau kaip 1 valandą.

2. Bent trijų sąnarių grupių artritas, pasireškiantis sąnario audinių tinimų.

3. Sąnarių pažeidimo simetriškumas.

4. Plaštakų sąnarių (riešai, metakarpofalanginiai, proksimaliniai interfalanginiai sąnariai).

5. Reumatoidiniai mazgeliai.

6. Reumatoidinis faktorius.

7. Radiologiniai pokyčiai, būdingi reumatoidiniam artritui (ypač erozijos).

Pirmiesiems keturiems būtina ne trumpesnė kaip 6 savaičių trukmė.

Diferencinė diagnostika.

Yra daug ligų nuo kurių dažnaiusiai tenka skirti RA. Tai osteoartitas, seronegatyvios spondiloartoratija, reaktyvūs artritai, infekciniai artritai, sisteminės jungiamojo audinio ligos ir vaskulitai, reumatinė polimialgija, mikrokristalinės artropatijos, antrinės artropatijos ir artritai, minkštųjų audinių patoologija ir fibromialgija. Kai kyla diagnostinių neaiškumų, papildomai gali būti atliekama įvairių kitų tyrimų ir siunčiama pas kitus specialistus.

Klasifikacija

Pagal TLK 1 reumatoidinis artitas klasifikuojamas:

• M05 – seropozityvus RA ( kraujyje aptinkamas reumatoidinis faktorius)

• M06 – kitas reumatoidinis
– jaunatvinis reumatoidinis artritas.

Gydymas

Gydymo tikslas yra mažinti skausmą, patinimą, gerinti judesius, didinti raumenų jėgą, išsaugoti sąnarių judrumą, grąžinti prarasta darbingumą, pagal galimybes atitolinti ligos progresavimą, defomacijas, neįgalumą. Ypač eletas dygymo priemonių.

Visu pirma artritu sergančiam ligoniui reikalinga tinkama informacija apie jo ligą, prognozę, gyvenimo būdo keitimo ir gydymo galimybes nes stokodami šių žinių labai dažnai ligoniai jaučia ateities baimę,nepasitenkinimą gydymo rezultatais. Jie pradeda ieškoti kitų gydytojų kurie galu gale juos visiškai išgydytų, kreipiasi į ekstrasensus arba pradeda gydytis patys, dažnai visai netinkamos priemonėmis, remdamiesi tik kokio nors pažįstamo ar kaimyno patirtimi. Tai gali paskatinti ligis progresavimą, gali atsirasti įvairių artrito komplikacijų, kurios per anksti prikausto ligonį prie invavido vežimėlio arba lovos, gerokai sutrumpina jo gyvenimą. Teisingas, psichologiškai adaptuotas paaiškinimas padėtų ligoniui realiai įvertinti visiško pasveikimo glimybę, paskatintų peržiūrėti savo gyvenimo prioritetus, tinkamai pasirinkti ar laiku pakeisti darbą, būstą, iš anksto ruoštis galimiems judėjimo funkcujų sutrikimams. Tokią informaciją turi suteikti ligonio šeimos gydytojas ir specialistas reumatologas.

Viena svarbiausių taisyklių, kurias turi žinoti ligonis, yra , kad judesiai sąnariams būtini, todėl būtina kasdien makštintis. Tik esant, smarkiam artrito paūmėjimui trumpam, kelioms dienoms, galima paskirti tausojantį režimą. Skausmas ir tinimams bent šiek tiek aprimus ligonis vėl turi pradėti makštintis. Sąnariai turi judėti maksimalia įmanoma amplitude, kita vertus, jie neturi būti perkraunami, nes tai sustiprina skausmus ir gali skatinti užgedimą. Būtina stegtis išsaugoti sąnarių lankstumą ir raumenų jėga. Netgi besinaudojantiems lazdele ar ramentais svarbukuo daugiau judėti. Kitais sąnariai stingsta, o aplinkiniai raumenys silpnėja. Tai gi gydomoji mankšta yra vienas svarbiausių gydymo metodų. Makštintis reikia siatemingai, ilgai ir kantriai, keltą kartų per dieną, bet be prievartos. Po kiekvieno pratimo reikia atsipalaidoti. Pratimus galima atlikti iršiltame vandenyje. Gydomąją mankštą galima derinti su vaikščiojimu gamtoje, važiavimu dviračiu, plaukimu. Tokia bendro poveikio mankšta teigiamai veikia visą organizmą gerina širdies darbą, deguonies pasisavinimą audiniuose. Patyrusio kineziterapeuto konsultacijos gali būti naudingos parenkant ligoniui tinkamą mankštos programą, ir ją keičiant pagal sąnarių ir raumenų būklę.

serganr artritu labai svarbio yra fizioperapinės bei kitos reabilitacinės priemonės. Yra metodai kurios galima taikyti panaudojant įprastais namų priemones. Pvz. Gydymas, naudojant vandenį.Dažnai naudojami kompresai. Ta, kad kompreso poveikis būtų geresnis, virš jo dedami įvairus šidikliai. Namuose galima naudoti gydomąjį purvą. Pirmiausia jis šildomas vonioje, o paskui dedamas tiesiog ant odos arba suvyniotas į marlę ir suslėgtas pagal kūno formą. Kad nesušlaptų paklodė po ja galima patiesti klijotė. Apdedant kūną lygiu purvo sluoksniu, siekiama vienodai paskirtstyti šilumą ir kad ji ilgiau vektų po proceduros. PAprastai tas pats purvas, pašildytas virš garų, naudojamas keletą kartų.

Neįrodyta, kad kokia nors speciali dieta arba konkretus maisto produktas turėtų esminės ligos eigai. Tiesa, jeigu pavyktų iš maisto visiškai pašalinti gyvulinės kilmės riebalus, pakeičiant juos žuvu taukais, tai yra jeigu ligonis grežtai laikytųsi žuvies dietos, būtų gakima laukti tam tikro teigiamo poveikio. Kai kuriems ligoniams tiktų iš dalies vegetarinė dieta. Lėtiniu artritu sergantys asmenys linkę į mažakraujystę, osteoporozę, raumenų atrofiją. Šiuos procesus dar labiau skatina kai kurių autorių rekomenduojama greižtai vegetariška dieta arba gydymsisu badavimu. Ligoniai turi gauti maisto, kuriame nestinga geležies, kalcio, kalio, ir kitų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Omega 3 riebiosios rūgštys yra veiksmingos sergantiesiems artritu.

Gydant artritą labai svarbūs meduikamentai. Kelios jų grupės:

Didelė vaistų ghrupė – tai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Tai bene dažniausi reumatologijoje vaistai, simptimiškai slopinantys uždegimą, skausmą ir patinimą.

Sisteminiai vaskulitai

Jungiamojo audinio ligos anksčiau buvo vadinamos kolagenozėmis. 1940m. jos buvo atskirtos į atskirą grupę, remiantis panašiais morfologiniais pakitimais. Morfologiškai joms būdinga jungiamojo audinio pagrindinės substacijos, fibrioidinė nekrozė, limfocitų ir plazmocitų infiltracija ir vaskulitas. Kiekviena jungiamojo audinio liga turi skirtingų požymių, tačiau joms visoms būdinga progresuojanti, cikliškai recidyvuojanti eiga. Pradinėse stadijose pasireiškia odos, raumenų, sąnarių pakitimais, vėliau vidaus organų sistemų pažeidimai, daudiasisteminio pobūdžio. Jungiamojo audinio ligoms būdinga nespecifiniai uždegimo požymiai: karščiavimas, silpnumas, pagreitėjęs ENG, hiperglobulinemija, C reaktyvinis baltymas. Svarbiausios jungiamojo audinio ligos yra sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerodemija, dermotomiozitas.

Sisteminė sklerodemija

Tai liga, pasireiškianti būdingais odos ir vidaus organų fibroriniais pakitimais dėl
smulkiųjų arterijų oblideracijos jungiamojo audinio desorganizacijos. Tai reta liga, dažniausiai serga 30-50m. moterys.

Etiologija

Nažinoma. Provokuojantys veiksniai: šaltis, traumos, stresinės būklės, infekcija, endokrininiai sutrikimai.

Patogenezė

Aiškinama dvejopai:

1. Sutrikusi fibroblastų funkcija, dėl to atsiranda holageno hiperprodukcija.

2. Dėl arteriolių sienelių proliferacinių pakitimų sutrikdoma jų mikrocirkuliacija. Dėl šių priežasčių prasideda odos, judėjimo atramos aparato ir daugelio vidaus organų fibrozė.

Klinika

Liga prasideda bendru silpnumu, apetito netekimu, kūno masės sumažėjimu, periodiniais sąnarių skausmais, parastezijomis. Anksti atsiranda vazospazminiai reiškiniai, būdingi Reino sindromai. Kartu ima standėti, pabrinksta pirštų, plaštakų ir kitų kūno vietų oda, rankos darosi nevikrios, sunku atlikti smulkius darbus. Odos pabrinkimas pereina į indiuraciją ir prasideda atrofija. Plaštakos pasidaro lyg mulažinės, veidas be raukšlių. Vėliau oda lyg suauga su poodiniais audiniais, veido bruožai paaštrėja, siaurėja burnos ir akių plyšiai, apie lūpas susidaro raukšlės. Ima slinkti plaukai, lūžinėja nagai. Judėjimo atramos aparatas pažeidžiamas visiems ligoniams, dėl to jie dažnai tampa invalidais, sutrinka rankų funkcija, gali net rankų galiukai išopėti, pažeidžiami plaučiai, virškinamasis traktas, ligoniai gali skųstis skausmu apie bambą, šleikštulys, pažeidžiama širdis, stebima tachikardija, hipertenzija, išsiplečia širdies ribos, vystosi širdies nepakankamumas. Sisteminiai sklerodemijai specifinių tyrimų nėra. Jei prasideda uždegimas, kraujyje stebima anemija, leukocitozė, C reaktyvinis baltymas, pagreitėja ENG, dažnai nustatoma antibranduolinių antikūnių, šiai ligai būdinga lėta eiga su daug metų trunkančiais išoriniais pakitimais.

Gydymas

Sisteminė sklerodemija nepagydoma liga. Simptominėmis priemonėmis stengiamasi sulėtinti jos progresavimą ir gerinti sveikatos būklę, atitolinti invalidumą. Būklė gerėja nuo fizioterapijos procedūrų ( sieros vandenilio vonios, baro kameros).

LĖTINIS ENTERITAS

Liga pasirieškai plonosios žarnos gleivnės atrofija, maisto medžiagų, vitaminų ir druskų virškinimo bei rezorbcijos sutrikimu, viduriavimu.

Etiologija. Pasireiškia dėl ilgalaikio mitybos rėžimo nepilnavertiškumo, kuris sutrikdo gleivinės regeneravimą, atrofiją; pastovus sunkiai virškinamo maisto vartojimo; dėl sunkių skrandžio ligų( achilija- trofinis gastritas); dėl nepakankamo kasos fermentų išsiskyrimo į žarnyną(lėtinio pankreatito); dėl sutrikusios tulžies patekimo į žarnyną; liambliozės; kirmėlės.

Klinika. Liga išsivysto iš ūminio enterito. Sergantieji skundžiasi: viduriavimu, skausmais bambos srityje, pilvo gurgėjimu, svorio kritimu, jėgų sumažėjimu. Bendra ligonio būklė priklauso nuo enterito sunkumo ir trukmės. Sunkiais atvejais liginiai išsenka, esti kachetiški. Lengvesniais atvejais- saikingai sumažėjusi mityba, pablogėjęs odos turgoras.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2715 žodžiai iš 8926 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.