Klonavimas ir naudingos genų mutacijos
5 (100%) 1 vote

Klonavimas ir naudingos genų mutacijos

Klonavimas

Mokslininkų rūmuose kovo 4 įvyko diskusija “Klonavimas. Etinės problemos”. Pranešimus skaitė Vilniaus universiteto prof. Romualdas Lekevičius, Lietuvos genetikos centro vadovas prof. Vaidutis Kučinskas, Šeimos planavimo centro atstovas teologijos magistras Gintautas Vaitoška ir kt. Šios problemos įdomios studentams ir medikams, nes Verkiuose įsikūrusi Mokslininkų rūmų salė buvo pilnut pilnutėlė.

Apie klonavimą plačiau imta kalbėti tuomet, kai Didžiojoje Britanijoje buvo klonuota avytė Doli, užauginta iš “Motinos” lytinės ląstelės. Ji pasaulį išvydo po ilgų mokslinių tyrimų ir eksperimentų. Doli sukurti panaudota per 400 kiaušialąsčių. Kaip teigė prof. Romualdas Lekevičius, mokslinio eksperimento efektyvumas buvo labai menkas – nesiekė net vieno procento (0, 8 proc.). Paskui atsirado klonuoti veršeliai Džordžas ir Čarlis, kurie gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Teksase. O neseniai visą pasaulį pašiurpino amerikiečių mokslininkas (fizikas) paskelbęs apie savo ketinimą per ateinančius 18 mėnesių klonuoti žmones. Tad kas yra klonavimas – mitas ar realybė? Vilniaus universiteto prof. Romualdas Lekevičius mano, jog kalbėti apie klonavimą mūsų šalyje tikrai per anksti. Tą pačią mintį pakartojo ir Lietuvos genetikos centro vadovas prof. Vaidutis Kučinskas, pabrėžęs, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti, tai tas pats, kaip užsirašyti į eilę skristi Mėnulin. Prof. V. Kučinskas prisiminė, kaip prieš 20 metų buvo kilusios didžiulės diskusijos dėl robotų. Nuogąstauta, kad jie pakeis žmones, sumenkins specialistų darbą, tačiau pasirodė, kad baimintasi be reikalo – robotai rado savo nišą ir puikiai tarnauja žmonėms. “Taip bus ir su klonavimu, – įsitikinęs kalbėjo Genetikos centro vadovas, – jis ras savo pritaikymą”. Jau dabar matyti, kad klonuojant kai kuriuos genus, galima išgydyti Dauno bei kai kuriomis kitomis psichinėmis ligomis sergančius ligonius. Gal klonavimas padės spręsti ir sveikatos problemas? Pavyzdžiui, ligoniui po infarkto vis šlubuoja širdis, arba neveikia inkstai – nepadeda nė operacijos. Tada klonuojant galima būtų mūsų organizme užauginti naują širdį ar inkstą, kurie tarnautų žmogui dar ilgą laiką. Tačiau, kaip teigė teologijos magistras Gintautas Vaitoška, kur garantija, kad turtuoliai nepanorės turėti savo antrininką vien tam, kad galėtų jį nužudyti, prireikus šeimininkui atsarginių dalių. Arba kokia gali būti savijauta žmogaus, žinančio, jog jis klonuotas, arba kaip jaustis sutikus savo antrininką? Daugelis dalyvavusių diskusijoje sakė, jog tokie moralės aspektai mūsų neturėtų jaudinti, nes ir dabar tėvai gimdo savo vaikus visai neatsiklausę, ar jie nori ateiti į šį pasaulį, į šią konkrečią šeimą. Ir, kiek žinoma, mažai kas jiems už tai priekaištavo. O kalbant apie antrininką, tai, kaip teigė Genetikos centro vadovas, mes jo tiesiog neatpažintume. Mat klonuotai avytei Doli užaugti prireikė metų, o žmogus juk per metus neužauga… Mažiausiai 20 metų praeis, kol klonuotasis antrininkas užaugs. Vienoje vietoje, vienu laiku negali būti dviejų vienodų žmonių – tikino prof. V. Kučinskas, nes antrininkas gali augti visai kitoje aplinkoje, kitomis gyvenimo sąlygomis, kitaip maitintis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo apklausta 100 tūkst. žmonių, kuriems pateikti šie klausimai:

– ar norėtumėte būti klonuojamas, jei turėtumėte galimybių?

– ar nemanote, jog klonavimas – nuodėmė?

– jei klonavimą įteisintų, kas turėtų jį reguliuoti: vyriausybė ar mokslininkai?

Į pirmą klausimą teigiamai atsakė tik 7 proc. žmonių, o 91 proc. pareiškė, kad klonuotis niekada nenorėtų. Atsakydami į antrąjį klausimą 74 proc. sakė, jog šis mokslininkų eksperimentas jų nešokiruoja, tad gal ir Dievo neįžeistų, tačiau 19 proc. apklaustųjų tai atrodė net ne nuodėmė, o nusikaltimas.

Mokslininkais pasitiki tik 29 proc. respondentų, o 65 proc. teigė, jog jei klonavimas būtų įteisintas, jį turėtų reguliuoti vyriausybinės institucijos. Šiuos duomenis, kuriuos atliko bioetikos specialistai, paskelbė laikraštis “New York Times” ir jie parodo, kad apie klonavimą, jo reikšmę, paprasti žmonės dar turi menką supratimą. Dalyvavęs diskusijoje dr. Jonas Rubikas (Biochemijos institutas) pareiškė, jog gal vertėtų laikytis Dievo įsakymo ir daugintis natūraliu būdu, tuo labiau kad tai vienas iš didžiausių žmogui duotų malonumų. Tad klonuosimės ar ne – neaišku, tačiau, kaip teigė mokslininkai, jų kūrybinės minties sustabdyti jau neįmanoma.

Pasak Popiežiškosios gyvybės akademijos viceprezidento vyskupo Elio Sgreccia, klonuotas žmogus būtų sukurtas pagal žmogaus, o ne pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Sausio 8 dieną Vatikano radijui vyskupas pareiškė, jog žmogaus klonavimas „jau buvo paskelbtas labai neleistinu veiksmu“ 1987 metais Tikėjimo mokslo kongregacijos išleistame dokumente apie žmogaus perdavimo orumą.

Pakartotinai išreikšti neigiamą nuostatą žmogaus klonavimo atžvilgiu Vatikaną paskatino Čikagos mokslininko Richardo Seedo pranešimas, jog jis yra pasirengęs klonuoti žmogų. Mokslininkas sakė renkąs gydytojų komandą, padėsiančią jam klonuoti žmogaus embrioną ir implantuoti jį į moters gimdą. Jo žodžiais, keturios nevaisingos poros jau
pasisiūliusios dalyvauti eksperimente. Šiuo metu jis ieškąs investuotojų, galinčių padengti pasirengimo darbų bei pačios procedūros išlaidas. l vyro ir moters pastangų“. Klonuojant „naudojami tiktai vieno individo genai šio individo kopijai padaryti“. Žmogaus klonavimas, pasak vyskupo, reiškia žmogaus valdžią žmogui ir apima savotišką troškimą savavališkai ir visiškai pakeisti Dievo planus, kuriant žmogų pagal žmogaus paveikslą ir panašumą“. Vatikano pareigūnas sakė, jog Katalikų Bažnyčios, kitų religijų ir etikų smerkimo maža; „šį žmogaus piktnaudžiavimo žmogumi atvejį, šį žmogaus paveikslo įkalinimą kito žmogaus kūne būtina uždrausti įstatymu“. Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas jau uždraudė valstybei finansuoti žmogaus klonavimo eksperimentus, o šalies bioetikos komisija pasiūlė Kongresui išleisti tokius eksperimentus draudžiančius įstatymus. Pasak Vatikano laikraščiui „L’Osservatore Romano“ rašančio moralės teologo Gino Concetti, žmogaus klonavimas būtų „sunki nuodėmė“. Jeigu Čikagos mokslininkas mėgintų tai daryti, tai būtų „visagalio Dievo įžeidimas“, „žmogaus gyvybės perdavimo dėsnių pažeidimas“, –sakė jis interviu Italijos laikraščiui „Avvenire“. Žmogaus klonavimas, pasak jo, nepriimtinas net tuomet, „kai pora yra nevaisinga ir neturi jokių kitų galimybių nevaisingumą įveikti“. „Tačiau pagrindinė problema ta, kad žmogaus gyvybė atgaminama laboratorijoje, tarsi tai būtų koks nors senas instrumentas ar chemijos produktas, užmirštant, jog žmogus yra asmuo su neatimamu paveldu, neliečiamomis teisėmis ir transcendentinio dieviškumo ženklu“, – tvirtino Gino Concetti.

Naudingos genų mutacijos.

Atsparumo aterosklerozei genas, neutralizuojantis xolesterolį. Genas, padedantis išvengti aterosklerozės yra labai retas – pasaulyje aptiktas tik 38 asmenų organizmuose. Visi jie kilę iš Limone Sul Garda (Š.Italija, 40 km į šiaurę nuo Veronos). Gyvenvietę supa Alpių kalnai, netoliese tyvuliuoja Gardos ežeras ir ilgą laiką tai buvo izoliuota, mažiau nei 1000 žmonių populiacija. Šio geno paveldėtojai vadinami „portatorėmis“ (itališkai „nešiotojas“). Visi jie yra potencialūs ilgaamžiai, nes neserga ateroskleroze (lėtinė liga, kai dėl arterijų sklerozės sutrinka kraujo apytaka).

Šį geną aptiko daktaras Čezarė Sirtoris (Dr. Cesare Sirtori), profilaktiškai tikrindamas geležinkelio darbuotojų sveikatą. Tačiau į jo paskelbtas išvadas kiti mokslininkai nekreipė dėmesio.

Pirmasis jo rastas portatorė buvo Milano geležinkelininkas Valerijo Danijolis, kilęs iš Limonės. Sirtori ištyrė visus jo šeimos narius. Vyriausioji duktė Emanuela pasirodė esanti eilinė, tačiau antrosios dukters Valerijos ir sūnaus Marko kraujo būklė buvo kaip tėvo.

76 metų limonietė Feličita Fava irgi yra portatorė. Jau pusryčiaudama ji smaguriauja sočiu vietos patiekalu – aliejuje marinuotomis kiaulienos dešrelėmis arba salami su kumpiu. Jos vyras Ruggero šio geno atžvilgiu yra „normalus“ (galima sakyti „nuskriaustas“) ir turi laikytis dietos. Ištyrus arterijas, palyginus su kitu panašaus amžiaus žmogumi, valgančiu tokį riebų maistą, Feličitos kraujas teka sveikai stipria srove. Jos arterijose beveik nėra xolesterolio. Bandymo metu sumaišius medžiagą, pagamintą šio geno, su xolesteroliu prisotintu skysčiu, xolesterolis per kelias sekundes nusėda ir skystis tampa skaidrus.

Genų užduotis yra informuoti, kokias iš 20 amino rūgščių ir kokia eilės tvarka imti statant baltymą. DNR grandinė, sudaryta iš įvairiai pasikartojančių elementų Adenino (A), Timino (T), Guanino (G), Citozino (C) ir suskirstyta tripletais, kur kiekviena 3 raidžių kombinacija reiškia vis kitokią amino rūgštį, turinčią įeiti į baltymo grandinę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1352 žodžiai iš 4426 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.