Klonavimas2
5 (100%) 1 vote

Klonavimas2

KLONAVIMAS

Rodos, pagaliau sulaukėme išsvajotojo nemirtingumo. Pagaliau galėsime susikurti savo dublikatą, kuris gyvens ilgai ir laimingai. Ir įrodymų jau yra – per Kalėdas klonavimo būdu gimė ne avelė, o tikra mergytė, vardu Ieva. Tačiau klausimų dar lieka daugokai…

Gruodžio 26 dieną prancūzų biochemikė Dridžita Buaseljė pranešė pasaulinę sensaciją – paskelbė pirmojo pasaulyje klonuoto kūdikio gimimą. Eksperimentą atliko Kanados kompanija „Kloneid“, įkurta vienos sektos – raelininkų judėjimo. Mergytė, pavadinta Ieva, neva yra tiksli savo motinos, trisdešimtmetės amerikietės, kopija – ji sutiko eksperimentui duoti savo genetinės medžiagos, o paskui išnešiojo sukurtą kūdikį.

Žodis „neva“, kalbant apie pirmojo žmogaus klonavimą, faktiškai tinka kiekviename sakinyje – visas projektas realizuojamas didžiausio slaptumo sąlygomis. Nežinomas mokslinės laboratorijos, kurioje buvo vykdomas klonavimas, adresas. Nežinoma laimingosios motinos pavardė. Pasirodo, , kad ir kūdikio vardas Ieva yra tik simbolinis, jos tikrasis vardas slepiamas, nes esą viešumas gali sutrukdyti mergaitei normaliai gyventi ateityje.

200 tūkst. Už kopiją

Keletą dienų mokslinė eksperimento vadovė B.Buaseljė žadėjo, kad netrukus pateiks pasauliui gimdymo vaizdo medžiagą – bent kokį įrodymą, kad naujos civilizacijos saulė iš tikrųjų patekėjo. Be to, buvo pažadėta, kad mergytė bus atvežta į JAV, kad mokslininkai galėtų įsitikinti, jog mergytė ir jos motina – visiškai genetiškai identiškos. Tačiau netrukus buvo pareikšta, kad jokie tyrimai nebus atliekami, nes tam priešinasi kūdikio klono tėvai. Lyg to būtų maža, taip ir nepateikusi jokių įrodymų dėl pirmojo vaiko, kompanija „Kloneid“ – paskelbė, kad netrukus gims dar vienas klonuotas kūdikis. Ir jau tuomet visi reikalingi testai bus atlikti, o abejojantys – sugėdinti.

Raelininkų vadovas Klodas Voriljonas į kairę ir į dešinę tvirtina, kad žmogaus klonavimas – pirmasis žingsnis į „amžinąjį gyvenimą“. „Mes suinteresuoti kiekvienam žmogui suteikti galimybę susikurti savo kopiją, – kalba Voriljonas, beje, buvęs žurnalistas. – Dabar klonuotas kūdikis gimsta po devynių mėnesių, bet mes ieškome galimybių kloną sukurti per kelias valandas.“ „Sektos vadas teigia, kad laukdami eilės klonuotis jau nerimsta apie 200 žmonių, ir kiekvienas iš jų pasirengęs sumokėti po 200 tūkst. JAV dolerių už savo ar sau artimo žmogaus „kopiją“.

Visa ši istorija labiau primena muilo burbulą ir vargu ar turi kokį ryšį su mokslu. Juk moksliniai atradimai nedaromi „Kalėdų proga“ – juk tai ne kalakutas orkaitėje. Tai ką, pasijuokti iš viso to ir užmiršti?

Žmonija – ties bedugne

Net jei Ievos klonavimas – nuo pradžios iki galo iš piršto laužtas, taip paprastai jo pamiršti nepavyks. Todėl, kad jei ne rytoj, tai poryt apie žmogaus klonavimą vėl kas nors praneš. Pavyzdžiui, raelitų konkurentas

, italų medikas Severinas Antinoris. Ir diskusijos plykstels su nauja jėga. Visų pirma reikia suvokti, kad identiškos žmogiškos būtybės sukūrimas ir moksliškai, ir techniškai yra įmanomas arba bus įmanomas artimiausiu metu. Ir tuomet žmonijai reikės svarstyti, ką su šiuo atradimu daryti toliau – juk ne viską, kas praktiškai įmanoma, verta ir reikia įgyvendinti.

Žmonija tartum pajuto, kad sustojo prie kažkokios bedugnės krašto, ir daugelis šalių instinktyviai priėmė įstatymus, draudžiančius kolnavimą, nors jose dar niekas nieko nė neketino klonuoti. Nors dalis mokslininkų ir visuomenės mano, kad tai mokslo pažanga ir vienas iš nevaisingumo gydimo būdų, dauguma laikosi nuomonės, kad tai peržengiantis bet kokias moralės normas kišimasis į žmogaus gimimo stebuklą.

Žymiausia pasaulyje avis

Garsioji klonuota avis Dolė gimė 1996 metų birželį. Škotų biologams Vilmutui ir Kempbel iš 277 bandymų pavyko vienas.

Mažylė iš pirmo žvilgsnio augo sveika. Po dviejų metų ji atsivedė ėriuką, o po metų – dar tris. Bet netrukus mokslininkai pastebėjo, kad Dolė labai greitai sensta – jau penkerių metų ji sirgo artritu, kuriuo serga daug vyresnio amžiaus avys. Jai buvo prirašyta vaistų, ir netrukus garsenybė pralinksmėjo. Tačiau mokslininkų neapleido mintis, kad klonai linkę sirgti ir mirti nesulaukę senatvės.

Dolė iki šiol gyvena Roslino mokslinio tyrimo institute Škotijoje, kur ir gimė. Avelė labai mėgsta pasipuikuoti prieš lankytojus, kurių jai netrūksta, ir turi nedidelį antsvorį.

Tačiau iš esmės mokslininkai nusivylę – po 9 tūkst. Eksperimentų klonuota 70 gyvūnų, ir trečdalis jų mirė nesulaukę brandos amžiaus. Dalis gyvūnų – šunys, arkliai, žiurkės, beždžionės ir vištos – klonavimui išvis nepasiduoda. Dėl to Dolės „krikštatėviai“ yra griežtai prieš žmonių klonavimą…

Daktaras Klonas

Janas Vilmutas, velionės avelės Doli tėvas, buvo prieš. Tyrimai jį įtikino, kokia menka tikimybė klonuojant sukurti sveiką gyvūną. Dauguma klonų turėjo kokį nors išsigimimą ar nepagydomai sirgo.

Jei kalbėsime apie žmoniją, sėkmingos baigties tikimybė klonuojant sumažėja dešimteriopai. Britanijos Vyriausybė blaškėsi, tai leisdama, tai uždrausdama klonavimą. Kai kas net siūlė neišbaigtą klono komplektą – be galvos!

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 813 žodžiai iš 1622 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.