TURINYSĮvadas…………………………………………………………….
…………………………………………………………3psl.
1. Kodėl pradedama vartoti
narkotikus?…………………………………………….4
-8psl.
2. Situacija
Lietuvoje……………………………………………….
……………………….9-11psl.
2.1 Norkomanų gydymas
Lietuvoje……………………………………………..9-
10psl.
2.2 Narkotikų vartojimo lygis
Lietuvoje…………………………………….10-11psl.
Išvados……………………………………………………………
……………………………………………………….12psl.
Naudota
literatūra…………………………………………………………
…………………………………………13psl.
Priedai……………………………………………………………
………………………………………………………..14psl.
ĮVADAS
Narkomanija – naujas ir sudėtingas šių dienų pasaulio reiškinys.
Jis meta iššūkį senajam pasaulio supratimui apie sveikatą ir žmonijos
vystymąsi, reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau
integruotos įvairių institucijų veiklos. Narkomanija į pirmą vietą iškelia
svarbias etines ir moralines sąvokas, iš kurių daugelį dar reikia įvardyti
ir suvokti.
Lietuvoje vyksta greitos permainos ne tik ekonomikoje, socialinėje
sferoje, bet ir žmonių gyvenime.
Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla,
atsiranda narkotikų poreikis. Labiausiai pažeidžiamas tampa jaunimas. Dėl
savo nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau
ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga
veikla. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 15-16 metų moksleivių
tyrimai rodo, kad moksleivių tarpe plinta tiek rūkymas (ypač mergaičių),
tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų
vartojimas.
Apie narkotines ir psichotropines medžiagas žmonės žino gana daug. Jie
domisi šiais klausimais, žino daugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis,
vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami
narkotikai. Deja trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų
vartojimo padarinius ir jų žalą.
Narkomanijos problemos neįmanoma išspręsti įprastais būdais. Privaloma
keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti
organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Kovoti su
narkomanija yra visų piliečių pareiga ir vienas iš svarbiausių valstybės ir
savivaldybių uždavinių.
Šio darbo tikslas aptarti narkotikų vartojimo priežastis. Taip pat šia
tema atlikti sociologinį tyrimą, suvesti rezultatus ir padaryti išvadas.
1. Kodėl pradedama vartoti narkotikus?Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių
įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų
vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo
priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus
galima skirstyti pagal amžių – į “suaugusius” (amžiaus vidurkis – 24 metai)
ir “paauglius narkomanus”, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį –
į “eksperimentuojančius su narkotikais” ir “pastoviai narkotikus
vartojančius asmenis”. Šios grupės susiję – “eksperimentinis” narkotikų
vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos
šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis
narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą
socialinę padėtį užimančių, asmenų.
Šiandien narkomanija iš tamsių laiptinių, apskretusių lindynių
persikėlė į „normalių“ žmonių kasdienybę, į mokyklas, diskotekas, klubus, į
žmonių susibūrimo ir pasilinksminimo vietas. Nauji sintetiniai narkotikai
tapo jaunimo mados dalimi, derančia prie atitinkamo aprangos stiliaus,
technomuzikos, naktinio gyvenimo būdo. Aukšti pareigūnai iš tribūnų
skelbia, kad sparčiai „jaunėja“ narkotikus vartojantys asmenys –
vidutiniškai jų amžius keturiolika-šešiolika metų. Policijos pareigūnai,
mokytojai, medikai, psichologai skirtingai aiškina narkomanijos plitimą:
vieniems atrodo, kad narkotikai yra palaido gyvenimo būdo, nusikaltimų
priežastis, kitiems – dvasinės jaunimo krizės pasekmė.
Bet kurioje šeimoje gali atsirasti vartojančiųjų narkotikus. Viena tik
mintis, kad sūnus ar dukra gali svaigintis narkotikais, gąsdina. Tėvams
labai svarbu turėti supratimą apie narkotikus ir būti budriems, bet ne
perdėti. Šiandien iškyla pavojus pasiduoti narkomanijos „kerams“. Tačiau
jaunuoliai privalo įveikti šias pagundas. Tėvai turi didelę įtaką jaunimui,
todėl labai svarbūs yra tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Jaunystėje
abejojama sukurtomis
vertybėmis, nusiviliama po nesėkmių, išbandoma tai,
kas ilgą laiką buvo draudžiama. Dažniausiai tai būna pirmieji žingsniai
narkomanijos link.
Kodėl pradedama vartoti narkotikus?
• smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį;
• draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų
nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims
labai svarbu priklausyti grupei);
• savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška;
• noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų;
• noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“;
• noras pabėgti nuo nemalonumų;
• noras visiškai atsipalaiduoti:
„Narkotikais pradėjau domėtis būdamas 16 metų. Norėjau būti „kietas“,
kaip kiti tuomet mane supę draugai“ – sakė 22 metų vaikinas, dabar
gyvenantis Lietuvos AIDS centro narkomanų reabilitacijos centre, sergantis
ŽIV virusu. – „Kai kurie iš jų uostė klijus, nenorėjau išsiskirti ir aš.
Vėliau per gimtadienius pradėjau smarkiai išgėrinėti. Kaip jau minėjau,
tikrų narkotikų paragavau, kai man buvo 16 metų – rūkiau žolę (marihuaną).
Užsikabinau, pasijutau beesantis kitame pasaulyje, visiškai atsipalaidavęs.
Kai rūkydavau žolę, tiesiog tryškau emocijomis – kvatodavau, daug
šnekėdavau. Pasibaigus žolės veikimui, jausdavausi išsekęs.“
„Kažkur išskrendi. Guli ant kilimo ir tau gera. Ir nieko daugiau
nereikia, – sakė 27 metų Aras. – Heroinas malšina net seksualinius
poreikius. Kiekvieną dieną reikia tik jo.“
Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai.
Daugelis patyrę galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu, sirgę infekcine
nervų liga. Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų
įtakai, menkų interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti
dykinėtojai“, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir
savigarbos, tie, kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės
pusiausvyros. Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti
laimingesniems, pamiršti problemas.
Pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingų atsitikimų ir
susižalojama. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai
sustoja. Suvartojus per didelę dozę, galima prarasti sąmonę, numirti. Net
mažas bet kokių narkotikų, įskaitant ir alkoholį, kiekis sutrikdo
koordinaciją, mąstymas tampa paviršutiniškas, susilpnėja sugebėjimas
priimti „saugius“ sprendimus. Net mažas narkotikų kiekis gali sukelti
psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta
intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai
veiklai. Vartojančiam narkotikus jaunuoliui sunkiau palaikyti darnius
santykius šeimoje ir su draugais. Narkotikus vartojant reguliariai,
išsivysto liguistas potraukis, žmogus nebegali be jų apsieiti, reikia vis
didesnių dozių. Narkotikai sukelia fizinę, psichinę priklausomybę. Jei
žmogus negauna narkotikų, išsivysto absistencija. Jį gali prireikti
detoksikuoti. Jei narkotikai sumaišomi kartu su kitomis medžiagomis,
reakcija gali būti baisi ir nenuspėjama. Nešvarios (nesterilios) adatos
gali užkrėsti kraują, sukelti pūlinius, nuo jų galima užsikrėsti hepatito B
ir ŽIV virusu, kuris sukelia AIDS. Piktnaudžiavimas narkotikais labai
brangiai kainuoja ir veda prie finansinių sunkumų, skolų, nusikaltimų.
Kaip atpažinti asmenį vartojantį narkotikus?
Ar žmogus vartoja narkotikus, iš karto sunku pasakyti, reikia jį
atidžiai stebėti? Galimi simptomai:
• nemiga naktį, mieguistumas dieną;
• nepastovi nuotaika;
• negalėjimas susikaupti;
• pablogėjusi atmintis, haliucinacijos;
• abejingumas mokyklai, darbui, seniems draugams, pomėgiams;
• užsiėmimo ir buvimo vietos slėpimas;
• melas ir vagystės;
• nauji ir įtartinai keisti draugai;
• neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų;
• neįprasti milteliai, kapsulės, tabletės, švirkštai, adatos ar
apdegę folijos.
Daugelis šių simptomų tinka ir brendimo laikotarpiui. Dėl to,
neatsižvelgus į kitas priežastis, neprotinga daryti išvadą, jog jaunuolis
vartoja narkotikus.
Į Vilniaus narkologijos centrą anksčiau daugiausia paauglių
kreipdavosi dėl alkoholizmo, dabar – dėl narkomanijos. Narkologijos centro
Ambulatorinio skyriaus vedėjos V.Povilaitienės teigimu, nuo narkotikų
priklausomybės kenčiantys moksleiviai patys bijo kreiptis į medikus.
Dažniausiai konsultuotis ateina heroiną vartojančių vaikų tėvai. Pasak
gydytojos, išgydyti nuo priklausomybės heroinui labai sunku. Medikamentais
galima sumažinti abstinenciją, tačiau psichologinė trauka išlieka. Čia turi
padėti ir mokykla, ir tėvai. V.Povilaitienės teigimu, pedagogai dažnai nori
nutylėti, kad jų mokykloje yra narkomanų, nors patys vaikai ir
prisipažįsta. Tarp paauglių
marihuana, sintetiniai,
„lengvaisiais“ vadinami narkotikai, iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojingi
(nuo jų ne taip greitai išsivysto priklausomybė), tačiau 80 proc. visų
pabandžiusių „lengvuosius“ pereina prie „sunkiųjų“. Gydytojos nuomone, taip
skirstyti narkotikų nereikėtų (beje, pats skirstymas sąlyginis), nes tai
suteikia galimybę pasiteisinti ir panaikinti baimės barjerą. Anot
gydytojos, visi narkotikai – nuo „žolės“ iki stiprių leidžiamų – sukelia
pokyčius paauglių smegenyse, silpnina imunitetą, išprovokuoja kepenų,
širdies ligas. „Net nedideliais kiekiais ir retai vartojantys negali
išsivaduoti nuo priklausomybės be specialistų pagalbos“, – sakė
V.Povilaitienė. Vilniaus narkologijos centre stacionaraus gydymo eilėje
laukia ne vienas moksleivis narkomanas. „Tie vaikai supranta, kas jiems
atsitiko ir kartais žino daugiau už tėvus ir medikus“, – kalbėjo gydytoja.
Šiuo metu Europoje vykstančias diskusijas dėl „lengvųjų“ narkotikų
legalizavimo gydytoja pavadinimo nesąmone. Legalizavimas vargu ar kada nors
galėtų būti sėkmingas, kadangi įgyvendinant bent vieną draudimų panaikinimo
teorijos teiginį, tektų visiškai panaikinti ir kitus suvaržymus, nes bet
koks draudimas reikštų, jog narkotikų gabenimas išlieka arba, kad atsiras
nauji kontrabandos keliai. Sakykime, kad narkotikų įstatymai būtų
reformuoti, draudimai išliktų, o sankcijos būtų panaikintos arba nustotų
būtų taikomos. Tokiais įstatymais būtų nepasitikima, jie būtų neveiksmingi.
Draudimų priešininkai tvirtina, kad narkotikų uždraudimas yra visų ligų
priežastis. Savo teiginius jie grindžia besąlygiška prielaida, kad žmogus
gali ir turi pasitikėti narkomanų išmintimi. Tačiau, jei narkotikų
naudojimas ir platinimas būtų legalizuoti, kas galėtų garantuoti, kad
vartotojai naudos juos „protingai“. Net jeigu narkotikų legalizavimas
užkirstų kelią nusikaltimams tarp narkomanų, kai jie jaučia narkotikų badą,
kas galėtų užkirsti kelią jų smurtui apsvaigus nuo įvairovės stipresnių
sintetinių narkotikų, kurie sukausto narkomanų protą ir daro juos
pavojingus sau ir aplinkiniams? Jeigu visi šie narkotikai būtų prieinami,
kas sulaikytų milijonus išsivysčiusių šalių gyventojų, vartojančių
raminamuosius, pradėti vartoti heroiną. Juk tai daug paprasčiau negu sukti
ratus nuo gydytojo prie farmacininko, o nuo pastarojo – link socialinės
apsaugos sistemos? Ne gana to, jei visos psichoaktyviosios medžiagos būtų
prieinamos bet kam, kas apsaugotų vaikus ir jaunuolius nuo narkotikų. Jeigu
medikai jaustų atsakomybę išrašinėdami vaistus, kaip jie galėtų sutikti
išrašyti psichoaktyviąsias medžiagas, kurios kenkia jų pacientams žinodami,
kad esama ir kitų veiksmingų būdų gydyti ligas. Jei legalizavimas būtų ne
visuotinis, kas užkirstų kelią gabenimui ar susidaryti lygiagrečiai rinkai
tiems, kurie nėra aprūpinami narkotikais aprūpinami legaliai? Jei
narkotikai būtų legalizuoti, kaip būtų galima išvengti, kad vartojantys
nepaskatintų tų, kurie nevartoja, paragauti narkotikų, ir kaip būtų galima
atkalbėti, ypač jaunimą, nepradėti vartoti narkotikų, turint omenyje,
valstybės, kuri keičia savo požiūrį, rodomus teigiamus ženklus? Ar
kompanijos, prekiaujančios narkotikais, galėtų apsidrausti nuo ieškinių,
kai narkomanų, kurie mirė nuo perdozavimo, šeimos jas paduos į teismą arba
pareikalaus padengti nuostolius aukoms, nukentėjusioms nuo smurto, įvykdyto
veikiant narkotikams? Draudimų priešininkai nutyli, jog norint, kad šios
priemonės būtų įgyvendintos, jos turi būtų įdiegtos vienu metu visame
pasaulyje. Tačiau tai yra utopinis pasiūlymas, žinant, su kokiais sunkumais
susiduria tarptautinė bendrija. Kokią naudą gali visuomenė turėti,
stebėdama, kaip didėja vartojančių narkotikus skaičius, kol jis priartės
prie skaičiaus, vartojančių alkoholį. Pagaliau, nors legalizavimu ir būtų
siekiama sumažinti vartotojų skaičių ir palengvinti jų problemas, iš
tikrųjų tai sukeltų ne tik ženklų narkomanų daugėjimą, ypatingai jaunų, bet
ir daugybę naujų problemų. Gydytojos nuomone, reikia ne diskutuoti dėl
legalizavimo, o parengti žmones, kurie mokymo įstaigose skleistų
informaciją apie narkotikų žalą. Dabar, anot V.Povilaitienės, „visi viską
žino, bet niekas nieko nedaro“. Vaikams neužtenka tik informacijos apie
narkotikų poveikį, jiems svarbi bendra nuostata. Pasak psichologės,
suaugusieji patys kalti, nes nesuteikia tikrų žinių apie narkotikų poveikį.
Paaugliai vartoja sintetinius narkotikus ir mato, kad niekas šalia
nenumiršta po pirmo karto. Informacinę nišą moksleiviai užpildo
diskotekose, klubuose, vartydami internetą. Suinteresuoti narkotikų
platinimu asmenys tą informaciją pateikia labai patraukliai, įrodo, kad
naujieji narkotikai visiškai nepavojingi. Atsvarą tokiems įrodymams turėtų
suteikti mokytojai, kurie, deja, patys neturi informacijos, todėl priversti
naudotis medžiaga, skirta medicinos mokyklų auklėtiniams.
Narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 metų iki 14-16
metų, užfiksuota ir 10-12 metų narkotikus vartojančių vaikų bei kūdikių,