Kohabitacijos preižastys
5 (100%) 1 vote

Kohabitacijos preižastys

Įvadas

Vykstant esminiams pastarųjų metų Lietuvos visuomenės pokyčiams, prasidėjusiems XX a. pabaigoje, yra prarandamos giliausios lietuvių tautos tradicijos, su kuriom iš esmės keičiasi ir šeima. Tarp ryškiausių šeimos pokyčių, prasidėjusių nuo XX a. dešimto dešimtmečio pradžios, galima paminėti šiuos: labai sumažėjo santuokų ir gimimų, santuokos ir pirmųjų vaikų gimdymas atidedamas vyresniam amžiui, gausėja porų, kurios gyvena santuokos neregistravusios, sparčiai gausėja nesantuokinių vaikų, didėja šeimų nestabilumas, silpsta ryšiai tarp kartų. Taip pat liberalėja požiūris į intymius santykius, ankstėja pirmųjų lytinių santykių patirties amžius. Šie ir kiti šeimų pokyčiai veikia visą visuomenę.

Mūsų visuomenėje labai daug atgyvenų – kai paprotys ar socialinė institucija keičia savo funkcijas, nekeisdami savo ištakų . „Taisyklė is pater est quem justae nuptiae declarant (tėvu pripažįstamas tas, kuris gyvena santuokoje –lot.) materialiai liko mūsų kodekse tokia, kokia ji buvo senovinėje romėnų teisėje“ (E.Durkheimas, p.99).

Bet tada ji atliko funkciją – gynė tėvo nuosavybės teisę į vaikus nuo teisėtos žmonos, o dabar ji labiau gina vaikų teises.

„Taigi, imantis aiškinti socialinį reiškinį, reikia atskirai tirti realią jo iškilimo priežastį ir jo atliekamą funkciją“ (E.Durkheimas, p.102). Taip pat Durkheimas siūlo, kad reikia nustatyti, ar nagrinėjamas faktas atitinka bendras socialinio organizmo reikmes, ir prieš nustatant reiškinio padarinius, visai natūralu ieškoti jo priežasties.

Šiame darbe noriu išsiaiškinti šeimos transformacijos reiškinio – plintančios neregistruotos santuokos (kohabitacijos) priežastis. Lietuvoje susiklostė tokia padėtis, kad vis labiau yra pereinama prie modernios šeimos modelio – kurioje neskubama registruoti šeimyninių santykių, neskubama gimdyti, pirma stengiamasi susikurti materialinį pagrindą (detalesnis modernios šeimos apibūdinimas nurodytas priede 1 lentelėje). Tai akivaizdžiai atsispindi ir gimstamumo – šeimos gyvybingumo, šeimos socialinės sveikatos rodiklyje, o nuo 1990 m. šis rodiklis, kaip ir santuokų skaičius, mažėja.

Kohabitacija, manau, nėra neigiamas reiškinys visuomenėje, tačiau jis iššaukia pasekmes, kurios visuomenei nėra palankios – sąlyginai dėl to mažėja vaikų gimstamumas, vyksta sparti depopuliacija – didesnis mirtingumas nei gimstamumas, gausėja nepilnų šeimų, šeimoje nėra stabilumo, vidinio šeimos tvirtumo, saugumo dėl ateities, silpnėja tarpusavio ryšiai. Tai ne tik psichologiškai paveikia šeimą, bet didina jos socialinę atskirtį, keičia jos požiūrį į pačią šeimą, į vertybes ir pan. Formuojasi socialiai silpna šeima, kuri nepajėgi atlikti savo prigimtinių vaikų ugdymo, lavinimo, socializacijos funkcijų. Tuo pačiu visuomenėje silpnėja galių sutelktumas, solidarumas, keičiasi kultūra, tradicijos.

Nagrinėdama kohabitacijos priežastis, bandysiu išsiaiškinti , kaip kohabitacija veikia pačią šeimą, ką apie šį reiškinį mano likusi visuomenės dalis.

Dėstymas

Šeimos pokyčių problemas sprendžia ne tik Lietuva. Kitose Europos ir ne tik Europos šalyse šeimos transformacija prasidėjo gerokai anksčiau nei Lietuvoje. Vakaruose jau nuo 1960 metų vidurio vyksta vadinamasis perėjimas nuo tradicinės prie modernios šeimos. Tradicine čia apibūdinama šeima , kuriai buvo būdinga ankstyvos vedybos, šeima buvo kuriama iš esmės tik vedybų keliu, vaikai gimdavo tiktai šeimoje, gimdydavo būdami jauni, vyravo vidutinės šeimos – 2, 3, 4 vaikai.

Socialinių tyrimų instituto demografinių tyrimų centro vadovė profesorė habil. dr. Vlada Stankūnenė sako, kad iki tokių pokyčių mūsų šeimas privedė susiklosčiusi šalies ekonominė būsena: „iki pastarųjų politinių, socialinių ir ekonominių pokyčių, t.y. iki nepriklausomybės atstatymo kurį laiką 2–3 dešimtmečus, turėjom pakankamai stabilią demografinę būseną. Žmonės buvo prisitaikę prie aplinkos, gyvenimas iš metų į metus smarkiai nesikeitė , buvo pakankamai stabilus. Mes žinojom, kokį išsilavinimą galim įgyti, kaip po to įsidarbinsime (būsim įdarbinti), kokia bus alga, kada galime tikėtis gauti butą, kokios mums gali būti suteiktos sveikatos apsaugos paslaugos… Visa tai buvo reglamentuota ir limituota, bet gana stabilu. Sąlygos mažai keitėsi, ir demografiniai procesai mažai keitėsi. Beveik visos santuokos buvo registruotos ir gimstamumas buvo pakankamai stabilus“ (Liaudies kultūra 2002 Nr.4(85).

”Tyrimai rodo, kad pagrindinės šeimų nekūrimo ar jų atidėjimo vyresniam amžiui priežastys yra ekonominės: būsto įsigijimo bei jaunimo įsidarbinimo problemos, nepakankamos pajamos“ (Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys , 13 spl.) Į klausimą kodėl neketina turėti daugiau vaikų, dažniausiai atsakoma, kad rūpi vaikų ateitis, nėra galimybės suteikti vaikams norimą išsilavinimą. Vadinasi, vaikų auginimas yra siejamas su papildomom išlaidom, daliai jaunimo su profesinės veiklos, saviveiklos realizavimo apribojimu. „Dauguma mūsų visuomenės narių institucionalizuotą (registruotą)
šeimą tebelaiko prioritetine, norėtų turėti du (dalis net tris) vaikus; pasisako už tai, kad vaikas augtų šeimoje, kurioje yra abu tėvai, nepalankiai vertina faktą, kad mažėja santuokų ir gimstamumas“( Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys , 13 psl).

Nuo 1990m. vidutinis pagimdytų vaikų skaičius staigiai pradėjo mažėti. Buvęs vidurkis – du vaikai šeimoje – ima mažėti ir dabar sudaro 1,25. Taigi, vidutinis vaikų skaičius, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą, sumažėjo per pusę. O tai rodo esminius ir didelius pokyčius, kuriuos, deja, sąlygojo ir ekonominių nestabilumų krizės. Kai žmonės neužtikrinti ateitimi, jie negalvoja apie šeimos kūrimąsi ir vaikų gimdymus. Be to, šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai svarbių, minimalių, socialinių garantijų – garantijos į darbą, į nors minimalų atlyginimą, į nors minimalų būstą . Šių garantijų nebuvimas ypač sąlygoja šeimų kūrimąsi vėlesniame amžiuje, neskubėjimą tuoktis, gimdyti vaikus. Dažnas jaunas žmogus galvoja pirmiausia apie mokslus, darbą, materialinį įsitvirtinimą, o tik paskui apie savo giminės pratęsimą. Gimstamumo rodiklių kreivė sąlyginai atspindi ir ekonominius nuosmūkius – kai ekonominė krizė – gimstamumas sparčiai krenta, kai ekonominis pagyvėjimas – gimstamumo kritimas lėtėja, situacija stabilizuojasi.

„Mes pradėjome perėjimą į rinkos santykių visuomenę. Net ir minimalios savo, savo šeimos gerovės užtikrinimui būtinos atkaklios individo pastangos, iniciatyva. Šito mes tarybiniu metu neišmokom“ (www.lfcc.lt). Daugelis iš mūsų nebetikime geresne ekonomine padėtimi ir tuo pačiu ateitim. Tarybiniais metais jaunimas anksti tuokėsi, nes tai skatino ir kai kurie praktiški dalykai – anksti vedi – gali gauti pastovėjęs eilėje būstą , nevedusiam galimybių gauti butą buvo labai mažai. Jaunavedžiam būdavo taikomos įvairios nuolaidos, galimybė nusipirkti „deficitines“ prekes. Anksti susituokę, o praktiškai vesdavosi visi, anksti gimdydavo vaikus. Dažna pagimdžiusi motina praktiškai griždavo į tą patį darbą, nes darbo vieta buvo garantuota.Dabar gi moteris pagalvoja, kad vaikas gali trukdyti siekti karjeros, pirmiausia siekia įsitvirtinti materialiai, po to galvoja apie šeimos kūrimą. Ieškant darbo, darbdaviai moterims neretai užduoda klausimą, ar neturit mažamečių vaikų, ar galės juos kas sergant prižiūrėt ir pan. Ne paslaptis, kad dalis darbdavių nelinkę priimti į darbą moterų su mažamečiais vaikais. Jauna mama, išėjusi į dekretą retai turi šansų grįžti į tą patį darbą, jai apskritai sunku susirasti darbą po vaikų auginimo, kai praeina eilė metų, kurių metu krenta ir kvalifikacija, ir patirtis.

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 1177 žodžiai iš 3219 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.