Kokia gresme gamtai kelia zmogus
5 (100%) 1 vote

Kokia gresme gamtai kelia zmogus

Šiais laikais visi žmonės labiau domisi kitomis planetomis ar žvaigždėmis, bet visai pamiršta savo gimtąją planetą. Jie visai nesusimąsto kaip žaloja miškus, nuodija orą ar teršia vandenį. Mes pamiršome, kad kaip tik žemė, kurią dabar niokojame, kažkada maitino ir globojo mūsų protėvius ir jeigu ne ji, galbūt mūsų dabar nė nebūtų. Todėl šiame referate man labiausiai ir rūpėjo papasakoti ir įrodyti, kad didžiausią grėsmę gamtai keliame mes – žmonės!

Pirmiausia, žmonės gamtą naikina teršdami orą. Kaip teigia vienas internetinis puslapis1:„Oro tarša kenkia tiek mūsų aplinkai, tiek ir sveikatai: nuo rūgščiųjų lietų nudegintų miškų iki dūstančių nuo didžiausios ozono koncentracijos miestų“. Tačiau, kaip tai suprasti? Mat, kaip teigia tas pats internetinis puslapis, šiluminių elektrinių ir įvairiausių kitų pramonės įmonių į orą išmetamas sieros dioksidas (SO2) gali susimaišyti su lietumi ir virsti mūsų miškus naikinančiais rūgščiaisiais lietumis. Kadangi medžiai gamina deguonį naudodami anglies dioksidą, mūsų oras visada išlieka grynas, tačiau nuolat lyjant šiems lietums medžių pamažu mažėja ir oras vis labiau pildosi anglies dioksido. Taip pat puslapyje paminėtas ir dar vienas mūsų priešas – azoto oksidas (NOx), kuris gali reaguoti su lakiaisiais organiniais junginiais ir virsti pažemio (troposferiniu) ozonu. Aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose ozonas yra mūsų draugas, apsaugojantis mus nuo ultravioletinių spindulių, tačiau žemės lygmenyje jis yra pavojinga nuodinga medžiaga, kuri naikina augaliją, dirgina kvėpavimo takus ir kitaip kenkia mūsų sveikatai. Tačiau, dėl to paties oro teršimo, ozono sluoksnis pamažu nyksta. „Cheminės medžiagos, turinčios chloro, fluoro ir anglies (freonai), naudojamos izoliacinėms medžiagoms, aerozoliams ir šaldytuvams, patekusios į orą naikina ozoną“, – taip rašė „Geografijos enciklopedija vaikams“2. kadangi ozonoas pamažu plonėja į žemę patenka vis daugiau ultravioletinių spindulių, dėlto planetos temperatūra vis kyla ir tirpsat pasaulio ledynai. Taigi, tausokime ir nebeterškime oro naujomis pramonės įmonėmis ir naujais vis įmantresniais įrenginiais, nes priešingu atveju, po kelių metų nebeturėsime kuo kvėpuoti.

Antra, bet labai susijusi su oro tarša, problema yra vandens telkinių tarša. Kaip buvo rašyta dienraštyje „Lietuvos rytas“3 gruntinio vandens stebėsenos duomenimis, daugiau kaip 40% viso į mūsų namus ateinančio ir iš šuliniu naudojamo vandens yra užteršta nitratais, iki 50% – nustatyta mikrobinė tarša. Tačiau tai man nekelia didelės nuostabos. Kaip gali kelti, jeigu ir taip aišku kodėl taip atsitinka, o tai atsitinka dėl pačių žmonių kaltės. Pirmiausia tie patys rūgštūs lietūs teršia mūsų vandenis. Jeigu šių lietų vandenys nusėda ant ežerų paviršiaus, jie sunaikina visą vandens augaliją ir gyvūnija. Kitas straipsnis „Lietuvos ryte“4, kuriame rašoma apie neseniai Šilutės rajone esančiose mėšlidėse įvykusią nelaimę. Straipsnyje rašoma, kad maždaug dviejų hektarų ploto srutų rezervuaras sekmadienio (2007m. Kovo 4) vakare neatlaikė spaudimo ir pralaužęs 11 metrų aukščio pylimą ėmė plūsti pro 15 metrų skersmens plyšį. Tai būtų dar ne taip baisu jegu ne tai, kad visas skystas mėšlas pateko į Šyšos upę, kuri jas nunešė į Atmatą, o ši – į Kuršių marias. Savo kelyje teršalai žudė visas žuvis ir kitus gyvus padarus. Kitą dieną po nelaimės aplinkos agentūros vedėjas Valentinas Ščerveninas rinkdamas negyvas žuvis sakė:„Žala gamtai padaryta didžiulė, bet apie ekologinio ieškinio dydį pasakyti dar negaliu, nes skaičiavimo metodika sudėtinga ir tyrimų procesas ilgas.“ Šis įvykis žinoma buvo baisi nelaimė visiems, juk buvo užteršta vienas iš didžiausių dirbtinių vandens telkinių – Kiuršių marios, tačiau būna dar baisiau, kai žmonės užteršia dar didesni vandens telkinį – jūrą. Šiuo atveju tai būtų Baltijos jūra. „Viena didžiausių problemų Baltijos jūroje – tarša nafta ir jos produktais. Šie teršalai į jūrą patenka su nutekamaisiais vandenimis, upių nuotėkiu, iš plaukiančių laivų, įvykus tanklaivių avarijoms ir kt.“ – taip teigia Jūrinių Tyrymų Centras. Teršdami gamtą nafta žmonės jai sukelia labai didelius nuostolius, sutrigdo normalų ekosistemos funkcionavimą. Ant vandens patekusi nafta sudaro plėvelę, kuri neleidžia deguoniui patekti į vandenį ir

1 – „Apsaugoti mūsų girias, ežerus ir plaučius nuo taršos“ 2004, balandžio 2, prieiga per Internetą: http://www.europarl.europa.eu/hightlights/lt

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 751 žodžiai iš 2152 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.