Kokybes kontrole x imoneje
5 (100%) 1 vote

Kokybes kontrole x imoneje

112131415161

Turinys

Įvadas 2

Sąvokos 3

1. Visuotinės kokybės vadyba ir jos esmė 4

2. Produkto kokybės valdymas ir kontrolė 6

2.1. Produkto konkurencinis potencialas 10

3. Kokybės kontrolės samprata 11

4. Kokybės kontrolė X įmonėje 12

4.1. Savikontrolės priemonės X įmonėje4.2. Veiksniai įtakojantys maisto saugą 13

14

Išvados 17

Literatūra 18

Įvadas

Kiekvienos įmonės tikslas yra gauti kuo didesnį pelną. Siekiant šio tikslo, įmonei būtinai reikia žinoti vartotojų poreikius bei norus, kad galėtų tinkamai formuoti savo prekių asortimentą, tobulinti vienokių ar kitokių prekių kokybę. Taip pat naudinga išsiaiškinti ar vartotojai yra patenkinti esamomis prekėmis, jų kokybe ir kokybišku aptarnavimu. Taigi, įmonė išsiaiškinusi vartotojų poreikius ir norus gali pradėti organizuoti bei įgyvendinti norimas asortimento formavimo kryptis.

Tinkamai vykdoma kokybės kontrolė gali atnešti įmonei tiek maksimalų pelną, tiek perspektyvas skverbtis į naujas rinkas su naujomis ar patobulintomis prekėmis ir taip atsilaikyti konkurencinėje kovoje.

Darbo tikslas: išanalizuoti pagrindinius reikalavimus, keliamus kokybės valdymo sistemoms, suvokti kokybės vaidmenį siekiant konkurencingumo, produkto konkurencinį potencialą ir produktų kokybės valdymą, suvokti kokybės kontrolės rekšmę ir jos rekalingumą. Išnagrinėti kaip vykdoma kokybės kontrolės funkcija X įmonėje.

SĄVOKOS

1. Kokybė-tai vartotojo lūkesčių atitikimas ir/ar viršijimas.

2. Kontrolė- Tai pavaldiniams skirta strategijos diegimo sėkmingo vertinimo sistema, leidžianti laiku nustatyti nukrypimus ir reikalingą palaikymą.

3. Visuotine kokybes vadyba -tai kelione į tobuluma, kai kiekvienas organizacijos narys orentuotas į nepertraukiamą proceso tobulinimą nukreiptą į vartotojopasitenkinimo didinimą.

4. Kokybės vadovas-pagrindinis kokybės vadybos sistemą aprašantis dokumentas bendrovėje.

5. Sertifikavimas-procedūra, kuria trečioji šalis pateikia raštišką garantiją, kad gaminys, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus.

6. Standartas – Tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripazintos istaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkancias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas ivesti optimalia tvarka tam tikroje srityje.

7. RVASVT– Tai šiuolaikinė, kompleksinė maisto saugumo užtikrinimo sistema. Tai prevencinio pobūdžio priemonių kompleksas, kuris yra efektyvesnis už įprastinę maisto produktų nekenksmingumo žmonių sveikatai kontrolę, paremtą jau pagaminto produkto tikrinimu.

1. VISUOTINĖ KOKYBĖS VADYBA IR JOS ESMĖ

Kokybės vadyboje didžiausias autoritetas yra W.E. Deming, plačiausiai pripažintas ne tik JAV, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Kokybės vadyba nuo senųjų civilizacijų iki mūsų laikų nuėjo ilgą evoliucijos kelią, bet jos pokyčiai 20 a. antrojoje pusėje įvardijami kaip revoliuciniai. Japonijos bendrovių patirtis, paremta moderniomis Tinkamiausiu laiku, Lankčioji vadyba ir kitomis koncepcijomis, Bendrovės plačioji kokybės kontrolės programa, paženklino Kokybės revoliucijos pradžią.

Bendrovės plačioji kokybės kontrolės, suprantamos kaip vadyba, programa apėmė tokius principinius elementus: naują kokybės, orientuotos į vartotojų poreikius, supratimą, visų organizacijos funkcinių padalinių ir visų lygių darbuotojų dalyvavimą kokybės veikloje, nuolatinio kokybės gerinimo tikslus, kurie įgyvendintini nuolat rūpinantis darbuotojų kompetencija. Šios programos orientacija į darbuotojų visuotinį dalyvavimą ir jų kompetencijos ugdymą rodė kokybės vadybos naują sampratą, kuri peraugo į Visuotinės Kokybės Vadybos koncepciją, kaip modernų, efektyvų ir plačiai pasaulyje pripažintą bei taikomą požiūrį.

Kokybės vadybos sistemą pakeitė didžiųjų Japonijos kompanijų kartu su JAV ir Japonijos mokslininkais inovaciniai ieškojimai, suteikę prioritetą produktų kokybei ir jos moderniai vadybai.[2]

Šiuolaikinė vadybos koncepcija – visuotinė kokybės vadyba – vaidina ypatingą vaidmenį atskirų ūkio subjektų, šalių ir pasaulio regionų plėtroje. Visuotinė kokybės vadyba yra tokia vadybos filosofija ir metodai, kuriais vadovaudamasi, organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų arba paslaugų kokybę ir mažindama kaštus.[1]

Barczyk C. C. (1999), teigia, jog VKV kartais vadinama nuolatiniu kokybės gerinimu. Deming, Juran ir kitų požiūriai į VKV labai specifiški, detalūs, tuo tarpu 5 idėjos suteikia kontekstą šiems požiūriams: 1. Sisteminis požiūris. 2. VKV priemonės. 3. Dėmesio sutelkimas į vartotoją. 4. Vadovų vaidmuo. 5. Darbuotojų dalyvavimas.

Apskritai VKV yra vadybos metodas, kuriuo stengiamasi nuolatos gerinti organizavimo procesus. Jis reikalauja atsidėjimo, drausmės ir nuolatinių pastangų. VKV yra 18 pagrindinių komponentų visuma. Tai 3 esminės nuostatos:

§ bendras įsipareigojimas siekti aukštos kokybės;

§ įsipareigojmas patenkinti vartotojus;

§ darbuotojų dalyvavimas ir atsakomybė.

Penki pagrindiniai principai užtikrina kokybės valdymo sistemos

sukūrimą:

§ Komandinis darbas. Visi dalyvauja kokybės gerinimo procese.

§ Bendros integruotos sistemos sukūrimas. Sistema turi jungti į vientisą visumą visus padalinius.

§ Kokybės nustatymas. Norint užtikrinti kokybę, reikia ją aiškiai apibūdinti kiekvienam padaliniui, objektui.

§ Nepaliaujamas kokybės gerinimas. Išaiškinamos esamos priežastys ir organizuojamas begalinis kokybės gerinimo procesas.

§ Veiksmingumo kontrolė.

Dešimt priemonių (metodų) nubrėžia sistemos realizavimo būdus:

§ Lygio žymėjimas. Užfiksuojama, kur esame, priimami įsipareigojimai ir sekamas vykdymas, aiškinantis ir sėkmės, ir nesėkmės veiksnius.

§ Mokymas. Tai būtina kiekvieno ir visos organizacijos pareiga.

§ Orientacija į procesą. Tai visų procesų: gaminio kūrimo, aprūpinimo, gamybos, pardavimo sujungimas į vientisą sistemą.

§ Problemų identifikavimas. Reikia atlikti analizę, suprasti, ką reikia gerinti, ir tik tada gerinti.

§ Problemų sprendimas. Sistemos sukūrimas, įgyvendinimas, veiksmingumo kontrolė.

§ Darbuotojų darbo kokybės užtikrinimas. Tai asmeninės atsakomybės nustatymas, statistiniu metodų naudojimas ir kt.

§ Aktyvus valdymas. Reikia ne reaguoti į rezultatą, bet norimo rezultato aktyviai siekti, sukurti deramą sistemą.

§ Tiekimo kokybės užtikrinimas. Tai reikalavimai medžiagoms ir tiekimų patikimumas, sparta.

§ Ryšiai. Komunikacija – būtinas kokybės garantas, ji turi sujungti tiekėją – gamintoją- pirkėją į vieną sistemą.

§ Darbuotojų pripažinimas ir skatinimas. Vertingos idėjos, darbas turi būti branginamas.[4]

Visuotinė kokybės vadyba

Bet kuris ūkio subjektas, norėdamas laimėti konkurencinę kovą, turi nuolat tobulėti bent jau tokiais tempais, kokiais tobulėja konkurentai, o dar geriau būtų – tobulėti sparčiau už konkurentus. Galima išskirti šias sudedamąsias VKV dalis: vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mažiausiais ištekliais, nuolatinis tobulinimas, visuotinis dalyvavimas tobulinimo procese ir infrastruktūra.

Svarbiausia VKV dalis yra vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mežesniais ištekliais, kurie sudaro sąlygas mažinti produktų kainas. Jeigu vartotojai nebus patenkinti organizacijos produktais (materialiais, intelektualiias, paslaugomis ar perdirbamosiomis medžiagomkis), tai sąlygos organizacijos žūtį, t.y. pelno siekiančios organizacijos bankrutuos, o nepelno organizacijos patirs visus neigiamus nepatenkintų organizacijos veikla piliečių įtakos aspektus.

Sėkmingas VKV įgyvendinimas priklauso nuo infrastruktūros, t.y. reikalingos informacijos, valstybės socialinio ir ekonominio rėmimo, kvalifikacijos, tinkamos organizacijos kultūros ir kt.

Ekonomiškai besivystančiose šalyse atsiranda pirmosios kokybės organizacijos, kurių pagrindinis tikslas – skleisti kokybės idėjas visuomenei, o išsivysčiusiose šalyse plita tam tikroje srityje specializuotų kokybės organizacijų įtaka. Nors kokybės organizacijų tikslai priklauso nuo to, kokio išsivystymo lygio yra šalis ir kokie pagrindiniai verslo tobulumo siekimo veiksniai, dauguma kokybės organizacijų skleidžia, propaguoja ir remia kokybės vadybos idėjas ir skatina jų įgyvendinimą. Į tą veiklą įsitraukia pažangūs pramonininkai, verslininkai, politikai ir mokslininkai, suvokiantys, kad tik aukšta visapusiška veiklos kokybė gali užtikrinti harmoningą organizacijų, žmonijos ir viso pasaulio plėtrą. Pagrindinis išlikimo faktorius šiandieninėje konkurencinėje kovoje yra vartotojo reikalavimų ištyrimas ir jų patenkinimas patiriant kuo mažesnes išlaidas. Tai įmanoma tik remiantis VKV metodologija ir priemonėmis. Įvairiose šalyse per keletą pastarųjų metų atlikti tyrimai patvirtino didėjančią kokybės svarbą ir jos įtaką pelningumui. Tyrimais įrodyta, kad:

§ produktų ir paslaugų kokybė yra esminis verslo pelningumo veiksnys;

§ verslininkai, siūlantys geresnės kokybės produktus, užima didesnę rinkos dalį ir turi galimybių ją plėsti;

§ kokybė tiesiogiai gerina investicijų efektyvumą, ir yra pamatas aukštesnei kainai nustatyti. (5).

Taikyti Visuotinę kokybės vadybą – tai reiškia nuolat gerinti. Nuolat gerinti ir tobulinti ne tik visą organizacijos darbą, bet kiekvieną darbo procesą, kiekvieno darbuotojo darbo atlikimą, tik tada gausime gerą darbo kokybę. Kiekvienas mūsų darbas jau yra procesas. Tik reikia tą procesą ištirti, ar jis efektyviai, naudingai atliekamas. Gal kažką reikėtų pakoreguoti, kad atliekamo darbo procesas būtų kokybiškesnis ir efektyvesnis? Galima procesus ištobulinti, kad kokybė nuolat gerėtų. Vienas iš kokybės gerinimo būdų yra stebėjimas, mokymasis ir informacijos keitimasis su kitomis įmonėmis, priklausančiomis tiek tai pačiai, tiek ir kitai pramonės šakai.

Kokybės gerėjimas priklauso nuo to, kaip suprantamas bendras gamybos ar paslaugų procesas. Gamybinėje organizacijoje jį sudarytų projektavimo, inžinierinio, gamybinio ir marketingo padalinių darbo procesai. Norint pagerinti visą kokybę, kreipiamas dėmesys į kiekvieną proceso elementą. Imant organizacijos darbą kaip procesų visumą, nagrinėjamos rezultatų priežastys. Kitu atveju, jei orientuojamasi tik į rezultatus, pirmiausia domimasi padariniais. Naudingas būdas suprasti organizacijos procesus yra įvykių schemos
įmonė, jos darbuotojai turi suprasti, kad kokybiškas darbas, gali duoti gerų rezultatų. Kad įsisamoninti kokybės svarbą, įmonių vadybininkai turi suvokti, jog kokybė reiškia nuolat tenkinti ar viršyti vartotojo reikmes bei reikalavimus. Norint pasiekti tokį atlikimo lygį reikia nuolatinių pastangų: grupinio darbo siekimas, įgaliojimų, darbuotojų įgūdžių ir žinių, organizacijos dalyvavimo visais lygmenimis, nuolatinio tobulinamojo proceso, grupės narių bendravimo, apsisprendimo gerinti gaminio ar paslaugos kokybę ir įsitikinimo, kad visų tų pastangų reikės ilgą laiką.

Vadybininkai turėtų stengtis taip tobulinti savo sistemą, kad joje nuolat mažėtų variantų. Reikia pastebėti, kad galbūt reikia tobulinti ne visą sistemą, o tik jos dalį, galbūt reikia tik pakoreguoti ir labai nedaug. Kiekvienas geras vadybininkas turėtų matyti, kokią sistemos ar proceso dalį reikia koreguoti. Kadangi visos sistemos koregavimas gali duoti labai daug išlaidų, liks nepatenkinti vartotojai. [4].

2. PRODUKTO KOKYBĖS VALDYMAS IR KONTROLĖ

Ilgametis produkcijos pardavimo politikos įgyvendinimas leidžia teigti, kad aukštos kokybės produktas duoda ir dideles pajamas rinkoje.

Standartas TSO 8402 kokybės vadybą apibūdina kaip bendrosios valdymo funkcijos dalį, nustatančią kokybės politiką, tikslus, pareigas ir tam naudojamas priemones.

Prie pagrindinių kokybės politikos priemonių galima priskirti:

§ Kokybės sitemos sukūrimą;

§ Produktų ir kokybės sistemų sertifikavimą;

§ Produktų testavimą ir dokumantų rengimą;

§ Kokybės valdymo proceso elementus: planavimą, analizę ir kontrolę, kokybės gerinimą;

§ Kokybės politikos atskleidimą;

§ Vadovų ir specialistų rengimą;

§ Rinkos grįžtamojo ryšio palaikymą;

§ Informavimą ir reklamą.

Tarptautiniai kokybės standartai (ISO 9001) įmonei ir jos vadovybei kelia šiuos reikalavimus:

§ Parengti kokybės politiką;

§ Nustatyti kokybės valdymo tikslus;

§ Pareigas, įgaliojimus ir tarpusavio ryšius įforminti per kokybės sistemos dokumentus;

§ Skirti pakankamai išteklių kokybės sistemos veiklai, ypač užduotims ir kokybės kontrolei atlikti.

Produkto kokybės valdymas, kaip atskira verslo politikos dalis, užsienyje yra labai ištobulintas.

Siekiant įvaldyti kokybės valdymo sistemas, organizuojamas darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kuriamos specialios darbuotojų kokybės grupės, rengiamos strategijos, jos finansiškai remiamos, organizuojamos kitos priemonės. Produkcijos kokybės valdymas yra efektyvus, kai visos jo grandys yra glaudžiai susijusios:

§ Vadybininkai numato,

§ Finansininkai apskaičiuoja,

§ Personalas priima, dalyvauja ir įgyvendina priemones,

§ Strategija numato, patikslina tikslus, uždavinius ir priemones,

§ Vartotojai pateikia savo reikalavimus ir verčia koreguoti strategijos įgyvendinimą.

Kontroliuoti, ar produktas atitinka kokybės reikalvimus, pavesta Europos Sąjungos narių paskirtoms sertifikavimo organizacijoms. Sertifikavimą jos atlieka tokiais etapais:

§ Vidinė gamybos kontrolė;

§ Europos Sąjungos pasirinktos rūšies ekspertizė;

§ įvertinimas, ar ekspertizės rūšis atitinka keliamus uždavinius;

§ Produkto kokybės užtikrinimas;

§ Produkto patikrinimas;

§ Vieneto patikrinimas;

§ Visas kokybės patikrinimas.

Sertifikatai turi būti parengti taip, kad apibūdintų tik prekių kokybę, o ne jų esamą būklę. Jei sutartyje nenumatytas skirtumas tarp kokybės ir būklės, tai „prekės kokybės“ sąvoka apima ir prekės būklę.

Norminiuose dokumentuose gali būti numatytas prekių inspektavimas prieš jas išsiunčiant. Inspekciniai sertifikatai skiriasi nuo įprastų kokybės sertifikatų. Jie sudaromi neatliekant sudėtingo kokybės tyrimo, apsiribojama vizualiniu ir kitu nesudėtingu tikrinimu.

Minimalūs reikalavimai sertifikatams yra pateikti išvadą, ar išoriniai duomenys atitinka sutarties ar kitus reikalavimus ir gerą prekių būklę. Toks patikrinimas atliekamas pagal atskirą kontroliuojančios organizacijos (laboratorijos) ir kliento sutartį.

Europos sąjunga priėmė direktyvas dėl sveikatos, saugumo, aplinkos ir vartotojų apsaugos šiems produktams ir verslo sritims:

§ Žaislams;

§ Normalaus slėgio indams;

§ Teleryšių terminalų įrangai;

§ Mašinoms;

§ Implantuojamai medicinos aparatūrai;

§ Palydovinių sričių įrenginiams;

§ Elektromagnetiniam suderinimui;

§ Dujų prietaisams;

§ Žemai elektros įtampai;

§ CE ženklinti;

§ Elevatoriams, medicinos prietaisams;

§ Neautomatiniams svėrimo įrankiams.

§

Norint išsilaikyti rinkoje jau nepakanka, kad įmonės produktas būtų aukštos kokybės. Rimtos įmonės stengiasi iš anksto įspėti, numatyti naujus vartotojų poreikius. Tam nereikia ypatingų pastangų, turėti specialių tarnybų. Būtina tik įsiklausyti į vartotojų pageidavimus, pastebėjimus, abejones.

Galimas produkcijos ir paslaugų kokybės karas, kurį 1987 metais pateikė Dž.L.Hesketas sudarytas iš:

§ Darbuotojų pasitenkinimo savo darbu;

§ Aukštos personalo motyvacijos;

§ Geresnės, nei tikėjosi vartotojas, produkcijos ir paslaugų kokybės;

§ Aukšto lygio vartotojų aptarnavimo ir poreikių tenkinimo;

§ Vartotojų skaičiaus padidėjimo.

Ypatingą reikšmę įgauna ir klientų aptarnavimas, nes aštrėjant konkurencijai
visi produktai yra gan geros kokybės. 1 lentelę[1]

Vartotojų aptarnavimo lygio ir įmonės patrauklumo priklausomybė

Aptarnavimo lygis Vartotojo nusiteikimas Vartotojo ryšys su įmone

1. Puikus Vartotojas neįsivaizduoja kitos tokios įmonės. Nesąlyginis

2. Labai geras Vartotojas patenkintas, bet konkurentas gali jį paveržti. Ištikimas

3. Geras Vartotojas nepastovus, nes tokį aptarnavimą gali gauti ir kitur. Įmonė jam nėra svarbi. Abejingas

4. Priimtinas Vartotojas yra gana kritiškas, prieštarauja, skundžiasi, lankosi pas konkurentus. Pavojingas

1 lentelė

Nustatant savo prekės ar paslaugos vietą ir reikšmę rinkoje, sampratą apie produktą reikia susieti ir suderinti su vartotojų norais ir pažiūromis, konkurentų veiksmais, kitų kompanijų vidaus ir išorės aplinkos pokyčiais bei kitais procesais.

Prekių kokybė sutartyse gali būti nurodoma įvairiais būdais:

§ Teikiamų prekių kokybė turi atitikti valstybinius ir kitus standartus, technines sąlygas;

§ Teikiamų prekių kokybė turi atitikti katalogų ir prospektų, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis, reikalavimas;

§ Prekių kokybė turi visiškai atitikti nurodomus reikalavimus.

Pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių 35 straipsnį prekės neatitinka sutarties reikalavimų, jei:

§ Netinka tiems tikslams, kuriems paprastai naudojamos;

§ Netinka nė vienam konkrečiam tikslui, apie kurį pirkėjui buvo pranešta tiesiogiai ar netiesiogiai sudarant kontraktą;

§ Neatitinka pardavėjo pateikto pavyzdžio ar modelio kokybės.

Parduodant prekes, neretai pirkėjai ir pardavėjai vienas kitam reiškia pretenzijas dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Jei ūkiniai ryšiai tarp šalių glaudūs, nuolatiniai, sutarties vykdymo pažeidimai atlyginami atskirai neforminant (arba iš karto, arba atliekant kitą užsakymą kompensuojama žala, išmakama kompensacija ir t.t.).

Jei pirkėjų ir pardavėjų daug (ypač didmeninėje prekyboje), gali būti steigiama speciali tarnyba nagrinėti reklamacijas. Jei darbų mastas nedidelis, juos paskirsto prekių priėmimo ir realizavimo tarnyboms (juristo padedamos).

Visos reklamacijos kruopščiai registruojamos ir grupuojamos pagal tiekėjus ir pirkėjus, reklamacijų rūšis ir priežastis. Pirkėjai (klientai) skirstomi į:

§ Savus (priklauso savai organizacijai ar sistemai);

§ Svetimus (svarankiški, neįeina į jokius partnerystės susivienijimus).

Ypač detaliai tyrinėjamos reklamacijos, gautos iš savų pirkėjų (pavyzdžiui, susivienijimui priklausančių parduotuvių). Jei reklamacijos priežasčių dėl prekių trūkumo, kokybės negalima nustatyti vietoje, gali būti stabdoma komercinė veikla, atliekama inventorizacija.

Svetimų (ne savo) pirkėjų pretenzijos tenkinamos iš karto (vėliau gali būti peržiūrėtos (sugriežtintos) sutarties sąlygos).

Norint tinkamai suvokti aukštos kokybės produkcijos teikiamas galimybes, įmonei būtina aiškiai atsakyti į šiuos klausimus:

§ Kokia reikšmė teikiama produkto kokybei įmonėje;

§ Ką slepia produkcijos kokybės sąvoka;

§ Kokios įmonės priemonės skirtos gerinti produkto kokybę;

§ Kaip įmonės darbuotojai sąmoningai suvokia kokybės problemą;

§ Kokias priemones planuoja įmonė produkto kokybei gerinti;

§ Ar kokybės klausimas įmonėje priskiriamas prie pagrindinių nuostatų, kas personaliai už tai atsako;

§ Kas sudaro produkto kokybės planą: priemonės, terminai, vykdytojai, atsakingi asmenys.

Produkto vieta rinkoje nustatoma šiais parametrais:

§ Produkto paplitimu rinkoje;

§ Produkto išdėstymu (išsidėstymu) rinkoje;

§ Produkcijos sandėliavimu (saugojimu);

§ Rinkos segmentu (dalimi);

§ Produkto naudingumu.

Galimos įvairios produkto kokybės ir kainos santykiu pagrįstos strategijos.

2 lentelė Kainos ir kokybės ryšio strategijos [1]

Prekių Kokybė Prekės kaina

Didelė Vidutinė Maža

Aukšta Superstadija Geros vertės strategija Labai puikios vertės strategija

Vidutinė Permokėjimo strategija Vidutinės vertės strategija Geros vertės strategija

Žema Apiplėšimo strategija Blogio šeimininkavimo strategija Ekonomiška strategija

Varotojų reakcija ir elgesys išreiškiami per norą įsigyti tam tikrą kurios nors įmonės prekę. Noras pagrįstas įsitikinimu, kuris susidaro apie prekes ir įmones. Vartotojų norai išreiškiami prekių ir paslaugų parametrais, kuriuos jie norėtų matyti turint ar esant produktuose. Konkurentinė padėtis yra vertinama ne iš gamintojo pozicijų, o kaip pirkėjas palaiko prekes ir įmones. Pačios įmonės produkcijos padėtis iš pirkėjų pozicijos yra vertinama taip: kaip pirkėjas priima įvairius tos pačios įmonės vienos asortimentinės grupės prekinius ženklus ir kaip lygina vieną įmonės prekę su kita ir nustato tarpusavio kokybės santykį.

Įmonė privalo labai įdėmiai stebėti išorinę aplinką: kaip veikiakonkurentai, kokios atsiranda naujos produkcijos, kokie vartotojų elgesio pokyčiai, naujos technologijos, negatyvi žiniasklaidos pozicija, išteklių pakankamumas ir kt. [1]

2.1. Produkto konkurencinis potencialas

Prekės ar paslaugos konkurencinio potencialo vertinimo pagrindą sudaro varotojų poreikų, rinkos reikalavimų, tarpusavio konkuruojančių gaminių tyrimai. Norint tiksliai įvertinti savo produkto konkurencinį potencialą rinkoje, analizuojant,
atsižvelgti į tuos pačius techninius – ekonominius rodiklius, kuriais iš dalies ir remiasi vartotojas. Tais atvejais, kai rinkoje jau yra produktų-analogų, analizės pagrindu laikomi ne poreikiai, o turintis paklausą modelis etalonas.

Nustatant gaminio ar paslaugos konkurencinį potencialą, būtina atsižvelgti į kokybės rodiklius, technines ir ekonomines charakteristikas, konkurencinio pajėgumo lygį pagal normatyvinius reikalavimus, ar tas produktas atitinka galimų vartotojų poreikius. Produktai gali konkuruoti tiek dėl jų panašių savybių, tiek dėl to, kad gali tenkinti tų pačių vartotojų poreikius.3 lentelė

Prekinės konkurencijos tipai

Vartotojai Produktas

Panašus Skirtingas

Panašūs Tiesioginiai konkurentai Netiesioginiai konkurentai

Skirtingi Konkurentai pagal prekę ar paslaugą Nereikšmingi konkurentai

Prekės techninių rodiklių analizė turi nustatyti skaitmeninius rodiklius,kurie gali užtikrinti konkurencinį pajėgumą rinkoje.Kiekvienas techninis gaminio rodiklis žymimas nustatytu dydžiu(galingumu,talpa,tikslumu ir t.t.) ir išreiškiamas procentiniu santykiu su tuo rodikliu, kuris visiškai patenkintų vartotoją.

Gamintojas, norėdamas užtikrinti savo gaminių konkurencinį pajėgumą, stengiasi pasiūlyti pirkėjui gaminį, turintį tokius techninius rodiklius, kurie labiausiai tenkintų atitinkamus poreikio elementus, vertinamus 100 procentų. Juo aukštesnis rodiklis, tuo geriau patenkinami pirkėjų poreikiai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3069 žodžiai iš 6112 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.