Kokybės vadyba
5 (100%) 1 vote

Kokybės vadyba

KOKYBĖS VADYBOS EVOLIUCIJA

Kokybės vadybos kursinis darbas

TURINYS

1. KOKYBĖS VADYBOS SAMPRATA 4

1.1 KOKYBĖS SAMPRATA 4

1.2 KOKYBĖS VADYBOS PRIEMONĖS 4

2. KOKYBĖS VADYBOS VYSTYMOSI YPATUMAI 6

2.1 KOKYBĖS VADYBOS RAIDA 6

2.1.1 Japonijoje vykdomi kokybės vadybos perversmai 6

2.1.2 JAV kokybės vadybos raida 6

2.1.3 Prancūzijos vaidmuo tobulinant kokybę 7

2.2 PRODUKCIJOS VALDYMAS – VIENA IŠ KOKYBĖS VADYBOS TOBULINIMO PRIEMONIŲ 7

3. KOKYBĖS VADYBOS ĮTAKA ĮMONIŲ VEIKLAI 9

4. VARTOTOJŲ ĮTAKA KOKYBĖS TOBULINIMUI 11

4.1 VARTOTOJŲ LŪKESČIŲ TENKINIMAS 11

4.2 PASLAUGŲ SVARBA TOBULINANT KOKYBĖS VADYBĄ 11

5. VISUOTINĖ KOKYBĖS VADYBA 13

5.1 VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS SĄVOKOS ATSIRADIMAS 13

5.2 NESUTARIMAI NUSTATANT VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS RIBAS 13

5.3 PERSPEKTYVOS SIEKIANT ĮGYVENDINTI VKV 14

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17

ĮVADAS

Kokybės vadybos evoliucija – tai pokyčių jėga viso verslo pasaulio mastu, veikianti konkurenciją, vartotojus ir tobulėjančią informacijos perdavimo techniką.

Standarte LST EN ISO 8402 kokybės vadyba apibrėžiama taip: Kokybės vadyba – tai bendrosios valdymo funkcijos dalis, nustatanti kokybės politiką, tikslus ir pareigas bei tam naudojanti priemones – kokybės planavimą, kokybės valdymą, kokybės užtikrinimą, kokybės gerinimą, remdamasi kokybės sistema. Kokybės vadyba yra visų lygių vadovų pareiga, bet jai privalo vadovauti aukščiausioji vadovybė. Be to, kokybės vadybos įgyvendinimas apima visus organizacijos darbuotojus. [4, 12]

Orientuojantis organizacijai į kokybės vadybą, kokybės apibrėžimas tampa ypač aktualus, nes nuo jo priklauso, kaip kokybės vadyba bus kuriama organizacijoje, kokia bus kuriama organizacijos kultūra, kaip tai įtakos darbuotojus, net gi nuo to priklausys organizacijos būsima sėkmė.

Kokybės vadybos gerinimo procesas, diegiant naujas inovacijas ar naują technologiją, vyksta be sustojimo kovojant už geresnę kokybę. Taigi kokybės vadyba pastoviai evoliucionuoja konkurencinėje aplinkoje. Šiuolaikinėms organizacijoms privalu tobulinti savo gaminių ir paslaugų kokybę. Vienas iš kokybės gerinimo tikslų yra išlikti versliam. Kitas pagerintos kokybės pranašumas – didesnis efektyvumas ir mažesnės išlaidos. Norėdamos šių dienų pasaulio rinkoje atlaikyti konkurenciją, bendrovės turi akcentuoti kokybės vadybos svarbą.

Analizuojant kokybės vadybos vystymosi ypatumus atsižvelgiama į įvairių šios teorijos autorių nuomones, kurių dėka supratimas, apie kokybės vadybos svarbą, plėtėsi ir pasiekė atitinkamą lygį. Keičiantis vartotojų poreikiams pereinama nuo produkcijos kokybės tobulinimo link paslaugų kokybės vadybos atitinkamų reikalavimų.

Kursinio darbo tikslas – išnagrinėti kokybės vadybos evoliucijos raidą: jos nuoseklų kitimą, atskleidžiant kokybės vadybos ypatumus konkrečiame laikotarpyje. Taigi, analizuojamas darbo tyrimo objektas – kokybės vadyba.

Šiame darbe siekiant atskleisti pagrindines kokybės vadybos kitimo problemas, pateikiami penki skyriai. Pirmajame skyriuje kalbama apie tai, kaip susiformavo kokybės vadybos samprata. Tačiau neįmanoma apie tai pradėti kalbėti neužsiminus apie kokybės sąvokos atsiradimą, kuri lėmė tolesnį kokybės vadybos evoliucijos kitimą. Taip pat apibūdinamos priemonės, kurios atskleidžia kokybės vadybos ypatumus (kokybės planavimas, kokybės valdymas, kokybės užtikrinimas ir kokybės gerinimas). Antrajame skyriuje nuosekliai analizuojamas kokybės vadybos vystymasis šiose pasaulio šalyse: JAV, Japonijoje ir Prancūzijoje, kadangi jos turėjo didžiausią įtaką kokybės vadybos vystymuisi bei tobulėjimui. Produkcijos kokybės gerinimas, kaip viena iš svarbesnių kokybės vadybos priemonių, apžvelgiamas buvusioje Sovietų sąjungoje. Trečiasis skyrius skirtas atskleisti, kokią įtaką kokybės vadybos vystymuisi turi vartotojų lūkesčiai, kadangi vartotojo pasitenkinimas – tikroji kokybės apibrėžtis. Visų verslo sektorių kokybė galutinai išreiškiama pagal vartotojo pasitenkinimo kiekį. Šiame skyriuje taip pat kalbama apie paslaugų kokybę ir jos poveikį kokybės vadybos vystymuisi. Paslaugų kokybę bene sunkiausia išmatuoti, bet lengviausia nusakyti. Galima teigti, kad paslaugų pramonė tiesiogiai susijusi su vartotoju. Ketvirtajame skyriuje atskleidžiama kokybės vadybos įtaka įmonių veiklai. Išvardijama 14 Deming punktų, kurie organizacijų vadovus skatino siekti naujų kokybės vadybos įgyvendinimo priemonių. Penktajame skyriuje apibūdinami šiuolaikinę visuotinės kokybės vadybą lemiantys veiksniai. Analizuojamas mokslo ir technikos pažangos poveikis kokybės vadybai, atskleidžiamos ekonomikos augimą lemiančios sąlygos, susijusios su naujomis kokybės vadybos tendencijomis

1. KOKYBĖS VADYBOS SAMPRATA

1.1 Kokybės samprata

Kokybės vadybos evoliuciją galima pradėti nagrinėti nuo pačios kokybės sąvokos atsiradimo ir supratimo.

Žodis kokybė turėjo daug interpretacijų, iš kurių daugelis buvo subjektyvios. Dauguma šios veiklos tyrinėtojų kiekvienas savaip apibrėžė kokybės sąvoką.

Buvo taikomi įvairūs kokybės apibrėžimai. J.M Juran teigė, kad kokybė – tai “tinkamumas tikslui ar panaudojimui”. P.B. Crosby kokybę apibūdino, kaip “atitikties užtikrinimą”. Aptardamas kokybę, K. Ishikawa teigė: “į kokybę reikia
žiūrėti labiau kaip į procesą, ne rezultatą”. W.E. Deming pabrėžė, kad tai “kliento orientacija/patenkinimas”. [12, 13] Šios sąvokos autorius ypač domėjosi darbo procesu ir žmonėmis, kurie jame dalyvauja. Be to, Deming teigė, kad su kokybe susiję veiksmai turi būti nukreipti į vartotojų dabartinius ir ateities lūkesčius.

Vystantis evoliucijai kokybės apibrėžtumas keitėsi. Iš įvairių samprotavimų ir diskusijų kokybės sąvoka išsirutuliojo be galo talpi, universali bei teoriškai apimanti visas objekto puses.

Kokybė – objekto savybių visuma, įgalinanti jį tenkinti išreikštus ir numanomus poreikius. [4, 6]

1.2 Kokybės vadybos priemonės

Kokybės vadyba nustatydama kokybės politiką, tikslus ir pareigas naudoja šias priemones: kokybės planavimą, kokybės valdymą, kokybės užtikrinimą ir kokybės gerinimą.

Kokybės planavimas – veikla, nustatanti tikslus ir kokybės reikalavimus, taip pat reikalavimus kokybės sistemos elementų panaudojimui. [4, 12]

Kokybės planavimas apima:

· produkto planavimą: kokybės savybių identifikavimą, skirstymą bei jų svarbos nustatymą, taip pat tikslų, kokybės reikalavimų bei apdorojimų nustatymą.

· vadybos ir darbo planavimą; rengimąsi kokybės sistemos panaudojimui, taip pat organizacinį darbą ir kalendorinio plano sudarymą.

· kokybės planų rengimą ir kokybės gerinimo sąlygų sudarymą. [4, 12]

Kokybės valdymas – operatyvinio pobūdžio priemonės ir veikla, naudojami siekiant įvykdyti kokybės reikalavimus[4,12].

Kokybės valdymas, apimdamas operatyvinio pobūdžio priemones ir veiklą, skiriamas tikrinti tarvusavyje susijusių išteklių ir veiksmų visumą, siekiant ekonominio efektyvumo.

Kiekvienam valdymo veiksmui reikia numatyti uždavinius, kurių tikslas kelti produkcijos, darbo ir paslaugų kokybę. Kokybės valdymo sistema įmonėje yra sudėtinga visos valdymo sistemos dalis, apimanti technines, ekonomines, organizacines bei socialines priemones, nukreiptas reikiamo lygio produkcijos kokybės paruošimui.

Kokybės užtikrinimas – planuojamų ir per kokybės sistemą atliekamų bei reikiamu būdu parodomų sistemingų veiksmų visuma, kuria siekiama teikti atitinkamą pasitikėjimą, kad objektas atitiks kokybės reikalavimus. [4,13]

Kokybės užtikrinimo tikslai yra vidiniai ir išoriniai.

· Vidinis kokybės užtikrinimas: organizacijos viduje kokybės užtikrinimas teikia pasitikėjimą vadovybei.

· Išorinis kokybės užtikrinimas: sutarties ar kitais atvejais kokybės užtikrinimas teikia pasitikėjimo klientams ar kitiems asmenims. [4, 13]

Kai kurie kokybės valdymo ir kokybės užtikrinimo veiksmai yra tarpusavyje susiję. Jeigu kokybės reikalavimai ne visai atspindi vartotojo poreikius, kokybės užtikrinimas gali neteikti atitinkamo pasitikėjimo.

Kokybės užtikrinimas – tai bet koks veiksmas nukreiptas aprūpinant klientus atitinkamos kokybės produktais ir paslaugomis.

Kokybės gerinimas – visoje organizacijoje atliekami veiksmai, kuriais siekiama didinti veiklos ir procesų rezultatyvumą bei veiksmingumą norint duoti didesnę naudą organizacijai ir jos klientams. [4, 14]

Deming ciklas (PATV) yra sisteminis nuolatinio kokybės gerinimo būdas. [2, 175] Pradžioje jis buvo taikytas gaminio ar paslaugos kūrimo etapui kaip planavimo metodas, tačiau jis naudingas visą laiką. Deming ciklo elementai:

1. Planavimas (tikslų nustatymas, darbo procedūrų standartizavimas ir darbuotojų mokymas).

2. Atlikimas (darbas pagal planą).

3. Tikrinimas (įvertinimas, ar atitinka planą).

4. Veikimas (atsiradus defektams, jų pagrindinių priežasčių radimas ir pašalinimas).

Šio ciklo šalininkai rekomenduoja Deming ratą taikyti, kur tik įmanoma. Šiuo metu dauguma japonų bendrovių sėkmingai naudoja PATV kaip vieną iš problemų sprendimo būdų. Kai kurios JAV bendrovės jau pripažino PATV būdą kaip japonų bendrovių sėkmės ratą ir ėmė jį taikyti savo vadybai.

Kokybės gerinimas reikalingas, kai firma nori sumažinti nuostolius arba geriau tenkinti vartotojų poreikius. Kadangi kokybės gerinimas reikalauja daugiau ar mažiau naujų procedūrų, susiduriama su tam tikrais keblumais. Ne visada lengva pastebėti teigiamą gerinimų poveikį pelnui.

Be gerai suplanuotų priemonių idėjoms rinkti, vertinti, diegti ir už jas atlyginti nuolatinio kokybės gerinimo programa nebus sėkminga. Organizacija, siekdama nuolatinio kokybės gerinimo, privalo iš anksto nustatyti kontrolės punktus.

Kokybės politika – aukščiausios vadovybės oficialiai išreikšti organizacijos bendrieji tikslai bei kryptys kokybės srityje. [4, 12]

Apibendrinant galima teigti, kad kokybės vadyba, nustatydama kokybės politiką, tikslus ir pareigas, naudoja tokias priemones, kaip kokybės planavimas, kokybės valdymas, kokybės užtikrinimas ir kokybės gerinimas, veikdama per kokybės sistemą. Kokybės sistema – organizacinės struktūros procedūrų, procesų ir išteklių visuma, būtina kokybės vadybai. [4, 13] Kokybės sistema turi būti tokios apimties, kokios reikia kokybės vadybos tikslams pasiekti bei organizacijos vidaus vadovavimo poreikiams tenkinti.

2. KOKYBĖS VADYBOS VYSTYMOSI YPATUMAI

2.1 Kokybės vadybos raida

2.1.1 Japonijoje vykdomi kokybės vadybos perversmai

Japonija, kuri šiuo metu yra viena iš kokybės vadybos lyderių, įveikė savo blogą įvaizdį, prigijusį po Antrojo
karo. Vyriausybė suprato, kad didelę įtaką turi šalies eksportas ir kad tarptautinė kokybės kompetencija vaidina svarbų vaidmenį. Siekiant suformuoti statistinius kokybės kontrolės metodus, buvo įkurta japonų mokslininkų ir inžinierių asociacija

6 – ajame dešimtmetyje buvo organizuojamos konferencijos ir kviečiami amerikiečių ekspertai mokyti japonų pokario vadybos specialistus pagrindinių kokybės uždavinių. 1950 m. ir 1954 m. į Japoniją buvo pakviesti Deming ir Juran [11, 12]. Japonų firmų vadovai, kurie atstovavo šios asociacijos konferencijose, vadovavosi amerikiečių Deming ir Juran patarimais. Iki 1960 m. kokybės vadybos įdiegimas buvo orientuojamas inžinerinės ir techninės veiklos link. [11, 12] Netrukus pasirodė veikalas, kuriame buvo pateikiami realūs pavyzdžiai ir profesionali informacija, siekiant įgyvendinti kokybės vadybą. Šio veikalo tikslas – skatinti darbuotojus susipažinti su kokybės vadybos pagrindais. Buvo įsteigta kokybės kontrolės grupė, kuriai atstovavo visi šios srities specialistai. Dabartiniu metu šis judėjimas teikia nuolatinę naudą įmonių vadovams, lemia japonų pramonės sėkmę pasaulyje.

7 – ajame dešimtmetyje Japonija sėkmingai diegė “nulis defektų” vadybos koncepciją. Japonijoje tai buvo tam tikras būdas kiekybiniam inžinerinių reikalavimų atitikimui nustatyti. Nuo to laiko pradėjo formuotis naujos verslo idėjos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1683 žodžiai iš 5575 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.