Kokybės vadybos sistema – auditai
5 (100%) 1 vote

Kokybės vadybos sistema – auditai

Įvadas

Tarptautinė standartizacijos organizacija( ISO – the Internacional Organizazation for Standardization) yra pasaulinė nacionalinių standartizacijos įstaigų (toliau – ISO narės) federacija. Paprastai tarptautinių standartų rengimo darbus atlieka ISO technikos komitetai. Kiekviena narė besidominti dalyku, kuriam yra sukurtas technikos komitetas,turi teisę turėti atstovų tame komitete. Tarptautinės organizacijos, ir vyriausybinės, ir nevyriausybinės, palaikančios ryšius su ISO, tai pat dalyvauja tame darbe. ISO artimai bendradarbiauja su Tarptautine elektrotechnikos komisija (IEC – the International Electrotechnical Commission) visais klausimais susijusiais su elektrotechnikos standartizacija.

Technikos komitetų priimti tarptautinių standartų projektai išsiuntinėjami narėms patvirtinti balsuojant. Kad būtų galima išleisti tarptautinį standartą, Jį turi patvirtinti ne mažiau kaip 75% narių, balsuojant už tą dokumentą.

Tarptautinį standartą ISO 10011 – 1 parengė ISOI 176 – asis technikos komitetas „Kokybės vadyba ir kokybės užtikrinimas“.

ISO 10011 susideda iš dalių, turinčių bendrą pavadinimą „Kokybės sistemų auditas. Rekomendacijos“.

– 1 – oji dalis.“ Auditas“,

– 2 – oji dalis. „Kokybės sistemų auditorių kvalifikacijai keliami reikalavimai“,

– 3 – oji dalis. „Audito programų vadyba“.

1. Standartas ISO 10011

Šios rūšies standartai sudaro naują, sparčiai augančią ISO standartų seriją – ISO 10000. Pirmuoju šios serijos eilėje tapo tarptautinis standartas ISO 10011 Kokybės sistemų auditas. Rekomendacijos. Jis susideda iš trijų dalių: 1 – oji – auditas, 2 – oji kokybės sistemų auditorių kvalifikacijai keliami reikalavimai ir 3 – oji – audito programų vadyba.

Šio standarto įžangoje pažymima, kad ISO 9000 serijoje pabrėžtas kokybės audito, kaip svarbios kokybės priemonės, reikšmingumas. Auditai atliekami, norint nustatyti ar visi kokybės sistemos elementai yra veiksmingi ir tinkami pasiekti apibrėžtus kokybės sistemų tikslus. Standarte auditas apibrėžiamas kaip sisteminga ir nepriklausoma analizė, kuria siekiama nustatyti, ar su kokybe susijusi veikla ir gauti rezultatai atitinka numatytas priemones ir ar siekiant tikslo šios priemonės panaudotos efektyviai ir tinkamai.

Standarte aprašomi audito tikslai bei auditorių pareigos ir atsakomybė. Nepriklausomai nuo to ar auditą atlieka grupė žmonių ar vienas asmuo visa atsakomybė tenka audito vadovui. Jis visiškai atsako už visus audito etapus. Vadovas turi turėti vadovavimo sugebėjimų, patirties ir būti įgaliotas priimti galutinius sprendimus, susijusius su vadovavimu auditui ir audito pastabomis. Be to, audito vadovas turi:

• dalyvauti parenkant kitus audito grupės narius,

• parengti audito planą,

• atstovauti audito grupei audituojamoje organizacijoje,

• pateikti audito ataskaitą.

Auditoriai turi būti neutralūs ir jiems neturi būti daroma įtaka, kuri galėtų paveikti jų objektyvumą.

Audito darbų apimtį nustato užsakovas ir jis gauna audito ataskaitą. Užsakovas turi aprūpinti audito grupę visais reikalingais ištekliais, sudaryti sąlygas auditoriams prieiti prie įrangos ir faktinės medžiagos, nurodyti standartus ar kitus dokumentus, kurie turi atitikti audituojamosios organizacijos kokybės sistemą. Nustatydamas audito dažnumą, užsakovas turi atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip reikšmingus vadybos, organizavim, politikos, technikos ar technologijos pakeitimus, kurie galėtų paveikti kokybės sistemą, taip pat į paskutinių auditų rezultatus.

Užsakovas tvirtina audito planą ir supažindina su juo audituojamą organizaciją bei auditorius . plane turėtų būti:

• audito tikslai ir apimtis,

• duomenys apie asmenis, turinčius svarbias tiesiogines pareigas, kurias eidami gali paveikti audito tikslus ir apimtį,

• pamatiniai dokumentai,

• duomenys apie audito grupės narius,

• organizacijos padalinių, kurie turi būti audituojami, sąrašas,

• kiekvieno svarbiausio audito laikas ir trukmė,

• susitikimų su audituojamosios organizacijos vadovybe tvarkaraštis,

• konfidencialumo reikalavimai,

• audito ataskaitos parengimo data ir ataskaitos gavėjas.

Auditavimas pradedamas įžanginiu susitikimu, per kurį audituojamosios organizacijos vadovybė ir audito grupės nariai apžvelgia audito planą, auditavimo metodus ir procedūras, bendravimo ryšius bei lėšas ir priemones, reikalingas audito grupei, numato tarpinių ir baigiamojo audito grupės ir audituojamosios organizacijos vadovybės susitikimų datas.

Auditavimas vykdomas renkant duomenis per pokalbius , nagrinėjant dokumentus, stebint veiklą ir padėtį vietose. Informacija, surinkta per pokalbius, turi būti patikrinta gaunant tą pačią informaciją iš kitų nepriklausomų šaltinių – kaip tiesioginio stebėjimo, matavimų ir protokolų. Po to, kai atliktas visos veiklos auditas, audito grupė turi išnagrinėti visas savo pastabas, kad galėtų nustatyti, kurie dalykai turėtų būti laikomi neatiktimis. Visos audito pastabos turi būti įformintos dokumentais. Jas turėtų išanalizuoti audituojamosios organizacijos vadovas kartu su audito vadovu.

Prieš rengdama ataskaitą, audito grupė turi surengti baigiamąjį susitikimą su audituojamosios organizacijos vadovybe ir tais darbuotojais, atsakingus už audituotus padalinius. Per
susitikimą audito vadovas pateikia pastabų ir audito grupės išvadas apie kokybės sistemos veiksmingumą.Susitikimas protokoluojamas. Audituojamosios organizacijos prašymu, audito grupė gali parengti rekomendacijas, kaip patobulinti kokybės sistemą.

Ataskaitą parengia audito vadovas. Joje turi būti atspindėti visi klausimai, numatyti audito plane, pateiktos pastabos apie neatitiktis ir audito grupės nuomonė apie kokybės sistemos efektyvumą. Auditas yra baigtas, kai audito ataskaita įteikiama užsakovui.

Standarte 10011 – 2 atestuojamiems auditoriams keliami tam tikri reikalavimai, kad kokybės sistemų auditai būtų atliekami efektyviai. Standarte aprašomi minėti reikalavimai, be to, aprašoma ir pati tvarka, pagal kurią turėtų būti vertinama ir po to prižiūrima kiekvieno potencialaus auditoriaus ir reikalavimų atitiktis. Kandidatai į auditorius turi turėti ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokėti sklandžiai kalbėti, žinoti sąvokas valstybine kalba. Jie turi būti praktiškai apmokyti tiek, kiek yra būtina, kad išmanytų dalykus, reikalingus atliekant auditus ar vadovaujant jiems. Kandidatas savo kompetenciją turi parodyti laikydamas egzaminus raštu ar žodžiu arba kitais priimtinais būdais. Be to, jis turėtų turėti mažiausiai ketverius metų visos darbo dienos atitinkamo praktinio darbo patirtį, iš jų bent dvejus metus turi būti dirbęs kokybės užtikrinimo srityje. Prieš pradėdamas dirbti savarankiškai, auditorius turi būti dalyvavęs mažiausiai keturiuose audituose, kurių visa trukmė bent 20 dienų.

Auditoriai turi būti plataus akiračio ir subrendę, turėti pagrįstą nuomonę,sugebėjimą analizuoti ir atkaklumo, suvokti veiksmų visumą iš plačios perspektyvos.

Kandidatai į audito vadovus turi būti dirbę atestuotais auditoriais mažiausiai trijuose baigtuose audituose ir parodę sugebėjimų efektyviai bendrauti žodžiu ir raštu sutarta audito kalba.

Standarte taip pat pateikti auditorių kvalifikacijos įvertinimo metodai. Auditorių kvalifikaciją turi vertinti vertinimo komisija. Jai pirmininkauti turi asmuo, kuris dažnai vadovauja svarbioms audito procedūroms. Atskirų komisijos narių atrinkimo būdai turi priklausyti nuo numatomo audito tipo:

• vidaus auditas: komisijos narius turėtų parinkti tos organizacijos vadovybė;

• užsakovo auditas: komisijos narius turėtų parinkti užsakovas, jei nesutarta kitaip;

• nepriklausomos trečiosios šalies auditas: komisijos narius turėtų parinkti nacionalinė sertifikacijos sistemai vadovaujanti taryba ar ją atstojanti asmenų grupė.

Vertinimo komisijoje turi būti ne mažiau kaip du nariai. Komisija turi įvertinti kandidato išsilavinimą ir praktinį pasirengimą, asmenines savybes ir sugebėjimus vadovauti. Komisija turėtų naudoti tokius įvertinimo būdus:

• pokalbius su kandidatais,

• diskusijas su buvusiais darbdaviais, kolegomis ir pan.,

• struktūrinius testus atitinkamoms charakteristikoms nustatyti,

• dalykinius žaidimus,

• stebėti auditorių realiai atliekamo audito sąlygomis,

• analizuoti kandidato praktinio pasirengimo ir atitinkamų egzaminų dokumentus.

Komisija turėtų tik patvirtinti ar atmesti pasiūlytus kandidatus.

Standarte 10011 – 3 pateikiamos svarbiausios rekomendacijos, kaip valdyti kokybės sitemų audito programas. Šiam tikslui turi būti sukurta audito programos vadovybė, į kurią turi įeiti asmenys, išmanantys kokybės audito procedūras ir turintys praktikos įgūdžių. Audito programos vadovybė turi nustatyti kokybės sistemų standartus, pagal kuriuos numatoma audituoti, ir sutelkti pajėgas, galinčias efektyviai audituoti pagal tuos standartus.

Audito programų vadovybė, paringdama auditorius ir audito vadovą konkrečioms užduotims įvykdyti, turėtų atsižvelgti į numatomo audito pobūdį, profesinės kvalifikacijos ir reikiamos patirties reikalingumą, kalbos mokėjimą.

Standarte taip pat aprašoma auditorių veiklos priežiūra ir jų veiklos lygio palaikymas. Auditorių veiklą nuolat turėtų stebėti ir vertinti audito programos vadovybė. Audito programos vadovybė turi sukurti auditorių veiklos įvertinimo ir lyginimo metodus. Tarp tokių metodų turėtų būti:

• auditorių praktinio parengimo užsiėmimai,

• auditorių darbo lyginimai,

• audito ataskaitų analizė,

• darbo įvertinimai,

• cikliška auditorių rotacija tarp audito grupių.

Audito programų vadovybė turi sukurti procedūras, kurios garantuotų, kad jos vadovaujami auditoriai prideramai galėtų dirbti, būtų aprūpinti reikiamais ištekliais, jų darbas būtų tinkamai suplanuotas.

Vadovybei planuojant programas patariama atsižvelgti į etikos kodeksą.

2. Audito samprata

Auditas – tai nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ir su ja susijusios finansinės informacijos tyrimas, kurį baigus išreiškiama nuomonė apie ją. Panagrinėsime pagrindinius šio apibrėžimo teiginius.

Nepriklausomumas – kas asmenys, kurie naudosis audito informacija, pasitikėtų aditoriumi, jis turi būti nepriklausomas nuo tikrinamos įmonės ir tą faktinę nepriklausomybę parodyti savo elgesiu. Auditorius neturi leistis į kompromisus su administracija, neturi turėti jokių finansinių interesų: akcijų, kreditų. Ir ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai. Informacija apie aditoriaus finansinius interesus firmose kaupiama nuo jo priėmimo į darbą.

Tyrimas – tai
pripažintų metodų naudojimas, įgalintis nustatyti valdymo sistemos efektyvumą ir vientisumą, tai pat buhalterinių įrašų teisingumą ir išsamumą. Tyrimo tikslas – įgalinti aditorių suformuoti nuomonę apie auditą.

Nuomonė – nėra garantija. Tačiau patyrusio profesionalo auditas, atliktas pagal pripažintus standartus, turi būti patikimas. Aditoriaus nuomonė dažniausiai paremta: a) įstatymų numatytomis taisyklėmis; b) finansinių ataskaitų patikimumu ir bešališkumu.

Išreikšta nuomonė – rašto, pridedamo prie finansinės atskaitomybės, sudėtinė dalis.

Finansinė atskaitomybė – rodo įmonės pelną (arba išlaidas, kai už jas atsiskaitoma ), likvidinių lėšų judėjimą per ataskaitinį laikotarpį ir finansinę būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Ją sudaro:

pelno (nuostolių) pasiskirstymo ataskaita;

piniginių srautų ataskaita;

balansas.

Įmonė. Labai svarbu nustati struktūros, apie kurią auditorius pateikia nuomonę, ribas. Tai gali būti kompanija, transnacionalinis susivienijimas, gamybinis vienetas ar valstybės valdymo administracinis organas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1585 žodžiai iš 5209 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.