Kokybės vadybos sistemų diegimo motyvacija ir naudingumas
5 (100%) 1 vote

Kokybės vadybos sistemų diegimo motyvacija ir naudingumas

Įvadas

„…Pagrindinė motyvacija įsigyti kokybės sertifikatą yra sertifikato gebėjimas atidaryti pas vartotojus vedančias duris, kurios prieš tai buvo uždarytos, ir gali užsidaryti, jeigu nebus gautas kokybės sertifikatas…“ Dick P.M. Gavin [1].

Pasaulio ekonomikos globalizacijos procesai ir tarptautinės prekybos plėtojimas sąlygoja sparčius kokybės, kaip lemiamo įmonių konkurencingumo elemento, internacionalizavimo procesus. Jie pasireiškia vis platesniu vienodų metodų, principų ir kriterijų taikymu įvairiose šalyse formuojant kokybės politiką, kuriant tarptautines akreditavimo, notifikavimo ir kokybės sertifikavimo sistemas. Neatsitiktinai Lietuvos eksporto plėtros strategijoje ir Nacionalinėje kokybės programoje ypatingas dėmesys skirtas prekių kokybės užtikrinimo sistemai tobulinti bei produktų ir kokybės sistemų sertifikavimui remti [2].

Vienu svarbiausiu pastarojo laikotarpio kokybės vadybos raidos ir globalizavimo fenomenu laikytinas kokybės sistemų standartizuotų modelių (ISO 9000) bei visuotinės kokybės vadybos (VKV) susiformavimas ir taikymas verslo bei kitose srityse. 1 pav. matome pateiktą įvairių kokybės vadybos priemonių efektyvumo lyginamąjį vertinimą. Tai rodo, kad VKV taikymas ir kokybės sistemų kūrimas turi didžiausią įtaką firmų veiklos ir produkcijos kokybės gerinimui [3]. Reikėtų pažymėti, kad kokybės sistemos kūrimas ir sertifikavimas daugeliui firmų yra paskutinis pereinamasis kokybės tobulinimo veiklos etapas, kuriant vienokį ar kitokį VKV modelį. Šiam tikslui pasiekti, žymiai geriau tinka kokybės sistemos, suprojektuotos pagal naują 2000 metų ISO 9000 modelį, apjungiantį ir pagrindinius VKV elementus[7].

Standartizuoti kokybės sistemų modeliai buvo sumanyti kaip tiekėjų-klientų-vartotojų santykių reguliavimo mechanizmas ir išorinės kokybės vadybos idėjos dalis. Kokybės sistemos kūrimo svarbiausias tikslas – įrodyti klientui firmos gebėjimą reikiamai valdyti visus kokybės veiksnius ir tuo užtikrinti produkcijos kokybės rodiklių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Efektyviai veikianti kokybės sistema leidžia taip pat mažinti kaštus, didinti firmos ekonominį stabilumą, konkurencingumą ir prestižą, išplėsti klientų ratą, geriau tenkinti aplinkosauginius reikalavimus ir t.t.

Tarptautiniame versle ryškėja tendencija vertinti sertifikuotos kokybės sistemos turėjimą jau ne kaip ypatingą firmos skiriamąjį požymį, o kaip natūralų ir būtiną bendrosios vadybos sistemos elementą. Europos Sąjunga kokybės sistemų sertifikavimą paskelbė strategija, skirta laisvos prekybos kliūtims pašalinti. Daugelis pirmaujančių Vakarų šalių firmų savo partneriais ar subrangovais renkasi tik įmones, turinčias sertifikuotas kokybės sistemas. Pažymėsime, kad pasaulyje tokių įmonių yra apie 600 000, o Lietuvoje tik 237 (Lietuvos standartizavimo departamento 2002m. rugsėjo 1d. duomenys).

1 pav. Kokybės vadybos priemonių efektyvumas

*- HACCP – Hazard Analysis Critical Control Points – Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema

*-Good Manufacturing Practice – Geros gamybos praktika

*-Capability Maturity Model – Galimybių tobulinimo modelis

Tyrimo tikslas ir metodai

Šio darbo tikslas – nustatyti Lietuvos įmonių kokybės sistemų diegimo motyvaciją ir įvertinti jų teikiamą naudą. Kokybės sistemos sukūrimas ne tik geranoriškų pastangų, bet ir nemažų finansinių investicijų reikalaujantis procesas. Bet kuri organizacija, skirdama lėšas ir kitus išteklius naujam projektui, tikisi investicijų grąžos. Vadinasi, ir diegdama kokybės sistemą, įmonė turi tam tikrus motyvus ir tikisi praktinės naudos. Tokio pobūdžio tyrimai Lietuvoje dar nebuvo atlikti. Autoriai tikisi, kad šio tyrimo rezultatai sudomins kokybės vadybininkus ir ketinančias kurti kokybės sistemas įmones bei turės tam tikrą teorinę ir metodinę reikšmę.

Tyrimo objektas – Lietuvos įmonės, įdiegusios sertifikuotas kokybės vadybos sistemas, pagal ISO 9000 serijos standartų reikalavimus.

Straipsnis parengtas naudojant mokslinės literatūros sisteminės analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodus.

Autorinio tyrimo atlikimui buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa paštu, respondentus pasirenkant iš oficialiojo Lietuvos standartizacijos departamento pateikiamo sertifikuotų įmonių sąrašo. Respondentų atrankos kriterijus – sistemos sertifikavimo data: pasirinktos įmonės, kuriose KVS funkcionuoja daugiau nei vienerius metus, nes jos jau gali įvardinti ir vertinti sistemos naudą, o tos, kurios tik baigė sistemos kūrimo etapą, faktiškai gali išsakyti tik jos diegimo motyvus ir tai, ko tikisi iš veikiančios kokybės sistemos. Ketinta apklausti 25 % iš tiriamosios visumos.

Tiriamoji visuma buvo 125 Lietuvos įmonės. Anketavimas vyko 2000 m. kovo – 2001m. balandžio mėn. Sudaryta anketa buvo išsiųsta paštu 40-čiai įmonių, asmeniškai kreipiantis į kokybės padalinio vadovus su prašymu dalyvauti apklausoje. 31-a organizacija (24% tiriamos visumos) sutiko dalyvauti apklausoje ir pateikė užpildytas anketas. Apklaustos įmonės pagal veiklos pobūdį ir dydį iš esmės atspindi tiriamąją visumą.

Klausimai anketoje buvo suskirstyti į tris blokus: klausimai apie sistemos diegimo motyvus, klausimai apie jos įdiegimo
naudą ir bendrojo pobūdžio klausimai apie įmonę. Sudarant anketą buvo formuluojami uždari klausimai: respondentams siūlomi atsakymų variantai buvo pasirinkti išanalizavus mokslinę literatūrą apie kokybės sistemų diegimo motyvus ir efektyvumą. Standartizuoti atsakymų variantai palengvina anketos rezultatų apdorojimą ir sutaupo respondentų laiką, pildant anketą, tačiau uždarų klausimų naudojimas mažina apklausos rezultatų objektyvumą: atsakinėdami į klausimus respondentai eina lengviausiu keliu – renkasi vieną iš pasiūlytų variantų, nors pastarieji gali pilnai neatitikti realios situacijos įmonėje, ir nėra linkę pateikti unikalius specifinius pastebėjimus. Siūlant atsakymų apie sistemų naudą variantus, buvo įvardinama sistemos vidinė ir išorinė nauda įmonei.

Pagrindinis tyrimo uždavinys – nustatyti, kokią naudą įmonėms davė sukurta kokybės sistema ir ar įmonės taiko formalius šių sistemų efektyvumo įvertinimo metodus, t.y. ar veda kokybės išlaidų apskaitą ir analizę bei ar išveda paraleles tarp savo veiklos rezultatų pasikeitimo ir sistemos įdiegimo. Be to, anketa buvo siekiama nustatyti, kaip įmonės, sukūrusios kokybės sistemą, kurios pagrindinis tikslas klientų poreikių tenkinimas, nustato savo klientų poreikius, ar įmonės naudoja sertifikatą kaip reklamos priemonę, ar ketina diegti aplinkosaugos sistemas pagal ISO 14000 standartą.

Apklausos anketos klausimai neprašė respondentų suranguoti pasirinktus atsakymus ar nurodyti motyvų prioritetus. Apdorojant atsakymų rezultatus, buvo remtasi prielaida, kad visi respondentai galėjo pasirinkti kiekvieną siūlomą atsakymo variantą. Atsakymų pasiskirstymo procentai išvesti skaičiuojant kokią dalį pažymėtų atsakymo variantų skaičius sudaro nuo visų respondentų skaičiaus.

Anketos parengimui bei gautų rezultatų interpretavimui bei palyginimui Vakarų Europos valstybėse atliktus kokybės sistemų efektyvumo tyrimus.

Europos Komisijos užsakymu 1994 – 1996 m. buvo atliktas kokybės sistemų ir jų sertifikavimo Europos Sąjungoje tyrimas (toliau tekste EK tyrimas). Tyrimo metu duomenys buvo renkami tiek neformalių pokalbių su įvairių verslo sričių įmonių atstovais metu, tiek atsakymų į išsiųstų sertifikuotoms įmonėms ir sertifikavimo įstaigoms anketų klausimus pagalba. 1994 m., atliekant pirmąją tyrimo dalį, klausimynai buvo išsiųsti 2877 įmonėms 12-koje ES valstybių. Atsakymai buvo gauti iš 18,4 % respondentų. Be to, buvo apklausta 24 sertifikavimo įstaigos. Antroji tyrimo dalis 1996 m. buvo skirta pasitikėjimo kokybės sertifikatais nustatymui. Klausimynai buvo išsiųsti 3121 sertifikuotai 15-kos ES šalių įmonei, gauti 12 % atsakymų [4].

1992 metais Lloyd’s Register Quality Assurance Ltd. (LRQA) užsakymu nepriklausoma marketingo tyrimų organizacija atliko tyrimą (toliau tekste Lloyd’s tyrimas), kokios priežastys paskatina įmones siekti kokybės sertifikato ir kokią išorinę bei vidinę įtaką įmonei turi įgytas kokybės sistemos sertifikatas. Tyrimo duomenys buvo renkami per interviu su 400 kokybės vadybininkų ir aukščiausios vadovybės atstovų, atrinktų iš LRQA klientų duomenų bazės [5].

1998 metais Ispanijoje 900 ISO sertifikatus turinčių įmonių buvo pasirinktos apklausai apie kokybės sistemos diegimo naudą. 288 Ispanijos organizacijos (32%) pateikė savo atsakymus. Autoriai – M. Casadesus ir G. Gimenez šio tyrimo (toliau tekste Casadesus ir Gimenez tyrimas) rezultatus paskelbė 2000 metais [6].

Toliau darbe, analizuojant mūsų atlikto tyrimo rezultatus, pateikiama ir kitų Europos šalių įmonių įvardinta kokybės sistemų ir jų sertifikavimo nauda, bei lyginami Lietuvos ir kitų Europos valstybių organizacijų nurodomi minėtų sistemų privalumai bei diegimo motyvai.

Tyrimų rezultatai

1.Kokybės sistemų (KS) diegimo priežastys

Įmonės, įvardindamos kokybės sistemų kūrimo motyvus, nurodė tiek išorinius, tiek vidinius veiksnius. Tik nedaugelis įmonių tai sieja su galimybe eksportuoti savo produkciją į užsienį ar užimamos rinkos dalies išplėtimu (2 pav.). Dauguma įmonių iš kokybės sistemų tikisi stabilumo ir pastovumo bei akcentuoja pagrindinius kokybės valdymo sistemos koncepcijos principus – pastovios kokybės produktų gamybą ir klientų poreikių patenkinimą. Tačiau tik 14,3% įmonių tvirtina, kad KS padės sumažinti gamybos kaštus (2 pav.). Dvi įmonės pagrindiniu motyvu nurodė kliento reikalavimą, kelios pažymėjo, kad visi išvardinti variantai apibūdina jų apsisprendimo priežastis. Šio klausimo atsakymų pasiskirstymas paneigė mūsų tyrimų pradžioje iškeltą hipotezę, kad pagrindinis motyvas kurti kokybės sistemą yra sertifikato būtinumas, norint eksportuoti produkciją į užsienį. Įdomu pažymėti, kad iš 8-ių įmonių, kurios daugiau kaip 50% savo produkcijos eksportuoja į užsienį, nė viena nenurodė, kad kokybės sistemos sertifikato reikėjo, norint eksportuoti savo produkciją į užsienį. Šis faktas arba atskleidžia respondentų nenuoseklumą ir nenorą nurodyti tikrųjų motyvų, arba parodo, kad minėtas sertifikatas neturi lemiamos reikšmės, einant į užsienio rinkas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1457 žodžiai iš 4788 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.