Komandinio darbo privalumai ir trūkumai
5 (100%) 1 vote

Komandinio darbo privalumai ir trūkumai

TURINYS

1. Įvadas

2. Darbo grupė ir komanda.

3. Grupė ar komanda?

3.1. Kodėl žmonės siekia būti grupės nariais?

4. Komandos formavimas ir jo etapai.

4.1. Komandos vystymosi pakopos.

4.2. Komandų tipai.

5. Komandos gyvavimo strategija.

6. Lyderio vaidmuo komandoje ir jo tipai.

7. Vaidmenų pasiskirstymas komandoje.

8. Koks turi būti efektyvios komandos vadovas.

9. Komandinio darbo efektyvumas.

10. Komandinio darbo trūkumai.

11. Išvados.

12. Informacijos šaltinių sąrašas.

1. ĮVADAS

„Komandą turi sudaryti panašūs ir tuo pačiu skirtingi žmonės.Tai, kuo žmonės yra panašūs tarpusavyje, leidžia jiems būti kartu, o tai, kuo jie skiriasi, daro buvimą kartu vaisingu ir pilnaverčiu.“

(R.B.CATTEL)

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje lyderiai susiduria su naujais iššūkiais. Stipri komanda, gali būti vienas pastovių konkurencinės jėgos šaltinių nuolat besikeičiančioje rinkoje. Gerai dirbantys komandų nariai dažnai kartu siekia verslo rezultatų ir jiems sekasi. Deja, ne visos komandos dirba gerai – tai yra faktas, kuris skatina domėjimąsi komandų veiklos efektyvumo tobulinimo metodais.

Komandų kūrimas remiasi veikla, kuri didina komandos efektyvumą, kurdama geresnius darbo ir bendravimo santykius, ugdydama komandos narių supratimą, pasitikėjimą ir atsakomybę.

Bendravimas, pasitikėjimas, lyderiavimas, atsakingumas, probleminių situacijų sprendimas, komandinis mąstymas – tai savybės, kurios yra nepakeičiamos šiuolaikinėje kompanijoje. Komandos formavimo programos – efektyvi priemonė šių savybių ugdymui ir puikiai sustyguotos komandos garantas.

Yra vienas galutinis sėkmės faktorius,– stiprus ir atsidavęs lyderis. Komandos progresui gyvybiškai svarbu turėti lyderį, kuris aiškiai stovi už intervencijos ir kuris perduoda tikėjimąsi, kad komandos kūrimo pamokos turi būti pritaikytos ir išlaikytos. Silpnas lyderis daugiau nei dažnai veda prie prastų ilgalaikių intervencijos rezultatų; stiprus lyderis padidina šansus, kad intervencija bus sėkminga.

2. DARBO GRUPĖ IR KOMANDA

GRUPĖ – žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis – bendra veikla, tarpusavio santykiai, tikslas, interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai.

Pagrindiniai parametrai:

• sudėtis,

• struktūra,

• grupiniai procesai,

• grupės normos,

• vertybės, organizuotumo lygis.

DARBO GRUPĖ – grupė, kurios narius vienija bendri veiklos tikslai, uždaviniai ir tam tikra tarpusavio sąveika.

DARBO GRUPĖ KOMANDA

1. Grupės tikslai nėra specifiniai – atitinka bendrus organizacijos tikslus. 1. Komanda turi specifinius, aiškei numatytus tikslus, kurie vienija komandą.

2. Grupiniai pasiekimai – dažnai individualaus darbo vaisiai. 2. Komandos darbo produktas yra individulaus ir komandinio darbo rezultatas.

3. Grupės narys yra atsakingas tik už savo darbo rezultatus. 3. Komandos darbe yra akivaizdi tiek komandinė, tike individuali atsakomybė.

4. Grupėje yra vienas ryškus lyderis, kuris atsakingas už visos grupės darbo rezultatus. 4. Lyderiavimo atsakomybė yra pasidalinama tarp visų komandos narių.

5. Vertinamas ir atlyginamas individualus darbas. 5. Yra vertinamas ir atlyginamas komandinis darbas, taip pat vertinamos individualios pastangos, atliekant bendrą komandinę uzduotį.

6. Grupės narių motyvacija fragmentiška ir segmentiška. 6. Komandos nariai pasižymi aukšta motyvacija įgyvendinti bendrus komandos tikslus, nes individualūs tikslai bei poreikiai atitinka komandos tikslus.

7. Tramasmeniniai santykiai sunkiai prognozuojami (labai priklauso nuo aplinkos pasikeitimų). 7. Tarpasmeniniai santykiai grindžiami bendradarbiavimu, tarpusavio pagalba, pasitikėjimu bei pripažinimu.

8. Sprendimus paprastai priima vadovas (arba po diskusijos nusprendžia) ir paveda kam nors atlikti darbus. 8. Sprendimai priimami dalyvaujant visiems komandos nariams konsensuso būdu.Kiekvienas narys atlieka konkretų vaidmenį grupinėje veikloje.

3. GRUPĖ AR KOMANDA?

Nuo seniausių laikų žmonės burdavosi į grupes siekdami išgyventi. Tai, ko negalėdavo įveikti vienas žmogus, neretai pavykdavo įveikti grupei. Poreikį būti grupėje, priklausyti grupei žmonės „atsinešė“ ir į dabartinį amžių. Žmonės priklauso šeimai, darbo kolektyvui, draugų ratui ir t.t. Tuos, kurie vengia socialinių kontaktų visuomenėje priimta vadinti „atsiskyrėliais“ ir į juos neretai žiūrima „šnairomis“.

Komanda – du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo. Tradiciškai organizacijose būna dviejų tipų komandos: formalios ir neformalios. Nors šiuolaikinėse organizacijose yra komandų, kurios turi bruožų, būdingų abiem.

KODĖL ŽMONĖS SIEKIA BŪTI GRUPĖS NARIAIS?

Yra keletas veiksnių, lemiančių tokį siekį:

• Saugumas. Susijungę į grupę žmonės jaučiasi saugesni ir stipresni. Grupei lengviau apsiginti nuo priešų, lengviau įtikinti kitus savo teisumu, išsikovoti geresnes sąlygas ir t.t. Žmonės grupėje linkę labiau pasitikėti savimi bei tampa atsparesni grėsmėms.

• Savęs vertinimas ir statusas. Grupė suteikia žmogui savo vertės jausmą. Pripažinimas grupės nariu ir gautas grupės nario statusas, lyginant su tais, kurie grupei
nepriklauso, didina buvimo grupės nariu vertę, o kartu kelia ir savo vertės jausmą.

• Socialiniai poreikiai. Grupė patenkina socialinius žmogaus poreikius. Grupės nariai reguliariai bendrauja tarpusavyje. Daugumai žmonių tokie reguliarūs santykiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jie siekia tapti grupės nariais.

• Galimybės. Tai, ko negali pasiekti vienas žmogus, dažnai tampa pasiekiama grupei. Tai kiekybės jėga, per tą patį laiką grupei žmonių leidžianti padaryti daugiau nei galėtų atlikti vienas žmogus.

• Tikslo siekimas. Sudėtingų užduočių sėkmingam atlikimui gali neužtekti vieno žmogaus gebėjimų. Atskiri žmonės, darydami tai, ką sugeba geriausiai, gali „sujungti“ bendram tikslui savo gebėjimus ir įgūdžius bei pasiekti kokybiškai naują tikslą ar sukurti naują produktą.

Organizacijose, kaip ir kasdieniame gyvenime, sutinkame žmonių grupių. Čia esančios žmonių grupės dažnai pasiskirsto darbus ir atsakomybės sritis. Kiekviena naujai įsikūrusi arba auganti įmonė priima į savo kolektyvą naujų darbuotojų, formuoja naujas darbo grupes, skyrius, padalinius arba renka specialistų grupę bendram projektui. Formuojant grupę arba ją reorganizuojant paprastai susiduriama su tais pačiais etapais ir dėsningumais.

Grupė – tai žmonių bendrija , kurios narius jungia koks nors bendras požymis (bendra veikla, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai)

Svarbiausis iš asmenybės tikslų ir poreikiu būti gerupės nariu Dažnai žmogus sutinka dirbti neįdomų ir nemalonų darbą tik dėl to, kad atsidurtu įdomesnėje ir malonesnėje socialinėje aplinkoje, nes jis tikisi ne tik paties darbo ar atlyginimo už jį, o socialinių privalumų – kontaktų ir bendravimo su kolektyvu.

Papildomas grupės nario apibūdinimas – noras praplėsti savo interesų ratą.

Grupė – sąveikaujantys žmonės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių, o ypač nuo pavienių darbuotojų.

Grupės tikslas – atlikti pavestus ar pačių susigalvotus darbus, tačiau retai kada grupė turi užsibrėžusi bendrą tikslą.

Ne kiekviena grupė turi aiškiai apibrėžtus tikslus, labai dažnai jie būna niekur nenustatyti ir nesuformuluoti.

Grupės skirstosi į formalias grupes ir neformalias grupias.

Neformali grupė – tai grupė, susidaranti susidaranti individų bendrų interesų pagrindu. Formalios ir neformalios komandos.

Formalios komandos suburiamos vadovų sąmoningai, joms skiriamos tam tikros užduotys, kad jos padėtų organizacijai siekti tikslų. Labiausiai paplitusi formali komanda – komandavimo komanda, kurią sudaro vadovas ir darbuotojai, atsiskaitantys vadovui. Kitas tipas – komitetas, jis yra ilgalaikis ir sprendžia pasikartojančias problemas bei priima sprendimus. Šio komiteto nariai gali keistis, o pats komitetas ilgainiui išlieka (studentų reikalų tvarkymo komitetas). Kai kurios formalios komandos yra laikinos ir vadinamos „užduoties pajėgomis“ arba projekto komandomis. Šios komandos suburiamos spręsti konkrečiai problemai ir paprastai išformuojamos, kai užduotis išsprendžiama.

Formali grupė – tai grupė, kuri yra viešai indentifikuojama ir turi nustatytus tikslus.Neformalios komandos susiburia visur, kur susirenka keli žmonės ir tarpusavyje bendrauja. Tokių grupių susiburia ir formalioje organizacijos struktūroje. Neformalios komandos gali daryti tiek teigiamą tiek ir neigiamą įtaką organizacijai, jų dėka gali stiprėti tarpusavio ryšiai, kas pageidautina, nes tuomet, jų nariai yra linkę aukoti kai kuriuos savo individualius poreikius komandos labui, tačiau lygiai taip pat gali trukdyti normaliam formaliųjų komandų darbui. Neformali grupė – tai grupė, susidaranti individų bendrų interesų pagrindu.

Organizacijose taip pat būna ilgalaikės darbo grupės, kurių nariai sprendžia tam tikras problemas kaip savo pareigų dalį.Tokias grupes dažnai vadina komandomis.

KOMANDOS SĄVOKA

Komanda – du ar daugiau žmonių kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo.

Pagal V.Barvydienės ir J.Kasiulį, pasiekusios auksčiausią lygį, efektyvios darbo grupęs dažniausiai vadinamos komandomis.

Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams tenkinti.

Pagrindiniai komandos darbo bruožai yra:

1. bendradarbiavimas;

2. tarpusavio pagalba

3. vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra.

Komandos darbas yra grinžiamas bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba, tačiau jeigu komandą sudaro panašios ar vienodos asmenybės, komandinio darbo efektyvumas krenta, kaip besistengtų komandos nariai bendradarbiauti ir vienas kitam padėti

Bet ir čia turi būti išlaikyta pusiausvira – visiškai nieko bendra neturinčios asmenybės gali nuolat konfliktuoti, nenorėti bendradarbiauti, kas taipogi sumažintų komandinio darbo efektyvumą.

Komanda nuo grupės skiriasi dar ir tuo , kad padrindiniai darbo komandos principai yra bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba.Kiekvienas komandos narys atlieka konkrečią rolę grupės veikloje, bendraiužduočiai atlikti.Kiekvienmas komandos narys yra lygiavertis jos narys, atsižvelgiant į situaciją , jis turi ir lyderiavimo, ir narystės (dalyvavimo)teisę.Priimant sprendimus, siekiama
susitarimo:sprendžia visi komandos nariai.

J.A.F.stoner,R.E.Freeman ir D.R.Gilbert, savo knygoje “Vadyba”išskiria keletą komandų tipų:

Komandavimo komanda – tai komanda, kurią sukuria vadovas ir darbuotojai, atsiskaitantys tam vadovui.

Komitetas – tai formali organizacijos komanda, paprastai sudaromai lgam, kad atliktų specifines organizacijos užduotis.

Užduoties “pajėgos”arba projekto komanda – tai laikina grupė, suformuota tik tam tikrai problemai išspręsti.

Anot autorių, pati populiariausia komandos rūšis – komandavimo komanda, kurią sudaro vadovas ir darbuotojai, atsiskaitantys tam vadovui.

Ki kuriose organizacijose, siekdami sumažinti hierarchijos svarbą, gali pasikeisti pareigų pavadinimai – komandos vadovai vadinami “instruktoriais”, o komandū nariai – “partneriais”

Komitetas – jis yra ilgalaikis ir spręndžia pasikartojančias problemas bei priima sprendimus.

Užduoties “pajėgos” – jos gali būti laikinos, jos sukuriamos spręsti susidariusiais problemas.

4. KOMANDOS FORMAVIMAS IR JO ETAPAI

Šiuolaikinė organizacija veikia itin dinamiškoje aplinkoje. Todėl labai svarbu užtikrinti, jog dauguma organizacijoje atliekamų užduočių, priimamų sprendimų suartintų kolektyvo narius, prisidėtų formuojant komandas. Nustatyta, jog tinkamai organizuotas komandinis darbas žymiai efektyvesnis, nei individualus užduočių atlikimas. Komandinis darbas dažnai apsaugo organizacijas nuo netikėto vieno, labai svarbaus darbuotojo išėjimo, kuomet nėra kam pavesti buvusio darbuotojo darbus. Daug organizacinio darbo atlieka komandos. Kad susidorotų su šiandienos verslo aplinkos sudėtingumu, vis daugiau organizacijų senas hierarchines struktūras ir formalias sistemas keičia komandomis ir darbu jose.

4.2 KOMANDOS VYSTYMOSI PAKOPOS

1. PAKOPA –„neišsivysčiusi komanda“

Formavimasis. Žmones į naują grupę suburia bendri tikslai arba bendra veikla, tačiau paprastai jie vienas kito dar nepažįsta. Šiame etape būna daug neapibrėžtumo: neaiškūs grupės tikslai, lyderiai bei neaiški pati grupės struktūra.

Vadovo parinkimas – pseudo – demokratinis – dažnai ir daug kalbančio žmogaus paskyrimui retai priešinamasi.

Sprendimai – dažniausiai priimami vadovo.

Naudojimasis vienas kito sugebėjimais – darbuotojų vaidmenys siauri, žemas prieinamų šaltinių įvairovės pripažinimas.

Asmeninės silpnybės – slepiamos, nes nėra grupinių įgūdžių, kaip jas nugalėti.Už klaidas žmonės teisiami, užuot suteikus jiems galimybę mokytis

Reakcija į išorę – gynimasis nuo išorinės gresmės, daug taisyklių, popierizmo, biurokratijos.

Atmosferos/jausmų konfliktas – įtampa, suinteresuotumas tik savimi, į jausmus nekreipiama dėmesio, konfliktai laikomi netinkami, o jei jie akivaizdūs, į juos neatsižvelgiama.

Kalbėjimas ir klausymasis – labai mažai klausomasi, požiūriai „laukia savo eilės“.

Darbo metodai – prikaustyti prie saiurų, nurodytų metodų, bijoma pasikeitimų.Siūlymai keistis malšinami.Mažai laiko skiriama svarstymams, kaip metodai turėtų veikti.Mažai iniciatyvos.

Laiko valdymas – ignoruojamas, nors veikia“kalbantis laikrodis“

Užduoties supratimas – vadovo nuomonė dažnai skiriasi nuo likusiųjų, jie jaučiasi pasimetę arba aiškus, jei ji tiksliai apibrėžta ne grupės nario, bet vadovybės.

Dažniausiai žmonės šiame etape stebi ir „tikrina“, koks elgesys grupėje bus priimtinas. Etapas baigiasi, kai žmonės ima suvokti save kaip grupės narį.

Pagrindinės komandos formavimo sąlygos:

• Norint suformuoti komandą, turi būti grupės vadovo ir jos narių, o ne konsultanto poreikis.Grupė turi norėti keistis pati.

• Turi būti apibrėžtas komandos suformavimo tikslas . Tai turi padaryti grupės vadas ir grupės nariai.

• O grupės nariai turi būti reikalingi vienas kitam, kad pasiektų auksčiausią produktyvumą.

• Bendri komandos formavimo tikslai turi būti siejami su pirminiu grupės vadovo ir jos narių nurodytu tikslu.

Svarbus vadovo ir kiekvieno grupės nario dalyvavimas komandos formavimo darbe.

Svarbiausi veiksniai, kurie turi įtakos sėkmingam komandos formavimui:

• tikslai,

• komandos narių laukimai, susiję su jų vaidmenų atlikimu,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2086 žodžiai iš 6953 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.