Komandinio darbo ypatumai pokyčių sąlygomis
5 (100%) 1 vote

Komandinio darbo ypatumai pokyčių sąlygomis

ANOTACIJA

Tinkamai organizuotas komandinis darbas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių efektyvią organizacijos veiklą ir tikslų realizavimą. Referato temos aktualumą lemia tas faktas, jog dabartinės organizacijos Lietuvoje dar mažai dėmesio skiria komandiniam darbui ir jo efektyvinimui. Šiuolaikiniam verslui, siekiančiam efektyviai veikti įtemptos konkurencijos bei nuolatinės ir intensyvios plėtros sąlygomis, nebepakanka tradicinių struktūrų ir vertikalių hierarchijų. Pokyčiams organizacijose realizuoti yra vykdomi projektai, užduotys, kuriuos geriau įgyvendina komandos.

Referate apžvelgti komandinio darbo ypatumai ir jo reikalingumas. Referato temos aktualumas yra tai, kad dabartinės organizacijos Lietuvoje dar mažai dėmesio skiria komandiniam darbui ir jo efektyvinimui. Šiuolaikiniam verslui, siekiančiam efektyviai veikti įtemptos konkurencijos ir nuolatinės bei intensyvios plėtros sąlygomis, nebepakanka tradicinio struktūros ir vertikalios hierarchijos. Pokyčiai organizacijose realizuojami projektais, užduotimis, kurias geriau įgyvendina komandos. Darbo objektas yra komandinio darbo ypatumai pokyčių sąlygomis. Referato tikslas – atskleisti komandinio darbo ypatumus pokyčių sąlygomis panaudojant apklausos metodą. Darbo uždaviniai: 1) atskleisti komandinio darbo ir pokyčių sąvokas,ypatumus bei komandinio darbo ryšį su pokyčiais; 2) pagrįsti instrumentarijaus klausimų reikalingumą; 3) pateikti tyrimo rezultatų analizę ir instrumentarijų. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa.

Pagrindinės sąvokos: komandinis darbas, komanda.

TURINYS

Įvadas 4

1. Komandinio darbo ypatumai pokyčių sąlygomis 5

1.1 Komandų vystymosi etapai 5

1.1.1 Komandinis darbas ir jo nauda 5

1.1.2 Komandinis darbo pokyčių efektyvumas 8

1.1.3 Komandinio darbo ypatumai 8

2. Klausimų reikalingumo instrumentarijuje pagrindimas 10

3. Tyrimas 14

3.1 Anketinė apklausa 14

3.2 Rezultatų pateikimas bei interpretacija 15

Išvados 25

Literatūra 26

Priedai 28

ĮVADAS

Organizacija gali efektyviai veikti ir siekti tikslų, tik subūrusi tobulai veikiančią komandą. Tačiau tai yra sudėtingas, išmanymo ir žinių reikalaujantis darbas. Komandinio darbo nauda pasireiškia tuo, kad, įgyvendinus komandinį darbą, žymiai pagerėja produkcijos kokybė, darbinis aktyvumas, informacijos perdavimas ir kita. Šiuolaikiniame versle daugelis įmonių vis dažniau susiduria su ekstremaliomis situacijomis, sudėtingomis problemomis, kurioms suvaldyti ar išspręsti tradicinės organizacinės struktūros ir senos hierarchijos nepakanka. Į pagalbą organizacijų vadovai pasitelkia komandas – darnias, bendro tikslo siekiančias darbuotojų grupes, kurios veikdamos kryptingai ir nuosekliai pasiekia laukiamų rezultatų. Nepakanka vien suburti į grupę geriausius įmonės specialistus, tikintis, kad jie išspręs iškilusią problemą, nes kartais geras specialistas gali visiškai nepritapti prie komandos.

Temos aktualumas: dabartinės organizacijos Lietuvoje dar mažai dėmesio skiria komandiniam darbui ir jo efektyvinimui. Šiuolaikiniam verslui, siekiančiam efektyviai veikti įtemptos konkurencijos ir nuolatinės bei intensyvios plėtros sąlygomis, nebepakanka tradicinio struktūros ir vertikalios hierarchijos. Pokyčiai organizacijose realizuojami projektais, užduotimis, kurias įgyvendina komandos.

Darbo objektas: komandinio darbo ypatumus pokyčių sąlygomis.

Darbo tikslas: atskleisti komandinio darbo ypatumus pokyčių sąlygomis.

Darbo uždaviniai:

 Atskleisti komandinio darbo ir pokyčių sąvokas, ypatumus bei komandinio darbo ryšį su pokyčiais;

 Pagrįsti instrumentarijaus klausimų reikalingumą;

 Pateikti tyrimo rezultatų analizę ir interpretacijas.

Metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė;

2. Anketinė apklausa.

1. KOMANDINIO DARBO YPATUMAI POKYČIŲ SĄLYGOMIS

1.1 Komandų vystymosi etapai

Daugiau kaip du dešimtmečius V. W. Tuckmanas teigė, jog nedidelės grupės pereina penkis vystymosi etapus: formavimąsi, audrą, normalizavimo, veiklos ir užbaigimo.

Formavimasis. Pradiniame etape grupė formuojasi ir sužino, koks elgesys priimtinas grupei. Ištyrusi, kas pasiteisino ir kas ne, grupė nustato esmines ir neesmines taisykles, kurios apima konkrečių užduočių, taip bendrą grupės dinamiką. Apskritai šis etapas – tai orientacijos ir aklimatizacijos laikotarpis.

Audra. Kai grupės nariai pradeda patogiau tarpusavyje jaustis, pradeda įsitvirtinti kaip asmenybės, jie gali nesutikti suformuojamos grupės struktūra.

Normalizavimasis. Šiuo metu nagrinėjami ir sprendžiami konfliktai, kilę ankstesniame etape. Atsiranda grupės vienybė, kai grupės nariai nustato bendrus tikslus, normas ir pagrindines taisykles. Dalyvauja visa grupė, o ne keletas balsingesnių narių. Nariai pradeda reikšti asmenišką nuomonę ir klostosi artimi santykiai.

Veikla. Dabar, kai struktūros klausimai jau išspręsti, grupė pradeda dirbti kaip vienetas. Grupės struktūra paremia ir palengvina grupės gyvenimą ir veiklą. Struktūra tampa grupės vartojimo priemone, užuot dėl jos kovusis. Dabar grupės nariai gali iš naujo nukreipti savo pastangas nuo grupės sukūrimo į grupės struktūros panaudojimo užduotims užbaigti.

Užbaigimas. Galiausiai laikinoms grupėms, tokioms
kaip užduoties grupė, tai – laikas, kada grupė užbaigia savo veiklą. Turėdama omenyje paleidimo, grupė dėmesį perkelia nuo gero užduoties atlikimo į užbaigimą. Narių požiūris svyruoja nuo susijaudinimo iki depresijos.

Tuckmanas neteigia, jog visoms grupėms griežtai priskirtini tokie rėmai, tačiau degeliu atvejų šie rėmai gali paaiškinti, kodėl grupės patiria sunkumų. Pavyzdžiui, grupės, mėginančios veikti be audros ar normalizavimosi, dažnai patirs labai trumpalaikę sėkmę, jei apskritai ją patirs.( Stoner, ir kt., 1999, 497 p.)

1.1.1 Komandinis darbas ir jo nauda

Komanda – tai grupė, pasiekusi aukštesnę pakopą, apibūdinama stipria tarpusavio priklausomybe ir vyraujančiais komandiniais tikslais. Dažniausiai:

o Komanda yra daugiau nei kartu dirbančių individų grupė.

o Komanda turi bendrą tikslą, kurį žino kiekvienas komandos narys.

o Kiekvienas komandos narys jaučia pasitenkinimą darbu.

o Kiekvienas komandos narys jaučia savo identiškumą su komanda.

o Komandos nariai yra atviri vieni kitiems. Klaidos atvirai aptariamos – jos yra mokymosi, tobulėjimo pagrindas. Nariai bendrauja ir už komandos ribų.

Komandos darbui turi būti sudarytos deramos sąlygos. (1 lent.) Pavaizduota vadinamoji sinergijos grandinė, rodanti įvairių dedamųjų pozityvią įtaką komandos darbui.

1 lentelė

Komandinio darbo sąlygos (Savanevičienė, Šilingienė, 2005, 56 p.)





Pirmas komandos žingsnis – tikslų iškėlimas ir suformulavimas. Reikia nustatyti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius tikslus. Išsiaiškinus individualius tikslus, ieškoma bendrų sąlyčio taškų, kad visi komandos nariai, galėtų vienareikšmiškai pasakyti, jog bendras komandos tikslas yra ir jo asmeninis tikslas. Tikslus pasiekti įmanoma tik individams tarpusavyje dalinantis informacija, idėjomis ir sunkumais.

Atvirumas – bendradarbiavimo pagrindas. I. Harington sukūrė metodiką, padedančiai išsiaiškinti individų elgesį, kuris trukdo ar padeda komandiniam darbui. Ši metodika orientuota į ankstesnių įvykių peržiūrą, kuri padeda išsiaiškinti savo klaidas ir jas ištaisyti. Tokios peržiūros padeda komandai ne tik nenukrypti nuo tikslo, bet ir formuoti komandos vertybes.

Kita neatsiejama komandinio darbo sąlyga – pasitikėjimas. Pasitikėjimas kitais įmanomas tik tuomet, kai pasitikima savimi todėl pasitikėjimo įgavimas, nors ilgai užtrunka, tačiau yra būtinas.

Neišvengiamos komandiniame darbe ir procedūros. Dvi pagrindinės komandų procedūros – tai susirinkimai ir komunikavimo būdai.Jų įtvirtinimas padeda komandai tapti novatoriškesnei ir efektyvesnei.

Efektyviai komandos veiklai reikalingi ne tik aiškūs tikslai ir uždaviniai, bet ir turi būti nustatyti ir standartai. Pastovi darbų atlikimo tvarka (procedūros) turi padėti suprasti standartus ir juos įsisąmoninti. Standartai turi būti sumanyti, suformuluoti ir įtvirtinti pačių grupės narių – jie turi tapti efektyvios veiklos priežastimi. Individualūs standartai taip pat turi būti suderinti ir įtraukti į bendrus standartus. Jie turi būti žinomi visiems komandos nariams, ir kiekvienas narys turi būti atsakingas už standartų įtvirtinimą ir vykdymą.

Skirtingai nuo grupės, komandos nariai suvokia tobulėjimo svarbą. Tobulėjant individui, tobulėja visa komanda.

Komandoje neįmanoma individų izoliacija, todėl kiekvienas turi stengtis kurti tobulus ryšius, kurie būtų naudingi abiem pusėms – taip grupiniai ir tarpgrupiniai ryšiai teigiamai veiks komandos narių socialinius poreikius ir didins meistriškumą.

Komanda, įvykdžiusi minėtas sąlygas, pasiekia jai keliamus tikslus ir už tai gauna atlygį. Atlyginimo sistema bus efektyvi, jei ji susijusi su visa komanda, o ne su atskiru individu.

Komandos lyderio centrinis vadovavimas palaiko visas grandinės dalis kartu. (Savanevičienė, Šilingienė, 2005, 57 p.)

1.1.2 Komandinis darbo pokyčių efektyvumas

Efektyvios komandos pasitiki savimi. Kita vertus, tiki sėkme. Tai mes vadiname komandos efektyvumu.

Sėkmė gimdo sėkmę. Sėkmingai veikiančių komandų tikėjimas ateities sėkme vis stiprėja. Tai savo ruožtu skatina jas dar atkakliau dirbti.

Ar vadovybė gali ką nors padaryti, kad padidintų komandų efektyvumą? Du dalykai padeda komandai pasiekti mažas pergales ir užsiugdyti įgūdžius. Mažos pergalės stiprina komandos pasitikėjimą. Jei komanda pasiekia vis geresnių rezultatų sustiprėja kolektyvinis įsitikinimas, kad ir ateityje jos pastangos bus sėkmingos. Be to, vadovai turėtų numatyti mokymus, kurie patobulintų komandos narių techninius ir bendravimo su žmonėmis įgūdžius. Juo geresni komandos narių gebėjimai, juo didesni sėkmės tikimybė, jog komanda išsiugdys pasitikėjimą savimi ir šiuo pasitikėjimo pagrįsta gebėjimą įvykdyti tai, ką pažadėjom.(Robbins, 2003, 142 p.)

1.1.3 Komandinio darbo ypatumai

Komanda gali būti suprantama kaip svarbi visos organizacijos „statybinė medžiaga“. Nevadovaujant komandos veiklai, prarandama daug laiko, nukenčia visa organizacija. Jei pačios grupės neįstengia sėkmingai dirbti vadovaujantis komandos principu, tai jų santykiai su kitomis organizacijoje veikiančiomis grupėmis ir komandomis, su kuriomis jos turi sąveikauti, vargu ar bus sėkmingi. Šiuo atveju veiksmingumu įvardijama tokia darbo kokybė, kai geriausi
rezultatai pasiekiami per iš anksto numatytą laiką, pasinaudojant komandos turimais ištekliais, nuomone, kiekvienas komandos narys padaro daugiausiai, ką jis gali, tik tokioje komandoje, kurioje vieni nariai palaiko kitus.

Šiuolaikiniam verslui, siekiančiam efektyviai veikti įtemptos konkurencijos bei nuolatinės ir intensyvios plėtros sąlygomis, nebepakanka tradicinių struktūrų ir vertikalių hierarchijų. Pokyčiams organizacijose realizuoti yra vykdomi projektai, užduotys, kuriuos įgyvendina komandos (Neverauskas, 2001, 63 p.).

Komandinio darbo rezultatai žymiai lenkia atskirai dirbančių individų arba didelių organizacijų grupių darbo rezultatus. Akivaizdūs komandinio darbo privalumai: kokybiškesni ir našesni veiklos rezultatai, mažesnės darbo sąnaudos, daugiau galimybių atsiskleisti individo gabumams, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir daug kitų.

Komanda – nedidelis būrelis žmonių, kurie vienas kitą papildo savybėmis ir kuriuos vienija bendras tikslas, vykdomos užduotys ir požiūris, kad jie yra bendrai atsakingi už pavestą darbą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1650 žodžiai iš 5447 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.