Komandinis darbas1
5 (100%) 1 vote

Komandinis darbas1

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………….2

I. DARBAS KOMANDOJE………………………………………………………………………………………….3

1.1 Komanda ar grupė………………………………………………………………………………………………3

1.2 Komandų formavimas bei valdymas………………………………………………………………………4

1.3 Komandinio darbo įgyvendinimo prielaidos ir kliūtys………………………………………………6

1.4 Komandos efektyvumą lemiantys veiksniai……………………………………………………………..7

II. KOMANDINIO DARBO ORGANIZAVIMAS………………………………………………………………….9

III. KOMANDŲ RŪŠYS…………………………………………………………………………………………………….12

3.1 Formalios ir neformalios komandos…………………………………………………………………….12

3.2 Aukšto lygio komandos, arba superkomandos……………………………………………………….14

IV. KOMANDINIS DARBAS LIETUVOS FIRMOSE………………………………………………………….16

4.1 Komandinis darbas ir jo taikymo problemos Lietuvos ……………………………………………16

4.2 Komandinis darbas kazino…………………………………………………………………………………..17

4.3 UAB „Komunikacijos tiltai“ siūlo komandos formavimo mokymus………………………….18

V. KOMANDINIS DARBAS UŽSIENIO ĮMONĖSE……………………………………………………………20

5.1 For TeamWork – komandinis darbas…………………………………………………………………….19

5.2 Kokybės būreliai………………………………………………………………………………………………..19

5.3 Superkomandos…………………………………………………………………………………………………20

5.4 Vokietijos Osnabriuko katalikiškosios aukštosios mokyklos sveikatos priežiūros

fakultetas………………………………………………………………………………………………………………21

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..22

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………………23

PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………………….24

ĮVADAS

Organizacijose, kaip ir kasdieniame gyvenime, sutinkame žmonių grupių. Čia esančios žmonių grupės dažnai pasiskirsto darbus ir atsakomybės sritis. Kiekviena naujai įsikūrusi arba auganti įmonė priima į savo kolektyvą naujų darbuotojų, formuoja naujas darbo grupes, skyrius, padalinius arba renka specialistų grupę bendram projektui. Formuojant grupę arba ją reorganizuojant paprastai susiduriama su tais pačiais etapais ir dėsningumais.

Šio darbo tikslas yra išsiaiskinti komandinio darbo struktūrą, etapus, komandinio darbo kliūtys ir efektyvumas.

Grupės normos gali būti priimtinos ne visiems grupės nariams. Paprastai grupės dauguma arba sprendimo teisę turintys grupės nariai daro spaudimą kitiems grupės nariams, kad šie paklustų grupės standartui. Jei būti grupėje asmeniui svarbu, tikėtina, kad jis sutiks su grupės normomis ir standartais, nors ne visi standartai jam bus priimtini. Šios srities tyrimai rodo, kad net 75% asmenų bent viena grupės norma būna nepriimtina, tačiau jie neprieštarauja kitiems grupės nariams ir prisitaiko. Neretai žmonės vienu metu priklauso kelioms grupėms. Gali būti, kad elgesio normos skirtingose grupėse taip pat skiriasi. Tokiais atvejais žmonės gali skirtingose grupėse skirtingai elgtis.

Komandinis darbas šiuolaikiniame pasaulyje – vienas pagrindinių įmonės sėkmę lemiančių veiksnių. Vis dėlto dauguma žmonių iš prigimties nėra komandos nariai: dažniausiai žmonės būna vienišiai arba siekia būti pripažinti už jų asmeninius pasiekimus. Organizacijos, kurios skatina savo darbuotojus už asmeninius pasiekimus, kuria aplinką, kurioje išlieka tik stipriausieji, sunkiai persiorientuoja prie komandinio darbo, nes komandinis darbas neleidžia išryškinti asmeninių pasiekimų. Skirtingos kultūros taip pat skiriasi pagal tai, kaip auklėjami jose vaikai – komandine dvasia ar asmeniniais pasiekimais. Žmonės iš kultūrų, kuriose vaikai auklėjami pabrėžiant asmeninius pasiekimus, ugdomas jų savarankiškumo ir rungtyniavimo jausmas, sunkiau prisitaiko prie komandinio darbo principų, kur reikia būti ne lyderiu, bet lygiaverčiu komandos nariu.

I. DARBAS KOMANDOJE

1.1 Komanda ar grupė

Nuo seniausių laikų žmonės burdavosi į grupes siekdami išgyventi. Tai, ko negalėdavo įveikti vienas žmogus, neretai pavykdavo įveikti grupei. Poreikį būti grupėje, priklausyti grupei žmonės „atsinešė“ ir į dabartinį amžių. Žmonės priklauso šeimai, darbo kolektyvui, draugų ratui ir t.t. Tuos, kurie vengia socialinių
kontaktų visuomenėje priimta vadinti „atsiskyrėliais“ ir į juos neretai žiūrima „šnairomis“. Daugiametė komandinio darbo įvairių šalių pirmaujančių įmonių praktika rodo, kad komandinis darbas labai naudingas kompanijai ir kiekvienam darbuotojui.

Komanda -tai grupė žmonių, kurių požiūris į kai kurias problemas yra bendras. Tai – grupė žmonių, turinčių tą pačią bendros veiklos viziją bendriems tikslams siekti, kurie turi bendrus tikslus ir dirba kartu, kad juos pasiektų, kurie turi tuos pačius įsitikinimus ir ateities siekius. Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti.

Komanda – tai kolektyvas, kūrybiškai sprendžiantis iškylančias problemas, tobulėjantis ir sudarantis sąlygas visiems savo nariams tobulėti, aktyviai bendraujantis ir intensyviai besukeičiantis informacija tarpusavyje, sugebantis greitai ir efektyviai reaguoti į verslo aplinkos pasikeitimus, prisiderinti prie naujų sąlygų, pasižymintis šiomis savybėmis: tarpusavio supratimu, narių tarpusavio pakeičiamumu, parama, kiekvieno kolektyvo nario stipriųjų pusių panaudojimu, veiklos lankstumu, veiklos kryptingumu , tarpusavio pasitikėjimu, gerais tarpusavio santykiais.

DARBO GRUPĖ

Vienintelis ir aiškus lyderis, dažnai įkūrėjas ar oficialus vadovas.

Kiekvienas atsako tik už save.

Kiekvienas dirba nesiderindamas prie kitų.

Atsakomybė prisiimama tik už tokius darbus, kurie tenkina asmeninius poreikius.

Siekdami savo asmeninių tikslų ir interesų asmenys gali išeiti iš darbo grupės.

KOMANDA

Vadovavimą prisiima visi grupės nariai.

Kiekvienas atsako ir už save, ir už visą grupę.

Komanda turi savo specifinius tikslus ir uždavinius, prie kurių derinama veikla.

Komandos nariai priklauso vienas nuo kito, jiems reikia vienas kito įgūdžių, žinių ir patyrimo siekiant bendro tikslo.

Kiekvienas komandos narys supranta, kad dirbdamas kartu pasieks geresnių rezultatų, ir yra įsipareigojęs dirbti komandoje.

Paanalizuokime, pavyzdžiui, krepšinio komandą: geriausi krepšinio žaidėjai gali būti nugalėti dėl to, kad žaisdami kiekvienas už save neišnaudos komandinio žaidimo privalumų ir kovos ne tik su priešininkais, bet ir su savo komandos nariais. Profesionalaus krepšinio tyrimai rodo, kad kuo stabilesni komandos narių santykiai, kuo daugiau laiko komandos nariai praleidžia kartu, tuo geriau jie gali nuspėti vienas kito veiksmus ir tuo aiškesni jiems vienas kito prisiimami vaidmenys.

Sportininkų komandos turi daug bendra su darbo komandomis versle. Komandinis darbas šiuolaikiniame versle taip pat žino, kaip svarbu komandos nariams „susižaisti“ tarpusavyje. Vienas pasikeitęs komandos narys gali įtakoti komandos pažangos pokytį tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę.

Gera komanda sujungia savyje bendradarbiavimo ir konkurencijos elementus. Tokios komandos nariai, veikdami išvien, padeda vienas kitam pasiekti geriausių asmeninių rezultatų. Pvz., sporto komandoje svarbus komandos narių bendradarbiavimas, tačiau tam, kad pasiekti geriausių rezultatų, visi komandos nariai turi būti puikios sveikatos ir sportinės formos. Dažniausiai komandos nariai pasidalina vaidmenimis, iš kurių kiekvienas yra svarbus ir reikšmingas. Tai susiję su darbų pasidalijimu ir etapiškumu. Neretai vieno komandos nario rezultatai būna susiję su kito nario padarytu darbu, tokiu būdu komandiniame darbe žmonės skatina vienas kitą darbą atlikti nepriekaištingai.

Įvairūs autoriai ne kartą nagrinėjo komandos darbo efektyvumą lemiančius veiksnius. Komandos efektyvumas šiuo atveju vertinamas pagal komandos darbo produktyvumą, vadovų skirtus vertinimus bei komandos narių pasitenkinimą darbu komandoje. Nors komandos labai skiriasi tarpusavyje, tyrėjai sudarė sąrašą svarbiausių veiksnių, lemiančių komandos darbo efektyvumą ir suskirstė juos į keturias kategorijas, kurias norėtume aptarti.

1.2 Komandų formavimas bei valdymas

Šiuolaikinė organizacija veikia itin dinamiškoje aplinkoje. Todėl labai svarbu užtikrinti, jog dauguma organizacijoje atliekamų užduočių, priimamų sprendimų suartintų kolektyvo narius, prisidėtų formuojant komandas. Nustatyta, jog tinkamai organizuotas komandinis darbas žymiai efektyvesnis, nei individualus užduočių atlikimas. Komandinis darbas dažnai apsaugo organizacijas nuo netikėto vieno, labai svarbaus darbuotojo išėjimo, kuomet nėra kam pavesti buvusio darbuotojo darbus

Kiekviena nauja grupė formavimosi periodu pereina šiuos etapus:

1. Formavimasis. Žmones į naują grupę suburia bendri tikslai arba bendra veikla, tačiau paprastai jie vienas kito dar nepažįsta. Šiame etape būna daug neapibrėžtumo: neaiškūs grupės tikslai, lyderiai bei neaiški pati grupės struktūra. Dažniausiai žmonės šiame etape stebi ir „tikrina“, koks elgesys grupėje bus priimtinas. Etapas baigiasi, kai žmonės ima suvokti save kaip grupės narį.

2. Sąmyšio arba audros etapas. Paprastai šis etapas siejamas su grupėje kylančiais konfliktais. Šie konfliktai bei jų baigtis lemia tolesnę grupės hierarchinę struktūrą. Praktiškai kiekviena grupė turi savo lyderį ar lyderius. Organizacijose paprastai būna formalūs lyderiai, vadovaujantys įmonei, skyriui ar darbo grupei. Jeigu grupėje
išsiskiria ryškūs neformalūs lyderiai, audros etapas gali užsitęsti. Šio etapo pabaigoje grupėje nusistovi hierarchinė struktūra, grupės nariai pasiskirsto vaidmenimis ir atsakomybės sritimis.

3. Normalizavimasis. Trečiasis etapas pasižymi artimais grupės narių tarpusavio santykiais ir darna. Šiuo etapu grupės nariai jaučia stiprų identifikacijos grupei jausmą, nustatomos grupės elgesio normos.

4. Veiklos. Šiame etape grupė visapusiškai veikia. Grupės energija nukreipiama nuo vienas kito pažinimo ir supratimo į užduočių atlikimą. Tai pats efektyviausias grupės gyvavimo etapas, kuriame pasiekiami svarbiausi tikslai.

Kodėl žmonės siekia būti tam tikros grupės nariais? Yra keletas veiksnių, lemiančių tokį siekį:

• Saugumas. Susijungę į grupę žmonės jaučiasi saugesni ir stipresni. Grupei lengviau apsiginti nuo priešų, lengviau įtikinti kitus savo teisumu, išsikovoti geresnes sąlygas ir t.t. Žmonės grupėje linkę labiau pasitikėti savimi bei tampa atsparesni grėsmėms.

• Savęs vertinimas ir statusas. Grupė suteikia žmogui savo vertės jausmą. Pripažinimas grupės nariu ir gautas grupės nario statusas, lyginant su tais, kurie grupei nepriklauso, didina buvimo grupės nariu vertę, o kartu kelia ir savo vertės jausmą.

• Socialiniai poreikiai. Grupė patenkina socialinius žmogaus poreikius. Grupės nariai reguliariai bendrauja tarpusavyje. Daugumai žmonių tokie reguliarūs santykiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jie siekia tapti grupės nariais.

• Galimybės. Tai, ko negali pasiekti vienas žmogus, dažnai tampa pasiekiama grupei. Tai kiekybės jėga, per tą patį laiką grupei žmonių leidžianti padaryti daugiau nei galėtų atlikti vienas žmogus.

Tikslo siekimas. Sudėtingų užduočių sėkmingam atlikimui gali neužtekti vieno žmogaus gebėjimų. Atskiri žmonės, darydami tai, ką sugeba geriausiai, gali „sujungti“ bendram tikslui savo gebėjimus ir įgūdžius bei pasiekti kokybiškai naują tikslą ar sukurti naują produktą. Dirbant komandoje žymiai pagerėja produkcijos kokybė ir gamybos efektyvumas, gerėja darbinis aktyvumas, vertikalus ir horizontalus informacijos perdavimas, psichologinis klimatas dėl glaudžių vadovų ir eilinių įstaigos darbuotojų ryšių pagerėjimo. Komandinis darbas padeda spręsti tokias problemas, kurioms kitomis sąlygomis neskiriama dėmesio. Taip pat labai svarbu, kad neformalių lyderių tikslai sutaptų su oficialių vadovų tikslais. Tada visi įmonės darbuotojai padeda spręsti bendrus reikalus.

Komandinio darbo nauda darbuotojams pasireiškia tuo, kad visi darbuotojai įgauna naujų augimo galimybių, jie įtraukiami į bendrų įmonės problemų sprendimą, ir todėl būna labiau patenkinti, padidėja darbo turiningumas, atsiranda naujų materialinio ir moralinio skatinimo galimybių, panaudojami bendro darbo privalumai. Savo ruožtu padidėja organizacijos veiklos rentabilumas, atsiranda naujų galimybių didėti visų lygių darbuotojų intelektui.

Kad komandinis darbas būtų gyvybingas, vadovams privalu pasitikėti pavaldiniais, pasidalyti dalimi savo įgaliojimų ir pareigų. Pirmaeilį dėmesį derėtų skirti problemų sprendimui ir jų išvengimo metodams mokyti. Darbas vertintinas kaip vadovų ir eilinių darbuotojų bendra veikla. Vadovai turi būti pasirengę priimti decentralizuoto sprendimų priėmimo sistemą. Vadovams privalu suprasti, kad kiekvienam gali kilti vertingų idėjų, o įvairių idėjų integracija padeda rasti optimalų sprendimą. Todėl vadovai turi būti pasirengę įgyvendinti darbininkų, tarnautojų ir specialistų siūlymus, atsižvelgiant į praktinę naudą. Jie turi sudaryti sąlygas, padedančias auklėti darbuotojus ištikimybės įmonei dvasia; profsąjungos turi tapti aktyviomis komandinio darbo sistemos rengimo dalyvėmis.

Vadovams komandinio darbo sistemos kūrimas – tai ilgalaikė programa ir nederėtų tikėtis greitų rezultatų.

1.3 Komandinio darbo įgyvendinimo prielaidos ir kliūtys.

Komandinio darbo sėkmė glaudžiai susijusi su nacionalinėmis šalių tradicijomis. Jo ištakos – Japonijoje, tačiau jis plinta ir kitose šalyse. Ypač pažymėtinas Skandinavijos šalių patyrimas. Tačiau komandinio darbo įgyvendinimas taikomas tiek fizinio darbo srityje, tiek valdyme. Tačiau komandinio darbo įgyvendinimas susijęs ir su savitais sunkumais. Labiausiai komandinio darbo sistemai priešinasi vidurinio ir žemiausio lygio vadovai. Įgyvendinus komandinį darbą ir dėlto pagerėjus darbo efektyvumui, mažėja užimtumo garantija. Todėl šių lygių vadovai bijo prarasti darbą ir autoritetą. Tai susiję ir su autoritarinio darbo įpročiais, nenoru prarasti įgaliojimų ir teisės vertinti pavaldinius. Vadovams nepatinka nutraukti įprastus viršininkų ir pavaldinių santykius, paremtus vienvaldiškumo principu. Jie tiesiog nenori prarasti valdžios. Kartais abejojama aukštesnio lygio vadovų ketinimų nuoširdumu arba pastebimas baiminimasis, kad neužteks kompetencijos. Labai svarbus ir nepakankamas susipažinimas su komandiniu darbu, jo metodais.

Todėl norint įgyvendinti komandinio darbo sistemą, būtina sudaryti tam tikras prielaidas.

Praktika iškėlė šias būtinas komandinio darbo įgyvendinimo prielaidas:

• mokymas;

• darbo užduoties nustatymas ir darbo instrukcijų pritaikymas komandiniam darbui;

• skatinimo ir baudų sistemos
lyvavimas, rengiant komandinio darbo programas;

• vieno lygio vadovų sutelkimas;

• pasidalijimas darbo patyrimu;

• įtikinėjimas savo pavyzdžiu;

• sprendimų priėmimo proceso tobulinimas.

1.4 Komandos efektyvumą lemiantys veiksniai:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2037 žodžiai iš 6775 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.