. Kas yra komanda?
Įvairūs autoriai skirtingai apibūdina komandas. Čia pateikiame keletą komandų apibūdinimų variantų.
Komanda vadiname du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo (Stoner, 488).
Komanda – tai žmonių grupė, galinti veiksmingai imtis bet kokio darbo, kuriam atlikti ji ir buvo sukurta (Everard, Morris, 176).
Komanda – tai du ar daugiau žmonių, kurie dirba kartu, siekdami vieno tikslo (Nelsonas, Ekonomis, 180).
Komanda – iš kelių darbuotojų susibūręs darbo vienetas, kuris vieną ar kelis uždavinius gali išspręsti gerokai efektyviau nei pavieniai darbuotojai (Sakalas,257).
Kam tos komandos?
· Komandos leidžia panaudoti visų darbuotojų – ne tik vadybininkų ir vadovų – žinias, sprendžiant organizacijos problemas. Gerai sudaryta komanda sujungia įvairių pakraipų ir lygių darbuotojus ir padeda rasti geriausią būdą, siekiant užsibrėžto tikslo.
· Komandos leidžia grupei dirbti veiksmingai. “Veiksmingai” vadinama tai, kai darbo kokybė, kurią galima pasiekti per turimą tam tikrą laiką, yra geriausia, kai visiškai ir ekonomiškai naudojamasi komandos turimais (vidiniais ir išoriniais) ištekliais.
· Kiekvienas narys padaro daugiausia, ką jis gali, ir tik komandoje, kur vieni kitus palaiko.
· Paskiras narys ir komanda visada sąveikauja – kiekvienas nuolatos prisitaiko, kad komanda dirbtų optimaliai. Grupės nariui bendri darbo rezultatai yra svarbesni nei individualūs, iš kiekvieno jie reikalauja nusiteikimo ir pasiruošimo bendradarbiauti.
2. KOMANDŲ TIPAI
B.Nelsonas ir P.Ekonomis išskiria tris komandų tipus: oficialųjį, neoficialųjį ir savarankiškąjį, kuris turi oficialios ir neoficialios komandos bruožų.
2.1.Oficialios komandos
Oficialią komandą suformuoja organizacijos vadovai tam tikram tikslui pasiekti. Oficialios komandos tipai gali būti tokie:
ü Užduočių vykdytojai: oficialios komandos sudaromos laikinai, sprendžiant kokią problemą.
ü Komitetai: tai ilgalaikės ar nuolatinės komandos, atliekančios nuolatines organizacijos užduotis.
ü Darbo komandos: jas sudaro vadybininkas ar vadovas ir visi jam tiesiogiai pavaldūs darbuotojai.
Oficialios komandos yra svarbios daugeliui organizacijų, nes nuo pat įkūrimo jose paprastai daug bendraujama. Naujienos, tikslai ir kita informacija plinta nuo vieno darbuotojo kitam per oficialias komandas. O jų struktūra leidžia patvirtinti užduotis bei išgirsti komandos narių nuomonę apie atliktas užduotis, veiklą ir pan.
2.2.Neoficialios komandos
Neoficialios komandos yra įprastos darbuotojų asociacijos, kurios spontaniškai susiburia oficialioje organizacijos struktūroje.
Nors neoficialios komandos neturi konkrečių tikslų ar užduočių, kurias būtų patvirtinę vadovai, jos turi didelę reikšmę organizacijoms, kadangi:
ü Neoficialios komandos sąlygoja darbuotojams galimybę gauti informaciją ne tik oficialiais, vadovybės patvirtintais kanalais, bet ir iš neoficialių šaltinių.
ü Neoficialios komandos suteikia (sąlyginai) saugų iškrovos būdą, kai garas dėl iškilusių sunkumų nuleidžiamas ieškant sprendimų ir diskutuojant su kitų organizacijos skyrių darbuotojais – už oficialios komandos ribų.
2.3.Savarankiškos arba superkomandos
Savarankiškos komandos turi ir oficialios, ir neoficialios komandos bruožų. Šias komandas paprastai samdo vadovai, o jos netrukus prisiima atsakomybę ir imasi darbo. Savarankišką komandą dažniausiai sudaro nuo 3 iki 30 narių, kurių užduotis – susirinkti kartu ir spręsti bendrus darbo reikalus. Savarankiškos komandos kartais vadinamos intensyvios veiklos komandomis, įvairiatikslėmis, ar superkomandomis (Nelsonas, Ekonomis 188-189).
J.A.F.Stoner šias komandas vadina superkomandomis arba aukšto atlikimo lygio komandomis.
Kuo superkomandos skiriasi nuo kitų oficialių komandų? Jos ignoruoja tradicinę “židinio hierarchiją” – griežtai nustatytą tvarką, kai darbininkai yra apačioje, o vadovai viršuje. Gerai organizuotos superkomandos valdo pačios save, sudaro savo darbo kalendorinius grafikus, nustato savo rezultatyvumo normas, užsisako darbui reikalingus įrenginius ir medžiagas, gerina produkto kokybę, bendrauja su vartotojais ir kitomis superkomandomis.
Tačiau superkomandos gali būti visiška pražūtis labai paprastoms problemoms spręsti. Superkomandos labiausiai pasiteisina tada, kai reikia spręsti sudėtingas problemas ar tenka “prasimušti” pro administracijos grandis, stabdančias pažangą; šiuo atveju yra svarbi tarpfunkcinė koncepcija.
Superkomandos nėra absoliučiai teisingas pasirinkimas kiekvienai kompanijos kultūrai.
2.4.Savivaldos komandos
Superkomandos, kurios valdosi pačios be jokios formalios priežiūros, vadinamos savivaldos komandomis, arba savivaldos darbo grupėmis. Šios komandos pasižymi:
ü Komanda atsako už “santykinai visą užduotį”.
ü Komandos nariai kiekvienas turi įvairių su užduotimi susijusių įgūdžių.
ü Komanda turi teisę nustatyti tokius dalykus kaip darbo metodai, grafikai, skirtingų užduočių skyrimas nariams.
ü Grupės kaip visumos atliekamos veiklos rezultatyvumas – atlyginimo ir grįžtamojo ryšio pagrindas.
Tokių grupių buvimas pramonėje reiškia, kad individualią užduočių vykdymo strategiją pakeitė grupiniai metodai
darbui atlikti (Stoner,491 – 492).
J.A.F.Stoner išskiria formalias ir neformalias komandas. Taip pat pritaria, jog šiandien yra komandų, kurios turi bruožų, būdingų abiem tipams.
2.5.Formalios komandos
Formalias komandas ar grupes sukuria vadovai sąmoningai, joms skiriamos tam tikros užduotys, kad jos padėtų organizacijai siekti tikslų (Stoner,489).
Pati populiariausia formali grupė – komandavimo komanda, kurią sudaro vadovas ir darbuotojai, atsiskaitantys tam vadovui.
Kitas formalių komandų tipas – komitetas. Jis yra ilgalaikis ir sprendžia pasikartojančias problemas bei priima sprendimus.
Kai kurios formalios komandos laikinos. Jas galima vadinti užduoties “pajėgomis”, arba projekto komandomis.
Šios komandos sukuriamos spręsti konkrečiai problemai ir paprastai išformuojamos, kai užduotis įvykdoma ar problema išsprendžiama.