Komercinė ir profesinė paslaptis labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Komercinė ir profesinė paslaptis labaratorinis

1121

TURINYS

I Užduotis. Komercinė ( gamybinė ) ir profesinė paslaptis kaip civilinių teisių subjektas: samprata, reikšmė, apsaugos reglamentavimas……………………………………………….

1. Civilinių teisių objektai………………………………………… 2

2. Informacija – kaip civilinių teisių objektas 4

2.1 Komercinės ( gamybinės ) ir profesinės paslapties samprata…. 4

2.2 Komercinės ( gamybinės ir profesinės paslapties apsaugos reglamentavimas, aktualumas…………………………….…….

5

II Užduotis. 4 temos ( Užsienio valstybių civilinės teisės pagrindiniai bruožai ) 5 uždavinys…………………………..

10

Literatūros sąrašas…………………………………………….. 11

1. Civilinių teisių objektai

Analizuodami objekto sampratą, tai, į ką jis yra nukreiptas, randame nemažais skirtingų nuomonių. Vieni teisininkai laiko objektu tai, į ką yra nukreiptos civilinės teisės ir pareigos, kiti gi tai, dėl ko atsiranda toks santykis, dar kiti mano, jog objekto buvimo klausimas yra gana diskutuotinas. Tačiau jeigu nebūtų to, ką galima būtų laikyti objektu, tada ir pati civilinė teisė, ir civiliniai teisiniai santykiai ( pavyzdžiui asmuo perka namą ) būtų beprasmiški. Profesorius P.Vitkevičius, remdamasis užsienio teisininkų mintimis, teigia, jog negali būti civilinių teisinių santykių, kurie neturėtų objekto.

Remiantis moksline, teisine literatūra, civilinių teisių objektu galima pavadinti tai, į ką yra nukreiptas civilinės teisės turinys, tai, su kuo susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos, kam jis daro tam tikrą poveikį. Civilinių teisinių santykių specifika yra ta, kad jų dalyviai savo elgesiu daro poveikį ne tiktai vienas kitam, bet ir tam tikroms materialinėms, bei intelektualinėms vertybėms.

Civilinio kodekso 1.97 straipsnyje yra pateiktas civilinių teisių objektų sąrašas. „Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės“. 1 Matome, kad šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi šiame straipsnyje yra pasakyta, jog civilinių teisių objektais gali būti‚ “…taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės“. Civilio kodekso 1.114 straipsnyje randame paminėtas ir kitokio pobūdžio vertybes, kurias saugo civilinė teisė, t.y. neturtines teises ir vertybes, tokios kaip vardas, gyvybė, sveikata, garbė, orumas. Šios vertybės neturi materialaus pobūdžio, bet yra neatskiriamai susijusios su asmeniniu gyvenimu. Be to pagal šiuos objektus yra skirstomi ir civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali būti tiek turtiniai ir neturtiniai. 2

Taigi, galima būtų išskirti tokius civilinių teisių objektų rūšis: pinigai ( Lietuvos banko, bei užsienio valstybių išleidžiami banknotai, monetos, lėšos sąskaitose ), veiksmai ir jų rezultatai ( kaip pavyzdžiui daikto pagaminimas ar taisymas, remontas, paslaugų teikimas, krovinių gabenimas ), asmeninės neturtinės teisės ir vertybės ( nors ir neturi materialinio pobūdžio, tačiau yra neatsiejamos nuo žmogaus asmenybės, žmonių kolektyvo – orumas, garbė, sveikata, gyvybė ), informacija ( mokslinės, visuomeninės, politinės bei techninės žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems raštu, žodžiu ar naudojant visuomenines informacines priemones, tokias kaip radijas, televizija, spauda, kinas; informacija gali būti komercinė (gamybinė), profesinė paslaptis ), daiktai ( tiek pasisavinti iš gamtos, tiek sukurti gamybos procese ), 3 vertybiniai popieriai ( akcijos, obligacijos, vekseliai, kuriais yra patvirtinama turėtojo teisė gauti palūkanų, dividendų ), intelektinė veikla ( mokslo išradimai, meno, literatūros kūriniai, išradimų patentai, bei kiti rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma – brėžiniai, modeliai, rankraščiai ir t.t.), turtas bei turtinės teisės ( verslu užsiimančiai asmeniui priklausanti “x” įmonės turto, turtinių ir neturtinių santykių, skolų, bei kitų pareigų visuma ).

Žmonių kūrybinės veiklos rezultatai, tokie kaip mokslo, literatūros bei meno kūriniai, įvairūs atradimai, išradimai, objektais imami laikyti tada, kai įgyja tam tikrą, būtent tai sričiai būdingą formą, kai tampa pripažinti kaip kūrybinės veiklos produktai. Tiek mokslininko, teik tyrinėtojo, ar muzikanto idėjos negali būti saugomos teisės ir nesudaro civilinių teisinių santykių objekto, jeigu nėra įgijusios objektyvios formos.

2. Informacija, kaip civilinių teisių subjektas

2.1 Komercinės ( gamybinės ) ir profesinės paslapties samprata

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyta, jog civilinių teisių objektu taip pat yra laikoma informacija, kuri yra suprantama kaip komercinė ir profesinė paslaptis. Šiuolaikiniame pasaulyje informacija tampa vis labiau vertinamu dalyku. Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje, 1 dalyje yra apibrėžta, kas yra laikoma komercine ( gamybine ) paslaptimi, o kas yra laikoma profesine paslaptimi. Komercine gamybine paslaptimi yra laikoma tada, jeigu turi tam tikrą potencialią komercinę ( gamybinę ) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra
ją patikėjęs. 4 Ši norma taikoma tada, kai teisių į tam tikrą informaciją negina patentų, autorių teisė ar kiti specialūs įstatymai.

Kokią informaciją reikėtų priskirti prie komercinės ( gamybinės) reglamentuoja 1999 m. kovo 23 dienos Konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje, 19 dalyje yra apibrėžta komercinė ( gamybinė ) paslaptis. Komercinė paslaptis – ūkio subjektui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo ūkio subjektas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi. 5 Komercine paslaptimi negali būti laikomi įmonės steigiamieji dokumentai, suteikiantys teisę verstis ūkine veikla ( tokie, kaip registracijos pažymėjimas, patentas, licencija ), finansinės atskaitomybės rodikliai, ir kitokio pobūdžio žinios, kurios būtų reikalingos mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų apkaitai, sumokėjimui patikrinti.6 Kiekvienu konkrečiu atveju subjektas, atitinkamas organas turi nustatyti, kokia informacija bus laikoma komercine ( gamybine ) paslaptimi. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 dienos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas nustato, jog komercine paslaptimi negali būti finansinės atskaitomybės rodikliai. 7

Komercine ( gamybine ) paslaptimi taip pat gali būti įmonės gamybinis patyrimas, išradimai. Tai nėra vien tik skleidimas tam tikros dokumentacijos – aprašymų, brėžinių, formulių, apskaičiavimų ar instrukcijų. Tai gali būti ir įvairus tos įmonės ar institucijos gamybinis patyrimas, kuris gali būti ir neužfiksuotas rašytiniuose dokumentuose. Toks gamybinis patyrimas taip pat turi būti suprantamas kaip paslaptis. Taip pat reikėtų paminėti ir komercine ( gamybine ) paslaptimi laikomas įmonės komercines žinias – patį gamybos organizavimą, įmonės valdymą ir t.t.

Informacija yra komercinė ( gamybinė ) paslaptis, jeigu jinai atitinka tokias sąlygas:

• Ji turi realią ar potencialią komercinę vertę ir dėl to nėra žinoma tretiems asmenims;

• Prie šios informacijos nėra teisėto priėjimo pašaliniams asmenims;

• Informacijos savininkas imasi tam tikrų priemonių jos konfidencialumui apsaugoti. 8

Profesine paslaptimi yra apibrėžiama tokia informacija, jei ją pagal sutartį ar įstatymą privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys ( advokatai, gydytojai, auditoriai ). Šią informaciją asmenys būna gavę atlikdami tam tikras pareigas, numatytas įstatymais ar sutartimis. Pavyzdžiui gydytojas turi saugoti paslaptį, kuri yra susijusi su paciento sveikata, neatskleisti asmeninės informacijos, kurią gydytojas sužino atlikdamas savo darbą – gydydamas savo pacientą. Atskleisti informaciją galima tik gavus raštišką paciento ar jo atstovo sutikimą, kokiam asmeniui ar institucijai informacija apie sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą gali būti atskleista. 9

2.2 Komercinės ( gamybinės ) ir profesinės paslapties apsaugos reglamentavimas, aktualumas

Komercinės ( gamybinės ) paslapties apsauga yra reglamentuota ne tik Civiliniame kodekse, bet ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme, Baudžiamajame kodekse, bei kituose įstatymuose. Įsipareigojimai dėl piktnaudžiavimo atskleidžiant komercines ( gamybines ) paslaptis tarp konkurentų yra įtvirtinti ir 1967 m. Paryžiaus konvencijoje. 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Asmuo gali kreiptis į kompetentingas institucijas tam, kad apgintų pažeistą jo teisę. Kreipimasis į atitinkamą instituciją reiškia reikalavimą, apgynimą, kad pažeidėjui būtų pritaikytos vienokio ar kitokio pobūdžio prievartos priemonės. Kompetentingos teisėsaugos institucijos nustatyta tvarka gina paslapties atskleidimą. Civiliniame kodekse yra pateiktas gynybos būdų sąrašas, nors jis ir nėra visiškai išsamus. Galima būtų paminėti tokius gynybos būdus: išieškojimas iš pažeidėjo nuostolių, atstatymas buvusios padėties iki teisės pažeidimo, nutraukimas ir t.t.

Įmonė turi teisę įslaptini, t.y. apriboti priėjimą gamybinių, technologinių, prekybinių, finansinių ir kitų realią ar komercinę vertę dėl jų slaptumo turinčių žinių. Tai gali būti įmonės gamybos sąlygos, sukauptos žaliavos, įvairūs projektai, tiriamieji, moksliniai darbai, išradimai, sandoriai, kiti dokumentai, užtikrinantys įmonės ekonominį stabilumą, konkurencinį pranašumą. Juos paskelbus, kiti asmenys gali gauti materialinę naudą. Sąrašą žinių, dokumentų ar kitų veiksnių, kurie yra laikomi paslaptimi yra nustatoma įmonės, ar institucijos vadovo, reglamentuota įstatymuose.

Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje yra numatyta, jog informacija, kuri yra komercinė ( gamybinė ) paslaptis yra ginama civilinio kodekso nustatytais būdais. Tai rodo, kad asmenys, kurie neteisėtai įgijo informaciją, kuri yra komercinė ( gamybinė ) paslaptis, turi atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Taip pat padarytus nuostolius turi atlyginti darbuotojai, jeigu jie atskleidė paslaptį, taip pažeisdami darbo sutartį. Nuostoliais yra laikomos turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti. Taip pat šiame straipsnyje yra kalbama apie nepagrįstą praturtėjimą, kuris suprantamas kaip
pajamos, kada buvo naudojama komercinė ( gamybinė ) paslaptis.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra įtvirtintos nuostatos, susijusios su komercinės paslapties atskleidimu. Tai, kas yra profesinė paslaptis, ir kokia jos apsauga taip pat nustato įstatymai, asmeniui atskleidusiam šio pobūdžio paslaptį, reikia atlyginti padarytą žalą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1516 žodžiai iš 3014 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.