Kometos
5 (100%) 1 vote

Kometos

Halio kometa

Šviesiausia iš žinomų periodinių kometų. Orbitos elementai: a=17.8 av, e=0.967, i=162.3, P=76.03 m. Pirmą kartą apie Halio kometą buvo rašyta 240 m. pr. Kr. Šios kometos orbitą 1682 apskaičiavo E. Halis. XX a. per perihelį praskriejo 1910 ir 1986 metais. Su Halio kometa susiję Akvaridų ir Orionidų meteorų srautai. 1996 metų kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: Giotto (600 km), Vega 1 (8890 km), Vega 2 (8030 km), Sakigake (7 mln. km) ir Suisei

(151 000 km).

Enkės kometa

Trumpaperiodė kometa. Ji yra dažniausias Žemės aplinkos svečias. Orbitos elementai: a=2.21 av, e=0.150, i=12.9, P=3.3 m. Skersmuo 2.6 km. 1786 atrado P. Mešenas; periodą 1819 apskaičiavo J. Enkė.

Ilga Hyakutakio kometos uodega

Daugelis tur būt prisimena šviesią Hyakutakio (Hyakutake) kometą, kuri spindėjo danguje 1996 metų pavasarį. Tik dabar paaiškėjo, kad 1996 metų gegužės 1 d. kosminė stotis „Ulysses“ kirto joninę šios kometos uodegą. Apie tai paskelbė dvi nepriklausomos tyrėjų grupės žurnale „Nature“. Geraint H. Jones ir kiti tyrėjai tokią išvadą padarė remdamiesi užfiksuotu Saulės vėjo magnetinio lauko kypties staigiu pakitimu, protonų skaičiaus sumažėjimu ir sunkiųjų elementų jonų užregistravimu. George Gloeckler, taip pat remdamasis „Ullyses“ rezultatais, aptiko anglies, deguonies, neono ir kitus jonus, kurie buvo pastebėti ir Halio (Halley) kometos galvoje. Jau ir anksčiau buvo pastebėti tam tikri pakitimai 1996 metų „Ullyses“ duomenyse , tačiau tik dabar jie buvo susieti su Hyakutakio kometa.

Paaiškėjo, kad Hyakutakio kometos uodega buvo tikrai ilga – apie 0.5 milijardų kilometrų, maždaug tris kartus ilgesnė negu nuotolis nuo Saulės iki Žemės.

HYAKUTAKIO KOMETA

1996 m. sausio 30 d. japonas Y.Haykutakis atrado naują šviesią kometą. Ši kometa tapo viena iš garsiausių šio šimtmečio kometų – ji praėjo visą dangų nuo Svarstyklių iki Persėjo, ir kovo bei balandžio mėnesiais puikiai matėsi plika akimi. Kometa priartėjo visai arti Žemės – kovo 24 d. ji buvo tik už 15 mln. km ir matėsi šiaurės dangaus poliaus kryptimi. Taip arti Žemės nepraskriejo nė viena kometa nuo 1556 m., taigi per 440 metų. Kometa pasirodė Svarstyklių žvaigždyne. Po to ji dideliu greičiu pralėkė per Mergelės, Jaučiaganio, Grįžulo Ratų, Slibino, Grįžulo Ratelių, Žirafos ir Persėjo žvaigždynus. Kovo 22 d. jos ryškis pasiekė nulinį, dujinė melsva uodega nusidriekė net 20 – 30 laipsnių; kai kurie stebėtojai matė uodegos pėdsakus net už 60 laipsnių ir toliau nuo kometos galvos. Astronomai ir mėgėjai ilgai prisimins šią netikėtai pasirodžiusią danguje viešnią. Kometa skrieja beveik paraboline orbita ir geriausiu atveju vėl sugrįš prie Saulės tik po 10 – 20 tūkstančių metų. Radiolakaciniais stebėjimais nustatyta, kad Haykutakio kometos branduolys (kometoidas) yra vos 2 km dydžio.

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 453 žodžiai iš 752 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.