Kometos ir meteorai
5 (100%) 1 vote

Kometos ir meteorai

Didelė kometa su didelia galva ir uodega, nusidriekusi per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje keldavo siaubą. Žmonės jas laikė nelaimių pranašais; ši baimė ir dabar gyva ten, kur tarpsta primityvi gamtos samprata.

Liaudis apie kometas

Žmonių dėmesį jau žiloje senovėje patraukė kometos (gr.kometes (aster) – „uodeguotos žvaigždės“). Uodeguotoji žvaigždė, mažos maės, ūkanoto debesies pavidalo kosminis kūnas, skriejantis Saulės sistemoje. Senovės graikai įsivaizdavo kometą kaip galvą palaidais plaukais, išsidriekusiais danguje. Dauguma kometų skrieja aplinkui Saulę labai ištęstomis elipsėmis. Priartėdamos prie Saulės, šilumos veikiamos, jos išskiria dujas, kurios sudaro aplink branduolį šviečiantį apvalkalą – kometos galvą, ir udegą – ar kelis šviesos ruožus, nukreiptus į priešingą Saulei pusę. Kometai tolstant nuo Saulės, uodega pamažu išsisklaido erdvėje.

Lietuvių liaudis kometą vadino ugnine žvaigžde, šluotine žvaigžde arba tiesiog šluota, rykšte arba dievo rykšte, kardu. Kometos pasirodymas žmonių buvo laikomas dievų ženklu apie jų siunčiamą didelę nelaimę už nuodėmes: tai badas, karas, nederlius, sausra, liūtys, vargas ir skurdas visam kraštui. Jei kometa pasirodo kardo ar rykštės pavidalo, būsiąs žiaurus karas. Pavyzdžiui, apie Žygainius (Tauragės raj.) prieš Pirmąjį pasaulinį karą žmonės vakare matė žvaigždę su rykšte. Apie Kaltanėnus (Švenčionių raj.) žmonės sakydavo, kad, jei danguje pasirodo žvaigždė su uodega, tai bus žmonėms rykštė. Jei tokia žvaigždė pasirodo su šluota, bus nušluoti nuo žemės žmonės (Pilypai, Švenčionių raj.). Jei raudona ir su šluota kometa pasirodo prie Mėnulio, bus didelės nelaimės. Apie Juodižkius (Vilniaus raj.) tikėta, kad uodeguotos žvaigždės gali užkliudyti Saulę ir uždegti Žemę.

Kometų vadinimas šluotomis ar rykštėmis yra universalus reiškinys. Jis būdingas visoms Europos ir Anglijos tautoms. Kometų vadinimas šluotomis žinomas iš pačių seniausių Kinijos, Indijos ir kitų šaltinių.

Mokslininkų samprotavimai apie kometa

Mokslininkų samprotavimai apie kometas kadaise taip pat buvo tolimi nuo tikrovės. Pavyzdžiui, Aristotelio manymu, kametos ne dangaus kūnai, bet kažkokie garavimai, pakilę iš Žemės atmosferos ir užsidegę kosmose. Vėliau Seneka ginčijo Aristotelio pažiūrą – laikė kometas tikrais pasaulio kūnais. Viduramžiais Aristotelio autoritetas paėmė viršų, ir tuo metu kometos kuriam kartui pasiliko kyg už astronomijos ribų. Ypatingu uolumu kometas nagrinėjo Tichas Brahė, turėjęs eilę gerų progų jas stebėti 1577, 1580, 1582, 1585, 1590, 1593 ir 1596 metais. Jis nustatė, kad kometos skrodžia kosmoso erdvę nemažu atstumu nuo Žemės. Jo manymu, kometos buvusios toliau už Venerą. Tuo būdu T.Brachė, dar nebūdamas Koperniko šalininkas, paneigė geocentrinę pasaulio sistemą. Tai buvo svarbus žingsnis į naujesnį pasaulio supratimą. Johanas Kepleris taip pat stebėjo kometas, laikė jas labai gausiais dangaus kūnais (jis teigė, kad kometų esama „kaip žuvų jūroje“) ir spėliojo, kad jos lekia tiesiais keliais.

Mažos masės ir mažo tankio kosm. kūnai, skriejantys aplink Saulę elipsėmis arba parabolėmis. Jų išvaizda priklauso nuo nuotolio iki Saulės. Kometos branduolys (kometoidas, skersmuo 1-50 km) susideda iš sušalusių dujų, dulkių ir meteoroidų. Kai kometos branduolys priartėja prie Saulės, sušalusios dujos (metanas, cianas, amoniakas, vanduo ir kt.) ima sparčiai sublimuoti, branduolys apsisiaučia dujų skraiste, ir susidaro kometos galva (jos skersmuo iki 100 000 km). Tuomet kometą galima matyti vizualiai. Iš branduolio išmetamos t. p. sušalusios dulkės ir akmenys. Saulės vėjas ir trumpabangiai spinduliai išstumia iš galvos dalį dujų ir dulkių; jos sudaro vieną ar kelias kometos uodegas, kurios ištįsta per milijonus km (taip kometos medžiaga pamažu sklaidosi tarpplanetinėje erdvėje). Jei kometa daug kartų sugrįžta prie Saulės, jos masė pastebimai sumažėja, ir pagaliau kometa kartais visai išyra. Jos orbitos vietoje kurį laiką egzistuoja meteorų srautas. Tik keli procentai kometų yra periodinės dauguma praskrieja perihelį tik kartą (jų orbitos parabolinės). Manoma, kad parabolinės kometos patenka į Saulės sistemą iš sferinės formos Orto kometų debesies, gaubiančio Saulės sistemą 20-200 tūkst. km nuotoliu nuo Saulės. Kai kurias kometas, skriejančias paraboline orbita, veikia didžiųjų planetų, ypač Jupiterio, traukos laukas, ir jos tampa periodinės, t.y. pradeda skrieti elipsine orbita, kurios afelis būna netoli Jupiterio orbitos. Dalis kometų į centrinę Saulės sistemos sritį ateina iš disko formos Koiperio juostos, esančios tuoj už Neptūno orbitos. Naujai pastebėtos kometos pavadinamos atradėjo pavarde, pažymimos atradimo metais ir didžiąja raide, reiškiančia atradimo pusmėnesį ir skaičiumi, reiškiančiu atrasto objekto eilės numerį jau šį pusmėnesį. Kasmet atrandama 10-20 naujų kometų.

Branduolys yra pagrindinė kometos dalis, talpinanti beveik visą kometos masę, kitaip – kometoidas. Kometoidai susideda iš sušalusių dujų su dulkių ir meteorinių dalelių priemaiša („purvina sniego gniūžtė“). Maždaug 30% tūrio užima H2O ledas, 20% tūrio – organinės medžiagos (vad.
geltonoji medžiaga), 8% – silikatai (dulkės ir meteorinės dalelės), 3% anglis, likę 40% – molekulių CO, CO2, H2O, HCO ir kiti radikalai. Daugumos kometoidų skersmuo 1-10 km, bet kai kurie yra iki 50 km skersmens. Kai kometoidas priartėja prie Saulės arčiau negu Jupiterio orbita (~5 av), prasideda medžiagos sublimacija nukreiptoje į Saulę jo paviršiaus pusėje, susidaro koma, o po to ir uodega. Dėl medžiagos netekimo kometoidų masės mažėja. Po kelių šimtų priartėjimų prie Saulės kometoidai suyra ir virsta meteorų srautu. Milijardai kometoidų skrieja aplink Saulę Koiperio juostoje ir Orto debesyje, niekada nepriartėdami prie Saulės. Ten jie gali egzistuoti milijardus metų be jokio pokyčio. Kai kurie Koiperio juostos kometoidai yra iki 600 km skersmens, galbūt yra iš dar didesnių.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 984 žodžiai iš 2966 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.