Kometos
5 (100%) 1 vote

Kometos



Didelė kometa su ryškia galva ir uodega, nusidriekusia per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje keldavo siaubą. Žmonės jas laikė nelaimių pranašais; ši baimė ir dabar gyva ten, kur įprasta primityvi gamtos samprata.

Iš tikrųjų kometa ne toks jau didelis objektas. Ji susideda iš mažų daugiausia ledo, dalelių ir išretėjusių dujų. Žinomi keli atvejai, kai Žemė kirto kometos uodegą, nepatirdama nė menkiausio pavojaus.

Kometos anatomija

Didelė kometa susideda iš trijų pagrindinių dalių: branduolio ( jo masė didžiausia ), galvos, arba komos, ir uodegos. Galva ir uodega atsiranda kometai priartėjus prie Saulės, kai jos spinduliavimas garina branduolio ledą. Kometai tolstant nuo Saulės, uodega išnyksta mažos kometos dažnai uodegų išvis neturi ir danguje atrodo kaip maži blausiai apšviesti vatos gumulėliai.

Kometų uodegos yra dviejų rūšių – dujų ir dulkių. Paprastai dujų uodegos yra tiesios,dulkių – išlinkusios, nes dulkės atsilieka nuo judančios kometos.viena būdingiausių uodegų savybių yra ta, kad jos daugiau ar mažiau nukreiptos į priešingą nuo Saulės pusę, taigi tolstanti kometa juda uodega pirmyn. Šis reiškinys nėra visiškai ištirtas, bet manoma, kad mažytes uodegų daleles tolyn stumia Saulės vėjas – iš Saulės visomis kryptimis sklindančių elektringųjų dalelių srautas.

Kometos yra Saulės sistemos nariai, bet jų orbitos yra smarkiau ištęstos ir skiriasi nuo planetų orbitų. Kometos pačios nešviečia, o tik atspindi Saulės šviesą; pastaroji sužadina galvos dujas ir priverčia jas švytėti ( fluorescencija ).Dauguma kometų galima matyti tik palyginti arti Žemės ir Saulės , jų neįmanoma stebėti tolimesniuose orbitos taškuose.

Trumpaperiodės ir ilgaperiodės kometos

Trumpaperiodės kometos yra blyškios ir daugumą jų sunku stebėti pro teleskopą. Kai kurios, ypač Švasmano irVechmano I ir ne taip seniai atrasta Gano kometa, skrieja beveik apskritomis orbitomis, ir jas galima stebėti visame jų kelyje aplink Saulę.Kitos kometos vieną kartą aplink Saulę apskrieja tik per keliasdešimt metų. Žinomiausia iš tokių – Halio kometa, kuri yra pakankamai ryški, matoma plika akimi ir maždaug kas 76 m. ( periodas nepastovus dėl planetų trikdymų ) grįžta prie Saulės. Paskutinį kartą Halio kometa praskriejo perihelį 1986 m. Tada ją iš arti fotografavo ir jos aplinką tyrė TSRS kosminės stotys „Veha-1“ ir „Veha-2“ bei V. Europos šalių stotis „Džotas“. Halo kometa stebėta dar prieš mūsų erą.

KOMETŲ NUOTRAUKOS

Jau yra nufotografuoti iš arti kelių kometų branduoliai.

Hale-Boppo kometa 1997 metų pavasarį. Fantastiška uodega. Netgi dvi uodegos.

Kometos praskriejimas šalia Saulės. Matyti baltas brūkšnelis praeinantis virš Saulės.

Levi-Šumeikerių kometa. Ši kometa krito į Jupiterį 1994 metų vasara ir paliko jo paviršiuje 13 juodų dėmių. Fotografuota Keko teleskopu.

Levi-Šumeikerių kometos kritimas. Levi-Šumeikerių kometos kritimo animacija.

Halio kometos branduolys. 1986 metais Halio kometą iš arti tyrinėjo kosminiai aparatai.

Hyakuate kometa su labai ilga uodega – apie 90 laipsnių. 1996 metų kovas. Matyt, tik nedaugelis jos nematė. Gal būt jie miegojo kaip lokiai žiemą.

Borrelio kometos branduolys. „Deep Space“ nuotrauka.

1994 metų vasarą į Jupiterį krito Levi-Šumeilerių kometa, suskilusi į 13 gabalų.

Žvaigždėjo dangaus vadovas: Šiaurės pusrutulis I

Išimintinas Šiaurės pusrutulio dangaus žvaigzdynas – Didieji Gryžulo ratai. Jo septynių žvaigzdžių išdėstymas vieniems primena samtį, kitiems – didžiąją lokę, lietuviams – ratus su iena.

Didieji Gryžulo ratai – dangaus oreantyras.

Žvaigzdynas toks ryškus, kad jo neįmanoma nepastebėti. Šešios jo žvaigždės yra antrojo ryškio, bet septyntoji – Delta, arba Mergrecas, yra silpnesnė negu trečiojo ryškio. Tuo ji skiriasi iš kitų , nors senovės astronomai šiais žvaigždes laikė lygiavertėmis. Jeigu išlikę aprašymai teisingi (taip gali buti ir nebūti), Megrecas nuo tų laikų labai nusilpo. Didžiųjų Grįžulo Ratų Alfa arba Dubche, ryškesnioji iš dviejų žvaigždynų, rodančių Šiaurinę žvaigždę, yra orandžinė: kitos žvaigždės yra baltos arba žydrai baltos. Šalia Dzetos, arba Micaro matoma silpna žvaigždutė Alkoras. Pro teleskopa Micaras atrodo kaip puiki dvinare žvaigždė. Vidutinių ir šiaurinių platumų stebetojui Didieji Gryžulo Ratai yra zemiau horizonto nenusileidžiantis žvaigždynas, vienas iš besisukančių aplink dangaus šiaurės ašigalį. Pagal jį labai patogu ieškoti kitų žaigždžių ir žvaigždynų. Dvi kraštinės Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždės Beta ir Alfa rodo Mažuosius Grįžulo Ratus (Raktas). Jame yra dvi antrojo ryškio žvaigždės – gelsva Šiaurinė (Alfa) ir oranžinė – Kochabas (Beta), kartais vadinamos ašigalio sargais. Tarp Didžiųjų Grįžulo ir Mažųjų Grįžulo Ratų vingiuoja ilgas blyškus Slibino Žvaigždynas, kurio ryškiausia žvaigždė Gama, arba Etaminas, yra antrojo ryškio, Slibino Alfa, arba Tubanas, spindinti tarp Benetnaso ir Kochabo. Senovėje buvo arčiausia dangaus šiaurės ašigalio ir atstojo Šiaurine.

I Žvaigždėlapis: nuo Heraklio iki
Mergelės

Didelio, bet palyginti neįstabaus Heraklio žvaigždyno ryškiausia žvaigždė Beta, ji yra trečio ryškio. Alfa, arba Ras Algeris, yra pusiau taisyklingoji kintamoji, kurios spindesys kinta tarp 3-4 ryškio; tai raudonoji milžine, greta kurios pro nedidelį teleskopą matomas silpna žalsva palydovė. Visai šalia Ras Algecio spindi balta antrojo ryškio žvaigždė Ras Alhagas; tai ryškiausia kito didelio , bet dar blyškesnio žvaigždyno – Gyvatnešio žvaigždė. Tačiau patys įdomiausi Heraklio žvaigždyno objektai yra kamuoliniai spiečiai M13. Įspūdingesnis jų yra M 13, kurį giedru oru kaip blyškią dėmelę galima įžiūrėti plika akimi.

Žemyn palenkta Didžiųjų Grįžulo Ratų iena rodo Arktūrą– ryškiausią oranžinę Jaučiaganio Alfą. Tai pati ryškiausia žvaigždė visame dangaus Šiaurės pusrutulyje. Jos ryškis – 0.06 Spektrinė klasė K2, nuotolis nuo Žemės 36 sm. Iš kitų Jaučiaganio žvaigdžių pažymėtina tik Epsilon – Ikaras; tai graži dvinare sistema. Iš kairės prie Jaučiaganio prigludęs nedidelis Šiaurės Vaikinas (liet. Darželis). Jame yra įdomi kintamoji žvaigždė Šiaurės Vainiko R. Paprastai ši žvaigždė yra šeštojo ryškio, bet kartais nei iš šio, neis iš to prigęsta iki minimumo. Ji atstovauja visai žvaigždžių klasei – Šiaurės Vainiko R tipo kintamosioms, ir yra ryškiausia iš jų. Kita įdomi žvaigždė yra Šiaurės Vainiko T, kuri beveik visą laiką yar 10 ryškio, bet 1866 ir 1946m. Sužibo tiek, kad buvo matoma plika akimi.

Žvaigždėlapio apačioje matoma dalis Mergelės žvaigždyno; jo ryškiausia žvaigždė Spika yra dangaus Pietų pusrutulyje. Tarp Mergelės ir Didžiųjų Grįžulo Ratų yra Berenikės Garbanų žvaigždynas, panašus į didelį silpnų žvaigždžių sambūrį. Žemiau Didžiųjų Grįžulo Ratų ienos yra Skalikų žvaigždynas, kurio ryškiausia žvaigždė Alfa.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1161 žodžiai iš 3840 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.