Kompiuterinė leidyba
5 (100%) 1 vote

Kompiuterinė leidyba

KOMPIUTERINĖ LEIDYBA

Skaitytojas gali paklausti: ar įmanoma knygas išleisti ne popieriuje, o kompiuteryje? Kodėl pavadinimas būtent kompiuterinė, o ne elektroninė leidyba?

Kompiuterinės leidybos, kaip ir daugelio naujų mokslo ir veiklos sričių, lietuviški terminai dar ne visai nusistovėję. Kalbos žinovai mano, kad priimtinesni kompiuterinio pašto, kompiuterinio žurnalo, kompiuterinio katalogo, kompiuterinės leidybos ir t.t. terminai. Nors yra manančių ir kitaip.

Kaip jau supratote, žodžiais “kompiuterinė leidyba” iš tikrųjų pasakome du skirtingus dalykus:

1) leidyba ne popieriuje, o kompiuteryje;

2) kompiuterių naudojimas popieriniams leidiniams leisti.

Šiuos du aspektus ir aptarkime.

Leidyba ne popieriuje

Ji žinoma jau kelis dešimtmečius. Pasaulyje plinta kompiuterinės knygos, kompiuteriniai laikraščiai ir žurnalai. Kai kurie mokslininkai pranašavo, kad mums įprastos knygos išnyks jau šio amžiaus pabaigoje. Susikurs tokia visuomenė, kuriai apskritai nebereiks popieriaus. Visa informacija keliaus kompiuterių tinklais. Kiekvienas žmogus kompiuterio ekrane galės skaityti laikraščius, žurnalus, knygas, draugų laiškus – viską, ką tik įmanoma rašyti ir skaityti. Tai ir bus informacinė visuomenė be popieriaus. Tačiau viskas klostosi kiek kitaip.

Prisiminkime, kad žmonija daugelį amžių tikrai neturėjo popieriaus, bet mokėjo rašyti ir, aišku, skaityti. Senovės Egipte buvo rašoma ant papiruso, kitose šalyse – ant palmių lapų, beržo tošies, vaškinių lentelių, Asirijoje – ant molio lentelių, Japonijoje ir Kinijoje – ant šilko. Ir štai antrame amžiuje kinai išrado popierių. Keliautojai ir pirkliai jo gamybos paslaptį atvežė į Europą. Tada ir paplito popierinės knygos. Gal ir nenuostabu, kad jos gali išnykti! Gal nenuostabu, kad gali atsirasti kitokios – kompiuterinės eros knygos! Gal kaip tik labai puiku, kad atsiranda kažkas nauja!

Kompiuteriniai leidiniai liudija apie naują, dar tik besiklostančią, kompiuterine komunikacija pagrįstą kultūrą. Kompiuterinis leidinys – tai mūsų epochos dokumentas. Šiandien mes branginame ir vertiname Martyno Mažvydo “Katekizmą”. Po šimto metų pirmieji kompiuteriniai leidiniai žmonėms gal reikš ką nors panašaus. Gal būtent jie jau dabar rodo esminę civilizacijos kaitą, atveria naujus žmogau pažinimo, mąstymo kūrybos horizontus.

Kompiuterinės leidybos galimybės atsirado ir Lietuvoje, prisijungus prie pasaulinio kompiuterinio tinklo Internet, kuris sieja apie 40 milijonų vartotojų iš daugiau kaip 110 šalių. 1995 m. rugsėjo mėnesį įregistruotas pirmasis kompiuterinis žurnalas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslo darbų rinkinys “Informacijos mokslai”, pradėtas leisti ne tik tradicine forma popieriuje, bet ir Interneto “goferyje”, Vilniaus universiteto informacijos skyriuje. Čia jau anksčiau buvo pateikiama plati informacija apie universitetą, jo padalinius, mokslinę biblioteką, buvo galima pasinaudoti kompiuteriniu katalogu ir kt. Interneto GOPHER sritis skirta saugoti, išdėstyti ir pateikti vartotojams tik tekstinę informaciją. Tekstus galima pasirinkti pagal gausius hierarchinės struktūros turinius, kitaip tariant, pagal meniu.

“Informacijos mokslų” žurnalas vartotojams prieinamas ir per kitą Interneto sritį, per WWW (angl. World Wide Web – pasaulinio dydžio voratinklis). Ji veikia hiperteksto principu. Hipertekstas – tai tekstas, kurio specialiai pažymėti žodžiai yra lyg durys į kitus tekstus – ties jais paspaudus specialų klavišą, ekrane galima išvysti jau kitą tekstą, pavyzdžiui, paaiškinantį “ant durų” parašytą žodį. Kitaip tariant, tokiame tekste informacijos ieškoma pagal reikšminius žodžius. WWW srities didesnės grafinės ir garsinės informacijos skleidimo bei paieškos galimybės. Kompiuteriniai žurnalai ar kiti leidiniai šioje srityje gali būti iliustruoti piešiniais, grafikais, lentelėmis, autorių portretais, garso įrašais ar pan.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 565 žodžiai iš 1089 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.