Kompiuterinės technologijos
5 (100%) 1 vote

Kompiuterinės technologijos

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Verslo technologijų katedra

Kompiuterinės technologijos

Atliko: ĮV- 05/2 grupės studentė Agnė Milinavičiūtė

Tikrino: As. G. Čyras

Vilnius 2006

Turinys

1 Įvadas 3

2 ISTORINĖ RAIDA 5

2.1 Pirmosios skaičiavimo mašinos 5

2.2 XX a. tobulėjimas 6

3 KOMPIUTERIŲ KARTOS 8

3.1 Pirmoji karta 8

3.2 Antroji karta 9

3.3 Trečioji karta 10

3.4 Ketvirtoji karta 10

3.5 Penktoji karta 11

4 NAUJAUSIOS KOMPIUTERINĖS TECHNOLOGIJOS 11

4.1 Vaizdo konferencija 12

4.2 Kompiuterio remontas per 50 sekundžių… 13

4.3 Bevielis ryšys 13

4.3.1 Specialusis bevielio ryšio taikymas 14

4.3.2 Duomenų surinkimo terminalai 15

4.3.3 Mobilieji kompiuteriai 15

4.4 Bendrovės IBM naujienos parodoje „Infobalt 2001“ 16

4.5 Nauja technologija finansų srityje 16

4.6 Nauja technologija automobilių srityje 17

4.7 Speciali kompiuterinė pelė 17

5 PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMAI 18

5.1 Informacinės visuomenės plėtros problema 18

5.2 Tinklų saugumas 19

5.2.1 Tinklų saugumo pažeidimai 20

5.2.2 Technologinės saugumo užtikrinimo priemonės 22

5.3 Stresas 23

5.3.1 Streso gydymas 24

6 IŠVADOS 26

7 NAUDOTA LITERATŪRA 27

8 PRIEDAI 28

1 Įvadas

Referato tikslai yra šie:

1. sužinoti, kaip vystėsi kompiuteris;

2. apžvelgti naujas kompiuterines technologijas ir kur jos taikomos;

3. atrasti ir pateikti problemas, kurias sukelia kompiuterinės technologijos bei aprašyti, kaip galima tas problemas išspęsti.

Nūdienis kompiuteris dar labai jaunas – jam vos pusšimtis metų. Tačiau žmogus nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektinę veiklą – pirmiausia skaičiavimus. Įvairius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai, prekeiviai. Buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų ant specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia kilo terminas kalkuliuoti). Ant siūlo suvertų kulkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių. Tačiau keitėsi žmonių gyvenimo būdas, vis augo poreikiai, viskas tobulėjo. Ko gero niekas geriau necharakterizuoja šiandienos postmodernios visuomenės kaip kompiuteris. Daugelis žmonių turi personalinius kompiuterius ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be jo. Kompiuteris ir susijusios informacinės technologijos daugiau ar mažiau skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sritis. Taigi šiame darbe yra aprašoma kompiuterio vystimosi raida, peržvelgiama kaip jis tapo toks, koks dabar yra.

Taip pat šiame referate yra pateikiama kelios inovacijos susijusios su kompiuterinėmis technologijomis. Technologinės naujovės diegiamos ne tik kompiuteriuose, bet ir finansų srityje, automobiliuose, medicinoje ir daugelyje kitų sričių. Iš tiesų naujovės atsiranda žaibišku greičiu ( ypač šiame amžiuje, kuris ne veltui vadinamas kompiuterijos, automatizavimo amžiumi), todėl mes net nespėjame jų visų aprėpti, susipažinti ir išmokti jomis naudotis.

Žinoma, kompiuterinės technologijos palengvina žmogaus protinį ir fizinį darbą ir apskritai padeda viskam tobulėti. Tačiau kad ir koks geras dalykas būtų kompiuterinės technologijos, jos vis tiek sukelia vienokių ar kitokių problemų. Todėl šiame darbe yra aptariamos kelios problemos:

1. informacinės visuomenės plėtra. Tai ypač aktualu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms vidutinio išsivystimo šalims. Yra stengiamasi įvairiomis priemonėmis kelti žmonių kompiuterinį raštingumą, sutiekti galimybę naudotis įvairiomis kompiuterinėmis technologijomis. Tačiau, kadangi Lietuvoje didelę dalį gyventojų sudaro kaimo ir pensinio amžiaus gyventojai, tai labai sunku padaryti. Kaimuose paprasčiausiai yra labai mažai galimybių tai įgyvendinti, o pensinio amžiaus žmonės nenori prisitaikyti prie inovacijų. Taip pat didelę įtaką turi ir žmonių finansinė padėtis. Galbūt paprasčiausią kompiuterį galėtų įsigyti nemažai žmonių, tačiau modernesnių kompiuterinių technologijų – tikrai tik maža dalis gyventojų. Gyventojų skirtumas tarp tų, kurie gali ir moka naudotis kompiuterinėmis technologijomis, ir tarp tų, kurie neturi galimybės ir nesugeba jomis naudotis, yra labai didelis. Žmonės, negalintys naudotis kompiuterinėmis technologijomis, yra tarsi atstumtieji, atsilikę nuo gyvenimo tempo, inovacijų. Taigi šį skirtumą būtina mažinti.

2. tinklų saugumas. Tai gana opi problema. Gaunama ir turima informacija turi būti saugi, patikima, vientisa, tačiau ne visuomet taip būna. Šiuolaikinės technologijos gali pasitarnauti ir blogiems tikslams, pavyzdžiui, nelegalus informacijos kopijavimas, įsibrovimas į slaptas sistemas, neleistinų kodų, įvairiausių virusų, kurie gali iškraipyti informaciją ar net ją visiškai sunaikinti, išnaikinti programas, paskleidimas.

3. stresas, kurį sukelia kompiuterinės technologijos. Kadangi dabartinis gyvenimo tempas yra milžiniškai, reikia suspėti su įvairiomis kompiuterinėmis technologijomis, tai žmogus nuolat yra skubinamas, o tai sukelia stresą.

Šiame referate pateikiamos ne tik problemos, kurias sukelia kompiuterinės technologijos, bet ir aprašoma, kaip tų problemų išvengti.

2 ISTORINĖ RAIDA

2.1 Pirmosios skaičiavimo mašinos

Vieną iš tobulesnių skaičiavimo mašinų, išlikusių iki
šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkams, 1642m. sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis. Amžininkai šį įrenginį pavadino „Paskalina “. Jį sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Ratukai turėjo dantračius. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaitmenį. B. Paskalio taikytas „surištų ratukų “ principas buvo naudojamas visuose vėliau sukurtose mechaniniuose skaičiuotuvuose. „Paskalinos“ trūkumas – labai sudėtingas operacijų, išskyrus sudėtį, atlikimas.

Pirmą mašiną, kuri galėjo lengvai atlikti visus aritmetinius veiksmus, sukūrė diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradininkas Gotfridas Leibnicas 1673 metais. Sudėtis buvo atliekama kaip ir „Paskalinoje“, bet pirmą kartą buvo pritaikyta judanti dalis – karietėlė (tai leido atlikti visus aritmetinius veiksmus), kuri buvo naudojama ir vėlesnėse konstrukcijose. G. Leibnicas išskyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą, kuri naudojama ir šiuolaikinėse skaičiavimo mašinose.

1820 m. prancūzas Ch. X. Thomas de Colmar sukūrė įrengimą, kuris galėjo vykdyti keturias pagrindines aritmetines funkcijas – sudėti, atimti, dauginti ir dalinti. Nuolat tobulinama ši skaičiuoklė buvo naudojama net iki I-ojo pasaulinio karo.

Labai svarbus indėlis skaičiavimo mašinų raidos istorijoje yra anglo Čarlzo Bebidžo. Pirmąją mašiną jis sukūrė 1822 metais. Tai tikrojo kompiuterio, tokio, kokį žinome šiandien, užgimimas. Pirmasis jo sukurtas “kompiuteris” buvo traukinio vagono dydžio garo cirkuliacijos mechanizmas. Šis kompiuteris gavo “Difference Engine” (1 pav.) vardą. Ji buvo skirta matematinėms lentelėms sudaryti ir tikrinti. Mašina tikrino skirtumus tarp skaičių, t.y. buvo skirtuminė mašina. Beje, Č. Bebidžas iš karto suprato savo mašinos trūkumą: jei reikėdavo atlikti kitokius skaičiavimus, tekdavo keisti visą mašinos mechanizmą, todėl po 10 metų tyrimų profesorius ėmė kurti pirmąjį platesnio vartojimo kompiuterį pavadinimu “Analytical Engine”. Tiesa, šis kompiuteris niekada taip ir nebuvo baigtas statyti, tačiau jo projektas atskleidė gilų matematikos ir technologijų simbiozės pagrindą. Kompiuterį turėjo sudaryti 50.000 detalių, duomenys įvedami turėjo būti perfokortomis. Kompiuteris turėjo atmintį, į kurią tilpo 1.000 skaičių, sudarytų ne daugiau kaip iš 50 ženklų. Č. Bebidžo nuopelnas yra tas, kad jis savo analitinėje mašinoje pritaikė komponentus, kurie yra svarbiausi ir dabar. Jis pirmasis suprato, kad skaičiavimo mašina turi turėti penkis pagrindinius komponentus:

1) įvesties įrenginį informacijai įvesti;

2) atminti skaičiams ir programų komandoms saugoti;

3) aritmetinį įrenginį skaičiavimo procesui atlikti;

4) valdymo įrenginį programos vykdymui kontroliuoti;

5) išvesties įrenginį skaičiavimo rezultatams išvesti.

2.2 XX a. tobulėjimas

Grandiozinę “analitinę mašiną” netruko pakeisti daug naujų ir patobulintų variantų, kurie informacijos įvedimui naudojo daugiau ar mažiau panašius į perfokortas būdus. 1931 m. Vannevar Bush sukūrė kalkuliatorių, gebėjusį spręsti dar sudėtingesnius skaičiavimus. Tačiau ir šis įrengimas buvo sudėtingas ir gremėzdiškas.

Hermanas Holeritas sukūrė perfokortų ( popieriaus kortelės, kuriose yra tam tikra tvarka pramuštos skylutės) principu veikiantį nemechaninį „tabuliatorių“. Jis pasirodė esąs toks efektyvus, kad buvo sukurta firma, gaminanti tabuliatorius. Nuo 1924 metų ji vadinasi IBM (International Business Machines) ir yra viena kompiuterių gamybos lyderių.

Nemažai nuveikė vokietis Konradas Cuzė, sukūręs universalią skaičiavimo mašiną, panašią į Č. Bebidžo analitinę mašiną. 1936 metais buvo sukurta skaičiavimo mašina Z1, kurioje buvo pritaikyti D. Bulio algebros principai. Vėlesnėje mašinos versijoje Z2 vietoje mechaninių jungiklių buvo panaudotos elektromechaninės relės, o informacijai įvesti perforuota fotojuostelė, kuri vėliau buvo pakeista popierine.

1945 metais JAV buvo sukurta elektroninė skaičiavimo mašina „ENIAC“ (Elektronic Numerical Integrator and Calculator), skirta balistikos (artilerijos) uždaviniams spręsti. Joje panaudotos 17488 elektroninės lempos. „ENIAC“ – dešimtainė, o ne dvejetainė mašina. Skaičiai joje buvo pateikiami dešimtaine forma ir taikoma dešimtainė aritmetika. Jos atmintį sudarė 20 vadinamųjų kaupiklių {accumulator}, kiekvienas jų galėjo saugoti iki 10 dešimtainių skaičių. Kiekvienam skaičiui atvaizduoti naudotas žiedas iš 10 vakuuminių lempų. Tam tikru momentu tik viena iš lempų būdavo įjungta ir būdavo atvaizduojamas vienas iš 10 skaitmenų. Pagrindinis trūkumas tai, kad ENIAC kompiuterį programuodavo rankiniu būdu jungdami arba išjungdami jungiklius ir perjungdami kontaktus laidžiais trumpikliais. Programų įvedimas arba jų modifikavimas „ENIAC“ mašinoje buvo nuobodus ir varginantis procesas. Programavimą galima buvo palengvinti tik pačią programą pateikiant patogiu atmintyje kartu su duomenimis saugoti pavidalu, instrukcijas kompiuteriui teikiant juo pačiu – jam skaitant iš atminties, o programas įvedant arba keičiant atminties fragmentuose nustatant tam tikras reikšmes.

1946 m. Noimanas kartu su savo kolegomis Prinstono pažangiųjų studijų
institute (Princeton Institute for Advanced Studies) ėmėsi kurti naują kompiuterį IAS pavadinimu. Šis kompiuteris buvo baigtas tik 1952 m. ir yra visų vėlesnių bendrosios paskirties kompiuterių prototipas. A lent. pateikta IAS kompiuterio apibendrinta struktūra.

1947 metais Kembridže Morisas Vilksas sukūrė „EDSAC“ (Elektronic delay Storage Automatic Calculator). Ši skaičiavimo mašina nuo kitų skyrėsi tuo, kad joje buvo panaudota nauja programinio aprūpinimo strategija – standartinės programos, klaidų paieška ir, svarbiausia, Operacinė sistema, t.y. programų rinkinys, leidęs automatiškai valdyti skaičiavimo procesą.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse įvairių pasaulio šalių vyriausybės ėmė skubiai skatinti kompiuterio tobulinimą. Buvo tikimasi kompiuterius strategiškai panaudoti kare.

3 KOMPIUTERIŲ KARTOS

Šiandien išskiriamos penkios kompiuterių kartos (Lent. B): pirmoji karta (1945 – 1956), antroji karta (1956 – 1963), trečioji karta (1964 – 1971), ketvirtoji karta (1971 – dabartis), penktoji karta (ateitis).

3.1 Pirmoji karta

Pirmoji kompiuterių karta apima laikotarpį nuo 1945 iki 1956 metų. 1941 m. vokietis inžinierius Konradas Cuzė sukuria kompiuterį Z3, kuris turėjo padėti projektuojant lėktuvus ir raketas.

1943 m. britai baigė kurti ypač slaptą kompiuterį “Colossus”, kuris turėjo padėti iššifruoti vokiečių siuntinėjamus koduotus karo pranešimus. Tačiau ir šio kompiuterio įtaka tolesnei kompiuterijos raidai buvo maža, nes kompiuteris nebuvo skirtas platesniam naudojimui, o tik dekodavimui. Taip pat jis buvo laikomas paslaptyje net ir dešimtmečius po karo, tad juo naudotis galėjo tik siauras žmonių ratas.

1944 m. bendrovei IBM talkininkaujantis inžinierius Howard H. Aiken sėkmingai sukūrė elektroninį kalkuliatorių, kuris buvo skirtas apskaičiuoti JAV kariuomenės raketų skridimo trajektorijoms. Įrengimas buvo pusės futbolo aikštės dydžio, jame buvo panaudota 500 mylių ilgio laidų. Po šio kompiuterio sekė keletas panašių įrengimų, galėjusių atlikti vis daugiau funkcijų.

1945 m. John von Neumann su pagalbininkų komanda sukuria kompiuterio koncepciją, kurią kompiuterių vystytojai naudos visus sekančius 40 metų. Tais pačiais metais sukurtas “Electronic Discrete Variable Automatic Computer” turėjo atmintį, kurioje buvo išsaugoma tiek pati programa, tiek ir duomenys, kuriuos ji turėjo apdoroti. Pagrindinis šio kompiuterio elementas, įtakojęs vėlesnių kompiuterių kūrimą, – centrinis skaičiavimo blokas (dabartinio procesoriaus pirmtakas).

1951 m. sukuriamas universalusis automatinis kompiuteris UNIVAC I (inžinierius Remington Rand). Jis tapo pirmuoju kompiuteriu, pardavinėjamu plačiajam vartotojui. Jį iš karto įsigijo bendrovė “General Electric”, kelios valstybinės įstaigos. 1952 m. šis kompiuteris pasižymėjo tuo, kad teisingai prognozavo prezidento rinkimų rezultatus, kuomet laimėjo Dwight D. Eisenhower.

Pirmosios generacijos kompiuteriams buvo būdingas jų panaudojimo specifiškumas – jie buvo gaminami atlikti ypač specifines užduotis, kiekvienas kompiuteris turėjo savo atskirą specialiai sukurtą programinę įrangą, vadinamąją “mašinos kalbą”, kuri nurodydavo techninei įrangai kaip veikti ir ką daryti. Pirmųjų kompiuterių specifiškumas neleido jų panaudoti plačiau ir juos greičiau plėtoti.

Kitas skiriamasis pirmos kartos kompiuterių bruožas buvo vakuuminiai vamzdžiai ir magnetiniai būgnai, kuriuose buvo saugoma informacija.

3.2 Antroji karta

Antroji kompiuterių karta apima laikotarpį nuo 1956 iki 1963 metų. 1948 m. išrastas tranzistorius smarkiai pakeitė kompiuterių plėtrą. Šie metai laikomi fundamentaliais kompiuterių raidoje, nes buvo išrastas mechanizmas, smarkiai patobulinęs kompiuterių struktūrą. Tranzistoriai pakeitė didelius vakuuminius vamzdžius ne tik kompiuteriuose, bet ir televizoriuose bei radijo imtuvuose. Visavertiškai tranzistorius kompiuterių pasaulį užvaldo 1956 m., kompiuteriai tampa vis mažesni, greitesni, patikimesni ir kartu protingesni. Kompiuteriai pradedami naudoti atominių tyrimų laboratorijose, kur reikalingi milžiniški skaičiavimų pajėgumai.

Po 1960-ųjų kompiuteriai pradedami vis aktyviau naudoti versle, mokymo įstaigose, vyriausybinėse organizacijose. To meto kompiuteris jau turėjo visus šiandienos kompiuterio komponentus – spausdintuvą, juostinę informacijos kaupyklą, atmintį, operacinę sistemą ir kitas programas.

Kompiuteris IBM 1401 laikomas vienu pirmųjų universalių komercinių kompiuterių. Išpopuliarėja kompiuterių kalbos COBOL (Common Business-Oriented Language) ir FORTRAN (Formula Translator).

3.3 Trečioji karta

Trečioji kompiuterių karta apima laikotarpį nuo 1964 iki 1971 metų. Nors tranzistoriai ir buvo smarkus šuolis į priekį nuo vakuuminių vamzdžių, tačiau kompiuteriai ir toliau smarkiai kaisdavo, buvo neatsparūs ir dažnai gesdavo.

1958 m. “Texas Instruments” sukuria integruotą mikroschemą, pagamintą iš kvarco ir silicio. Mokslininkai tiria ir ilgainiui sugeba sutalpinti vis daugiau komponentų ant vienos silicio plokštelės. Taip gimsta puslaidininkių mikroschemos, tokios, kokias šiandien ir pažįstame. Kompiuteris tampa dar mažesnis, mažiau kaista ir toliau greitėja. Šios kartos kompiuteriai pasižymėjo dar ir tuo, kad jie jau galėjo dirbti su keliomis programomis
metu.

3.4 Ketvirtoji karta

Ketvirtoji kompiuterių karta apima laikotarpį nuo 1971 metų iki šiandienos. Sukūrus silicio mikroschemą, buvo smarkiai imtasi mažinti pačius kompiuterius. Ketvirtos kartos kompiuteriai ir ypač jų mikroprocesoriai ėmė smarkiai mažėti ir toliau greitėti. Toje silicio plokštelės vietoje, kur anksčiau tilpo dešimtys komponentų, dabar tilpdavo tūkstančiai ir šimtai tūkstančių. Tokios permainos mikroprocesorių gamyboje taip pat smarkiai įtakojo pačių kompiuterių pigimą. 1971 m. sukurtas “Intel 4004” tipas pirmą kartą savyje suderino daugelį kompiuterio komponentų (CPU, atmintį, įėjimus ir išėjimus) vienoje vienalytėje struktūroje, tad ilgainiui tokiu pagrindu pagamintos mikroschemos ėmė užkariauti pačius įvairiausius buitinės elektronikos įrengimus. Naujosios mikroschemos buvo universalios ir galėjo būti pritaikytos pačiose įvairiausiose srityse.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2307 žodžiai iš 7290 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.