TURINYS
įvadas 3
I.Praktinė dalis 4
Energijos vartojimas 4
Medžiagos 5
Išmetant elektronines atliekas verta pagalvoti: 6
„Žaliasis“ kompiuteris 8
Perdirbimas 10
Kompiuterio radiacija – ar ji pavojinga? 11
II. Tiriamoji dalis 13
Literatūra 15
Išvados 16
Priedai……………………………………………………………………………………………….17
ĮVADAS
Naujosios technologijos sparčiai žengia pirmyn ir vis dažniau teks susidurti su problema – kur dėti pasenusius kompiuterius. Dažnas vartotojas gali nustebti: anokia čia problema – sugrūdai į šiukšlių konteinerį ir tiek. Kitas gi be sąžinės graužimo pames netinkamą kompiuterį pamiškėje. Tačiau Europoje aplinkosaugos reikalavimai griežti – perdirbami. Nors išties yra kur saugiai atsikratyti senais elektronikos prietaisais, gyventojai to daryti neskuba dėl paprastos priežasties – tai kainuoja. Kas ir kada surinks tokias atliekas? Juk išmetamos ne paprastos buitinės atliekos, o pavojingoms priskiriamos atliekos. Tokie teršėjai turėtų būti griežtai baudžiami, tačiau juos sunku pagauti.
Daro tikslas: Sužinoti, kuo daugiau apie kompiuterių tvarkymą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
• Nustatyti kompiuterių radiaciją ir poveikį žmogui bei aplinkai.
• Sužinoti, kiek žmonės žino apie kompiuterių naikinimą ir atliekų tvarkymą.
• Nustatyti gyventojų požiūrį į elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą
I. Praktinė dalis
ENERGIJOS VARTOJIMAS
Kompiuteriams reikia pakankamai daug energijos. Jų pilna visur – įsivaizduoti darbo vietą be kompiuterio atrodo beveik neįmanoma. Milijardai šių įrenginių kasdien sunaudoja neįsivaizduojamus energijos kiekius. Taip pat ir netiesiogiai. Labai didelę dalį elektros energijos sunaudoja kompiuterių komponentų gamyklos. Jau seniai žinoma, kad skystųjų kristalų monitoriui reikia kur kas mažiau energijos nei – vakuuminiam vamzdžiui. CRT (vakuuminiai vamzdžiai) monitorių vis mažėja. Jų jau niekas nebegamina, o ir naują įsigyti sudėtinga – gal kokiame sandėlyje dar yra vienas kitas užsilikęs. Žinoma, naudojamų CRT kol kas tikrai nemažai. Ir jei tokį turite, reikėtų pagalvoti apie jo keitimą – elektros energijos sunaudosite bent trigubai mažiau.
Taip pat aišku, kad nešiojamasis kompiuteris sunaudoja kur kas mažiau energijos nei stalinis. Šiuo atžvilgiu padėtis irgi gerėja – nešiojamųjų kompiuterių kainos jau nebe trigubai didesnės už stalinių. Praėjusiais metais parduodamų nešiojamųjų kompiuterių kiekis susilygino su stalinių. Jei galvojate įsigyti naują kompiuterį, pasvarstykite būtent apie nešiojamąjį. Jei nešiojamasis kompiuteris netinka, yra staliniai. Jie maži. Tokie sumažinti kompiuteriai ypač populiarūs biuruose, kur pagrindinis kriterijus renkantis įrenginį – o užimama vieta, o ne galia. Dirbdamas pristabdymo rėžimu nešiojamasis kompiuteris sunaudoja juokingai mažą kiekį energijos. Taip pat šiuolaikiniai staliniai kompiuteriai. Paprasta patikrinti, ar jūsų stalinis kompiuteris pakankamai veiksmingai išnaudoja šį režimą. Įjunkite pristabdymo režimą ir įsiklausykite, ar jo maitinimo bloko ventiliatorius sustojo, ar ne. Jei nesustojo, vadinasi, kompiuteris yra senesnės kartos ir energijos taupymo režimas ne visiškai įdiegtas. Naujesni maitinimo blokai „moka“ persijungti į papildomą režimą. Jei naudojate ekrano užsklandą (angl. screen saver), nustatykite, kad monitorius išsijungtų po keleto neveikimo minučių. Seniau, kai buvo paplitę CRT monitoriai, šis išsijungimas erzindavo, nes monitorius atvėsdavo ir „pažadintas“ ne iš karto parodydavo šviesų vaizdą. LCD monitoriai tokių rūpesčių nekelia: jie įsijungia per tiek laiko, kiek užtrunka išjungti apsaugos programą. Nors ir nedaug sutaupysite energijos, tačiau pagalvokite, kiek jos galėtų būti sutaupyta, jei visi taip elgtųsi. Daug kur biuruose, ypač su informacinėmis technologijomis susijusiose įmonėse, yra įsigalėjęs blogas įprotis palikti kompiuterius įjungtus. Taip esą sutaupomos kelios minutės, kurios sugaištamos kompiuteriui išjungti. Nors faktiškai energijos sąnaudos per tas kelias minutes tikrai neatsiperka. Žinoma, nelengva įsijungus kompiuterį kiekvieną dieną iš naujo paleisti visas reikiamas programas. Tačiau jau nebe pirmi metai ir Windows, ir Linux operacinėse sistemose yra išjungti įrašius (angl. hibernate) funkcija. Ši funkcija visą sisteminės atminties turinį išsaugo į standųjį diską, o kompiuterį įjungus vėl jį atstato. Net nesijaučia, kad kompiuteris buvo išjungtas. Taip jis ir įkraunamas daug greičiau. Žinoma, dar ir šiais laikais pasitaiko kompiuterių su išjungti įrašius funkcijos vykdymo nesklandumais – ji kartais nepalaikoma, o kartais kompiuteris negali iš jos atsistatyti. Šiuo atveju galima jį bent jau perjungti į pristabdymo režimą. Nustačius pristabdymo režimą, kompiuterio diskas nesisuka, procesai sustabdomi, dauguma vidinių komponentų išjungiama. Energijos sutaupoma tikrai nemažai. Su energijos taupymu susijusi ir virtualizacijos technologija. Ši technologija yra sena kaip ir patys kompiuteriai. Pačioje kompiuterių eros pradžioje jie buvo didžiuliai ir užėmė daug vietos. Tačiau vienu įrenginiu galėjo naudotis daug vartotojų tuo pačiu metu. Tuomet kompiuteris turėjo daug
OS
Kompiuterių gamybai yra naudojama nemažai įvairių toksinių medžiagų. Patys kompiuteriai sensta labai greitai ir jų atnaujinimas yra kasdienybė. Jei nusipirkote televizorių, jis gali jums tarnauti dešimt, penkiolika ar netgi daugiau metų. O jei įsigijote kompiuterį, penkeri metai – beveik maksimumas. Tarkime, penkerių ar netgi septynerių metų kompiuteris dar pajėgus dirbti su Windows XP operacine sistema, tačiau su Windows Vista jis „šliauš“.
Bet kokiu atveju rinkdamiesi naują kompiuterį galite pasidomėti EPEAT reitingais. EPEAT yra sistema, kuri padeda išsirinkti stalinius ir nešiojamuosius kompiuterius bei monitorius pagal jų įtaką aplinkai. Ši sistema pagrįsta Europos RoHS (Restriction of Hazardous Substances) standartu.
RoHS atitinkantys produktai yra gaminami specialiai vengiant naudoti tam tikras toksines medžiagas. Į šių medžiagų sąrašą patenka švinas, gyvsidabris, kadmis ir dar keletas kitų. Kompanijos, kurios gamina RoHS atitinkančius produktus, privalo paruošti bent 65 proc. pernaudojamų ir perdirbamų komponentų, parengti produktų gyvavimo ciklo pabaigos planus ir sumažinti ar net panaikinti toksinių medžiagų kiekį pakuotėse.
EPEAT reitingai yra trijų lygių – „Bronzinis“, „Sidabrinis“ ir „Auksinis“. Reitingai skiriami pagal 51 aplinkos kriterijaus atitikimą. 23 iš jų yra privalomi, o 28 – galimi. Jei gaminys atitinka tik privalomus kriterijus, jam suteikiamas „Bronzinis“ reitingas. Jei atitinka dar bent 14 galimų kriterijų, jam skiriamas „Sidabrinis“ reitingas. Na, o norint įgyti „Auksinį“ reitingą, gaminys turi atitikti bent 21 galimą kriterijų.