Kompiuterio įtaka
5 (100%) 1 vote

Kompiuterio įtaka

KOMPIUTERIS IR SVEIKATA


TURINYS

1.KOMPIUTERIS IR SVEIKATA 3

2. STANDARTAI IR KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS KOKYBĖ 5

2.1. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI DISPLĖJUI 6

2.2. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI KLAVIATŪRAI 9

2.3. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS ATŽVILGIU 11

3. KOMPIUTERIZUOTŲ DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMAS, ĮVERTINANT ELEKTROMAGNETINĘ SPINDULIUOTĘ 13

4. DARBO VIETŲ ORGANIZAVIMAS 15

ANALIZĖ 18

1 PRIEDAS.DISPLĖJAUS ERGONOMINIAI PARAMETRAI 19

2 PRIEDAS.KLAVIATŪROS ERGONOMINIAI PARAMETRAI. 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS: 22

1. KOMPIUTERIS IR SVEIKATA

Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis. 1 pav. Kompiuterių augimo tempai Lietuvoje 1991 – 2000 m.

Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris.

Žiūrintys į šį visuotinio kompiuterizavimo procesą kyla klausimas – ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai su kompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesnių investicijų – paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris – tada ir kyla klausimas – ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina papildoma rizika sveikatai.

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo personalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu.

2. STANDARTAI IR KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS KOKYBĖ

Kiekvienas kompiuterio vartotojas siekia, kad jo veikla kompiuterio aplinkoje būtų produktyvi ir nesusidarytų pavojaus sveikatai. Pirmasis klausimas, keliamas šiuo požiūriu – ar darbo vietoje instaliuotas kompiuteris yra kokybiškas. Kiekvienos prekės, įskaitant ir kompiuterinę įrangą, kokybę nusako jos atitikimo konkrečių standartų reikalavimams laipsnis, kurį užtikrina ir už kurį atsako šią įrangą gaminanti firma. Standartas – tai normatyvinis dokumentas, kuris nustato normų, taisyklių ir reikalavimų kompleksą konkrečiam objektui ir kuris yra patvirtintas tam įgaliotos institucijos.

Bendrieji kompiuterizavimo reikalavimai nurodyti Higienos normoje, kur sakoma, kad:

• vienai kompiuterizuotai darbo vietai turi būti skirta 6 m2 ploto;

• rekomenduojamas erdvės tūris – ne mažiau kaip 20 m3;

• rekomenduojama drėkinti orą kompiuterizuotoje patalpoje, kad nesikauptų statiniai krūviai;

• patalpa turi būti taip parinkta, kad būtų galima joje užtikrinti reikiamas darbo sąlygas (temperatūrą, drėgnį, oro judėjimą, apšvietimą).

Tačiau vien šių reikalavimų nepakanka. Siekiant, kad kompiuterizuotoje darbo vietoje darbuotojo sveikatai rizika elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu būtų minimali, būtina į tai atsižvelgti organizuojant kompiuterizuotas darbo vietas, komplektuojant ir išdėstant orgtechnikos įrangą konkrečioje darbo vietoje.

2.1. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI DISPLĖJUI

Displėjaus vaizdo ergonominius parametrus galima suskirstyti į tris grupes.

Pirmajai grupei priklausytų šviesos techniniai parametrai:

• ekrano skaistis – ekrane spinduliuojamas ir atspindėtas šviesos srautas, sudarytas iš šviesių simbolių, esant šviesiems vaizdams tamsiame fone ir šviesaus fono, esant tamsiems vaizdams šviesiame fone;

• skaisčio kontrastas – tai santykis tarp ekrane esančio vaizdo skaisčio ir fono skaisčio, esant šviesiems vaizdams tamsiame fone, arba vaizdo skaisčio ir fono skaisčio, esant tamsiems vaizdams šviesiame fone.

• skaisčio vienodumas – skaisčių santykis tarp sričių ekrane, kurios numatytos kaip sritys,
turinčios vienodą skaistį;

• skaisčio tolydumas – santykis tarp ekrane esančio vaizdo skaisčio ir jo artimiausios aplinkos arba vienas po kito stebimų paviršių skaisčio;

• pikselis (grūdas) – mažiausias adresuojamas elementas ekrane, spalvotuose ekranuose galintis atvaizduoti visą spalvų gamą;

• skaisčio kodavimas – informacija, išreikšta tarpusavyje nepriklausomais vaizdo skaisčių skirtumais;

• vaizdo regeneravimas – tai vaizdo kadro atvaizdavimo ekrane pasikartojimo dažnis.

Antrajai grupei priklausytų ergonominiai rodikliai, charakterizuojantys vaizdo atkūrimą:

• ženklo kampinis aukštis – kampas tarp linijos, jungiančios ženklo apačią su stebėjimo tašku ir linijos, jungiančios ženklo viršų su stebėjimo tašku;

• ženklo formato matrica – simboliui suformuoti naudojamų horizontalių ir vertikalių elementų kiekis;

• ženklo aukštis – atstumas tarp nekirčiuoto didžiojo ženklo viršutinio ir apatinio kraštų;

• atstumas tarp ženklų, žodžių, eilučių – atstumas tarp horizontaliai vienas kito atžvilgiu išdėstytų ženklų, žodžių, vertikaliai išdėstytų ženklų (eilučių) artimiausių taškų;

• ženklo aukščio su pločiu santykis – santykis tarp ženklo aukščio ir jo pločio;

• linijos plotis – išreiškiamas ženklo aukščio dalimi;

• statmenumas – adresuojamos ekrano darbinės srities stačiakampės formos išlaikymas;

• simbolių matmenų pastovumas – ženklų aukščio ir pločio vienodumas;

• atspindys nuo ekrano ir priekinės displėjaus dalies – ekrano ir priekinės displėjaus dalies savybė atspindėti pašalinę šviesą;

• stebėjimo atstumas – mažiausias atstumas tarp stebėjimo taško ir ekrano paviršiuje stebimo taško;

• žvilgsnio kampas – maksimalus kampas tarp horizontalios linijos ir linijos, einančios iš stebėjimo taško į displėjaus sritį, naudojamą informacijai pateikti, keičiant monitoriaus padėtį.

• stebėjimo kampas – kampas tarp žvilgsnio linijos ir linijos statmens ekrano paviršiui (normalės) taške, kuriame stebėjimo linija kertasi su ekrano paviršiumi.

• sferinis nestabilumas – 1 mm dydžio vaizdo elemento matmenų pakitimas skirtingose vaizdo vietose.

Trečiajai grupei priklausytų informacijos atvaizdavimo kokybės rodikliai:

• įskaitomumas – vaizdinės ženklo savybės, apibrėžiančios jo atpažinimo lengvumą;

• informacijos atvaizdavimo patikimumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį operatoriaus vaizduojamos informacijos patikimą atpažinimą nustatytu laiku duotom sąlygom be prognozuojamų atpažinimo klaidų;

• informacijos atvaizdavimo patogumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį patikimą informacijos atvaizdavimą, tuo pačiu įvertinant optimalias arba leistinas žmogaus veiklos sąlygas pagal psichologinius, fiziologinius ir medicininius higieninius kriterijus;

• informacijos atvaizdavimo efektyvumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį patikimą ir patogų informacijos atvaizdavimą, esant minimalioms žmogaus pastangų ir resursų sąnaudoms.

Displėjų atitikimas ergonominiams reikalavimams nustatomas patikros laboratorijose, kuriose matavimai atliekami griežtai standartais nustatytomis sąlygomis. Standartuose nustatomi pirmosios ir antrosios grupių vaizdo ergonominiai parametrai. Šie parametrai privalomi displėjų gamintojams. Vaizdo ergonominiai parametrai pateikti 1 PRIEDE, 1 lentelėje.

Displėjų atitikimas ergonominiams parametrams nustatomas patikros laboratorijose, kuriose matavimai atliekami griežtai standartais nustatytomis sąlygomis bei prisilaikant duotų matavimo metodikų.

Apsauginiai ekrano filtrai, kurie uždedami ant displėjaus ekrano, – tai paprasčiausia, prieinamiausia ir pakankamai efektyvi priemonė apsaugoti vartotoją nuo ekologiškai kenksmingo spinduliavimo, sumažinti akių įtempimą, padidinti darbo komfortą. Pastaruoju metu ne tik kompiuterių vartotojai, bet ir vis didesnis teležiūrovų skaičius stengiasi įsigyti šią apsaugos priemonę.

Ekrano filtrai pasižymi geru optiniu skaidrumu, sumažina ekrano blyksnius, padidina kontrastą, pagerina optinius displėjaus parametrus, užtikrina informacijos konfidencialumą (informacija ekrane matoma sėdint tiesiai priešais ekraną, ir jos nematyti iš abiejų displėjaus šonų), sumažina šviesos atspindžius nuo ekrano, geba susilpninti kintamuosius elektrinius laukus, elektrostatinį potencialą, sulaiko ultravioletinius spindulius.

Praktikoje galima rasti ekrano filtrų su skambiais reklaminiais užrašais: “absoliučios apsaugos” ar “globalinės apsaugos”. Kaip rašoma literatūroje, dažnai tai tik skambūs užrašai. Patikrinus tokių filtrų parametrus laboratorijoje, išaiškėja, kad tai paprastas stiklas su įžeminimo laidu. Taip pat literatūroje rašoma, kad nereti atvejai, kai filtras sustiprina kintamuosius laukus ir elektrostatinį potencialą. Tai atsitinka, jeigu filtras neįžemintas. Filtras – tai stiklinė plokštelė su labai plonu metalizacijos sluoksniu. Jeigu metalizacijos sluoksnio nėra arba jis neįžemintas, stiklo plokštelė sąlygoja padidintą laidumą elektriniams laukams.

Kadangi nėra patikimų žinių apie garantuojamą filtrų tarnavimo laiką, todėl reikėtų reguliariai kartą metuose atlikti jų efektyvumo matavimus darbo vietose.

2.2. ERGONOMINIAI REIKALAVIMAI KLAVIATŪRAI

Klaviatūra šiuo metu yra pagrindinis informacijos įvedimo į kompiuterį įrenginys. Klaviatūros ergonominiai parametrai yra reikšmingi darbo efektyvumui, produktyvumui ir svarbūs patogumo požiūriu – ar malonu dirbti, ar nevargsta rankos ir t.t. Klaviatūros ergonominius parametrus reguliuojantys standartai skirti daugiau klaviatūros projektuotojams, tačiau jais gali vadovautis ir vartotojas, pasirinkdamas klaviatūrą kuriamoms kompiuterizuotoms darbo vietoms.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1399 žodžiai iš 4466 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.