Turinys:
1. Įvadas 1
2. Įvesties/išvesties modulis 2
3. Įvesties įrenginiai 3
3.1. Klaviatūra 3
3.2. Pelė 4
3.3. Valdymo rutulys 4
3.4. Vairasvirtė 4
3.5. Valdymo pultas 5
3.6. Grafinė lentelė 5
3.7. Lietimui jautrūs ekranai 5
3.8. Vaizdo skaitytuvai 5
4. Išvesties įrenginiai 6
4.1. Vaizduokliai 6
4.2. Spausdintuvai 7
5.Išvados 9
6.Naudota literatūra: 9
1.Įvadas
Nūdienis kompiuteris dar labai jaunas – jam vos pusšimtis metų. Tačiau žmogus nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektinę veiklą. Vieną iš tobulesnių skaičiavimo mašinų, išlikusių iki šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkams, 1642m. sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis. Šiuolaikinių kompiuterių konstravimo ir darbo principus sukūrė anglų mokslininkas Čarlzas Babidžas ( Charles Babbage, 1791-1871m). Mašina nebuvo sukurta. Tačiau nedidelė jos veikianti dalis ir keletas brėžinių buvo atiduoti saugoti Karališkojo koledžo muziejui Londone. Ši mašina turėjo visas modernaus kompiuterio dalis (įvesties ir išvesties įrenginius, atmintinę ir t.t.).
Dabar, kai tariame žodį „kompiuteris“, dažniausiai įsivaizduojame ant stalo padėtą klaviatūrą, vaizduoklį, pelę. Tačiau kompiuteris – tai elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema, kuri gali dekoduoti ir vykdyti įvairias programas. Jį sudaro dviejų tipų įranga: techninė ir programinė. Kompiuterio techninė įranga skirstoma į keturias grupes: įvedimo, išvedimo, saugojimo ir apdorojimo. Įvesties įrenginiais žmogus perduoda informaciją kompiuteriui, o išvesties įrenginiais – kompiuteris pateikia apdorotą informaciją žmogui. Įvesties ir išvesties įrenginių yra daug ir įvairių, jie nuolat tobulinami, atsiranda naujų. Duomenys būna labai įvairūs: tekstai, brėžiniai, piešiniai, garsai, filmuoti vaizdai. Kompiuteris gali apdoroti tik dvejetainę „žaliavą“. Todėl valdyti kompiuterį, suvesti duomenis ir pakeisti juos į formą, tinkamą apdoroti, reikalingi įvairūs įvesties įtaisai: klaviatūra pav. 1, pelė, valdymo rutulys, vairasvirtė, valdymo pultas, grafinė lentelė, lietimui jautrūs ekranai, vaizdo skaitytuvai pav. 2. Išvesties įtaisai kompiuteriu apdorotą informaciją pateikia vartotojui patogia forma. Tai : vaizduokliai, spausdintuvai pav. 3, braižytuvai, displėjai.
2.Įvesties/išvesties modulis
Įvesties/išvesties modulis yra kompiuterio struktūros dalis valdanti vieną arba kelis išorinius įrenginius ir tvarkanti kaitimąsi duomenimis tarp šių įrenginių ir pagrindinės atminties bei centrinio procesoriaus. Taigi įvesties/išvesties modulis turi turėti du interfeisus, vieną – atžvilgiu kompiuterio, vidinį – sąveikai su centriniu procesoriumi ir operatyviąja atmintimi, o kitą – išorinį – sąveikai su išoriniais įrenginiais.
Pagrindinės įvesties/išvesties modulio funkcijos gali būti suskirstytos į tokias kategorijas:
• Valdymas ir taktavimas {control and timing}.
• Komunikacijos su centriniu procesoriumi.
• Įrenginių komunikacijos.
• Duomenų buferizavimas.
• Klaidų aptikimas.
Įvesties/išvesties moduliai vieni nuo kitų labai skiriasi sudėtingumu ir valdomų išorinių įrenginių skaičiumi. Prie kompiuterio modulis jungiamas per signalines linijas, t. y. per sisteminės magistralės linijas. Į modulį arba iš modulio siunčiami duomenys buferizuojami viename arba keliuose duomenų registruose. Modulyje taip pat gali būti keletas registrų informuojančių apie esamą periferinio įrenginio būklę. Detalesnės valdymo informacijos iš centrinio procesoriaus gavimui kiekvienas būklės registras taip pat vykdo ir valdymo {control} registro funkcijas. Modulio struktūroje esančios loginės schemos sąveikauja su centriniu procesoriumi per valdymo linijas, kuriomis pastarasis siunčia į modulį valdymo komandas. Kai kuriomis signalinėmis linijomis naudojasi ir pats įvesties/išvesties modulis, pvz., arbitravimo ir būklės signalams perduoti. Įvesties/išvesties modulis generuoja ir atpažįsta jam priskirtų periferinių įrenginių adresus. Kiekvienas įvesties/išvesties modulis turi unikalų adresą, o jeigu jis valdo kelis išorinius įrenginius – unikalų adresų rinkinį (diapazoną). Be to, įvesties/išvesties modulyje yra specifinis loginis įrenginys jo sąveikai su jam priskirtais įrenginiais tvarkyti.
3.Įvesties įrenginiai
3.1.Klaviatūra. Kompiuteris negali savarankiškai galvoti, todėl vartotojas įvesties įrenginiais turi perduoti jam įvairias komandas, nurodymus, informaciją, kurią reikia apdoroti.
Klaviatūra yra pagrindinis informacijos įvesties įrenginys, naudojamas raidėms, skaičiams ir kitiems simboliams įvesti į kompiuterį ir jam valdyti. Ji panaši į rašomosios mašinėlės klaviatūrą, tik turi papildomų specifinių klavišų.
Pagal klavišų skaičių klaviatūros skirstomos į du tipus:
KLAVIATŪRA TIPAS KLAVIŠAI
Standartinė XT 92
Išplėstoji AT 101-102
lentelė 1
Pagal paskirtį klavišai grupuojami į:
teksto rašymo, arba pagrindinius;
valdymo;
funkcinius;
papildomus skaitmeninius.
Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti simboliai. Kadangi skiriasi įvairių šalių abėcėlės ir tradicijos, teksto rašymo klavišai klaviatūroje išdėstomi nevienodai. Yra angliška klaviatūra “QWERTY”, dar
yra prancūziška, vadinama “AZERTY”. Lietuviškos raidės išdėstomos įvairiai. Dažniausiai Lietuvoje naudojama angliška klaviatūra, o lietuviškos raidės išdėstomos skaičius atitinkančiuose teksto rašymo klavišuose (ą – klaviše 1, č – klaviše 2, ę – 3, ė – 4, į – 5, š – 6, ų – 7, ū – 8, ž – =). Tada skaičiai rašomi spaudžiant papildomus skaitmeninius klavišus. Kiti mėgsta lietuviškas raides išdėstyti nenaudojamų lietuviškoje abėcėlėje raidžių klavišuose (q, w, x, …) bei pasikartojančiuose teksto rašymo ženklų klavišuose. Šiuo metu jau yra sukurtas lietuviškos klaviatūros standartas, kuris ir numato tokį raidžių išdėstymą. Tokio tipo klaviatūromis IBM firma planuoja aprūpinti mokyklas. Bet lietuviškų raidžių kodai neatkeliauja kartu su operacinėmis sistemomis (“Windows 95” ir vėlesnės versijos jau turi juos), todėl klaviatūros simboliams keisti reikalinga papildoma programinė įranga (“Lir”, “Winlika” ir pan.).
Papildomi skaitmeniniai klavišai vykdo kai kurių valdymo klavišų funkcijas arba, nuspaudus klavišą Num Lock (šviečia indikatorius Num Lock), rašo skaičius. Šiais klavišais patogu įvesti skaičius, nes klaviatūra panaši į skaičiavimo mašinėlės klaviatūrą.
Funkciniai klavišai priklauso nuo programų kūrėjų, kompiuterių vartotojų ir vykdo įvairias programos komandas. Pavyzdžiui, daugelyje programų klavišu F1 iškviečiamas žinyno langas (Help).