PLANAS:
1. Pažintis su kompiuteriu, jo sąndara.
2. Kompiuterio operatyvioji atmintinė.
3. Programinė įranga, jos įvairovė.
4. Kompiuterio virusai.
5.Kas pirmiau – mokslas ar kompiuteris?
KOMPIUTERIO SANDARA.
Kompiuteris vis dažniau tampa šeimos nariu, o apie tai, kaip juo naudotis, jau prirašyta daugybė knygų. Tačiau keista, kad dauguma tokių knygų yra skirtos žmonėms, jau mokantiems dirbti kompiuteriu. Ir jei paklaustume praeivių, kas tai yra kompiuteris, daugelis jų atsakys, kad kompiuteris susideda iš ekrano, daugiau ar mažiau panašaus į televizorių, ir klavetūros, atrodančios kaip rašomoji mašinėlė. Visuotinai susiformavusi nuomonė, kad kompiuteriais naudotis nėra lengva. Gaila, nes tai netiesa! Televizoriai, telefonai ir radijo imtuvai taip pat yra sudėtingi aparatai, tačiau, nepaisant to, jais naudotis moka visi.
Kompiuteris susideda iš įvairių įtaisų, nuo kurių priklauso kompiuterio panaudojimo galimybės. Jį sudaro sisteminis blokas, monitorius, pelė, klaviatūra, spausdintuvas, kolonėlės ir skeneris. Taip pat prijungti galima ir modemą, skitmeninį fotoaparatą ir t.t.
Bet kurio kompiuterio pagrindinė dalis yra sisteminis blokas. Šis blokas ir ,,atlieka visą darbą“, jame yra elektroniniai komponentai, kurie priverčia kompiuterį ,,galvoti“. Sisteminiai blokai būna įvairių dydžių ir formų.
Monitorius yra vienas svarbiausių kompiuterio įtaisų. Nuo jo labai priklauso darbo su kompiuteriu komfortas. Yra dviejų tipų monitoriai: monitoriai su kineskopais ir plokštieji skystųjų kristalų (LCD) monitoriai. Skystųjų kristalų monitoriai užima palyginti nedaug vietos, naudoja mažiau elektros energijos, juos lengva reguliuoti, neiškraipo vaizdo, bet kol kas yra palyginti brangūs ir prasčiau atkuria spalvas. Gerokai pigesni yra monitoriai su kineskopais, tačiau jie užima daugiau vietos ir sudėtingiau reguliuojami.
Pelė yra vienas iš įvesties įrenginių. Šiam įtaisui pelės vardas buvo duotas dėl jo ,,išsipūtusių“ formų, pelės uodegą primenančio jungiamojo laido, kuriuo jis jungiamas prie kompiuterio, ir dėl pilkos spalvos – visa tai šiek tiek primena tuos mažus gyvūnėlius. Jos yra dviejų rūšių: optinės/mechaninės su rutuliuku ir optinės. Optinės/mechaninės pelės yra pigesnės, tačiau norint, kad jos patikimai veiktų, tenka dažnai valyti jų rutulį ir pelės viduje esančius ritinėlius. Optinėse pelėse nėra judančių dalių, todėl jos patikimesnės, paprastesnė jų priežiūra, tačiau jos kol kas brangesnės. Dažniausiai pelė turi du valdymo klavišus, kurių visiškai pakanka daugumai darbų. Pelės, turinčios papildomą ratuką dokumentui monitoriaus ekrane stumdyti, patogios dirbti su dokumentais.
Dar vienas įvesties įrenginys yra klaviatūra. Jos skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir klavišų konstrukcija. Klavišai gali būti ,,minkštesni“, kai jų pasipriešinimas spaudimui nekinta ir ,,kietesni“, kai jiems esant tam tikroje padėtyje juntamas persijungimas (girdėti spragtelėjimas). Kietesnės klaviatūros yra patogesnės, su jomis spausdinama sparčiau ir rečiau klystama, nes galima lengviau jausti ar klavišas buvo pakankamai paspaustas, bet jos yra brangesnės.
Dar vienas išvesties įrenginys yra spausdintuvas. Plačiai žinomi trijų tipų spausdintuvai: rašaliniai, lazeriniai ir adatiniai.
Rašaliniais spausdintuvais galima išspausdinti geros kokybės nespalvotus ir spalvotus dokumentus bei nuotraukas. Jie spausdina tyliai ir naudoja nedaug elektros energijos. Tai patys pigiausi spausdintuvai, tačiau aukščiausią spausdinimo kokybę garantuojantis firminis rašalas ir popierius yra brangus. Kai aukščiausia spausdinimo kokybė nebūtina, vietoje firminio rašalo ir popieriaus galima naudoti patikrintus pakaitalus. Rašalinį spausdintuvą galima įsigyti kai spausdinama palyginti nedaug. Fotografinės kokybės spausdintuvą įsigykite tik tada, jeigu rengiantis spausdinti nuotraukas. Spausdinimas su spausdintuvu, kuriame visų spalvų rašalai yra atskiruose indeliuose, kainuoja pigiau. Renkantis rašalinį spausdintuvą, būtinai reikia įvertinti rašalo indelių kainą ir talpą.