Personalinis kompiuteris (PK) yra galinga elektroninė skaičiavimo mašina (ESM), kuri ne tik padeda spręsti įvairius sudėtingus uždavinius, organizuoti verslą, tvarkyti finansus, įdomiai praleisti laisvalaikį, įi tapo vienu iš pagrindiniu globalinės informacijos sistemos elementu. Elektroniniu paštu laiškas abonentą pasiekia per kelias minutes.
PK skaičius 1000 gyventojų yra svarbus požymis, nusakantis visuomenės išsivystymo lygį. Dabar pasaulyje yra daugiau negu 200 milijonų PK vartotojų, iš jų daugiau negu 200.000 Lietuvoje. Greitas PK paplitimas (1.1 pav.) aiškinamas tuo, kad su jais galima tiesiogiai bendrauti, atlikti daug naudingų darbų, lengva išreikšti save, jie yra palyginti pigūs.
1.1 pav. Naujų kompiuterių pardavimo pasaulyje dinamika
Šiuo metu PK tapo svarbiausiu multimedijos (daugialypės terpės, multiterpės) komponentu ir pasaulinio bendravimo priemone per Interneto kompiuterių tinklą. Multimedijos sistema sujungia televiziją, ryšio sistemas, vaizdo, garso techniką ir kompiuterį.
Techninės prielaidos gaminti PK susidarė sukūrus mikroprocesorius (µP), talpias integrines atmintines bei kitus integrinius kompiuterio elementus. Psichologinės prielaidos pereiti prie jų masinio vartojimo atsirado, kai amerikiečiai Styvas Džobsas (Steve Jobs) ir Styvas Vozniakas (Steve VVozniak) 1977 m. sukūrė APPLE II serijos PK. Tai buvo pirmoji personalinė ESM, skirta ne profesionaliam programuotojui ar skaičiavimo technikos mėgėjui, o masiniam vartotojui. Dabar PK gaminami arba surenkami beveik visame pasaulyje. Stambiausi kompiuterių ir jų komponentų gamintojai yra JAV, Japonija, Vakarų Europos Šalys, taip pat Taivanas, Pietų Korėja, Singapūras, Brazilija. Lietuvos firmos prekiauja įvežtais PK ir juos komplektuoja iš atvežtinių elementų.
PK dažnai prijungiami prie vietinių, regioninių, valstybinių ir tarptautinių informacijos tinklų, kurių duomenų bankuose kaupiama daugeliui vartotojų reikalinga informacija ir kuriais abonentai gali tiesiogiai bendrauti. Jau nemažai Lietuvos gyventojų ir firmų naudojasi pasaulinių tinklų interneto ir Sprintneto paslaugomis.
Ne didžiosios ESM, o PK, atsiradę maždaug prieš 27 metus, atvėrė visiems duris į informacinės technikos amžių.
TRUPUTIS ISTORIJOS IR ŽVILGSNIS Į ATEITĮ
Pirmąjį keturių bitu mikroprocesorių 4004 (1.2 pav.) sukūrė firma INTEL 1971 m. Po metų ji pradėjo gaminti galingesnį aštuonių bitų µP 8008, o 1973 m. – dar tobulesnį µP 8080, kuris ir buvo panaudotas pirmuosiuose PK.Bandymai sukurti nebrangų asmeninį mikrokompiuterį prasidėjo 1973 m., tačiau tik 1975 m. firmai MITS pavyko sukonstruoti pirkėjus sudominusį mikrokompiuterį „Altair 8800″. Jis turėjo µP 8080, 256 baitų operatyviąją atmintinę, vadinamą RAM (Random Access Memory), buvo be klaviatūros ir ekrano. Informacija į jį buvo įvedama jungikliais, o išvedama į spinduolių (LED- Light-Emitting Diode) skydelį. Kompiuteris buvo sukonstruotas taip, kad vartotojas galėtų didinti atmintinę ar įdėti kitokios paskirties plokštes. Nors tai buvo tik „žaisliukas“ mėgėjams, jis turėjo komercinę sėkmę, nes buvo pagaminta ir parduota maždaug 2000 vienetų. Netikėta MITS komercinė sėkmė paskatino ir kitas firmas susidomėti PK. Jaunas programuotojas Polas Alenas (Paul Allen) drauge su Harvardo universiteto studentu Bilu Geitsu (Bill Gates) šiam mikrokompiuteriui parašė pirmąjį keturių ir aštuonių KB (kilobaitų) Beisiką (BASIC- Beginners All-Purpose Symbolic Instruction Code).
1.2 pav. Mikroprocesorius Intel 4004 1.3 pav. Altair 8800
1976 m. metais firma ZILOG pradėjo gaminti µP Z80, labai panašų į µP 8080, bet tobulesnį. Jis daug metų buvo dedamas į buitinius PK ir naudojamas pramonėje. Tais pačiais metais firma MOS-TECHNOLOGY pagamino µP 6501 ir 6502. Pastarasis vėliau tapo garsaus PK „Apple II“ širdimi. Pasirodė mikrokompiuteris „Sphere 1″, turintis firmos MOTOROLA µP 6800, keturių KB RAM, klaviatūrą. Jis jau turėjo ekraną. Amerikiečiai Styvas Džobsas ir Styvas Vozniakas bandė savo laimę su PK „Apple 1″, kuris buvo parduodamas nesurinktas. Jų buvo pagaminta tik keletas vienetų. Tais pačiais metais jau gamintos pirmosios grafinės plokštės, skirtos informacijai atvaizduoti ekrane, sukurtas 5,25 colio disketinis kaupiklis, pasirodė programos personaliniams kompiuteriams. Firma OBJECTIVE DES1GN sukure pirmuosius žaidimus. Buvo parašytas pirmasis teksto redaktorius „Electric Pencil“. Atsirado PK skirti žurnalai.
1.4 pav. Polas Alenas ir Bilas Geitsas 1.5 pav. Styvas Džobsas ir Styvas Vozniakas rodo „Apple I“ pagrindinę plokštę
1977 m. sukurtas PK „Apple II“ visiškai pakeitė PK raidą. Jame buvo µP 6502, nuo 16 iki 48 KB RAM ir 16 KB pastovioji atmintinė, vadinama ROM (Read Only Memory), magnetofono sąsaja (interfeisas), 8 jungčių pagrindinė plokštė (MainBoard), klaviatūra, vairasvirtės (Joy Stick), spalvotoji grafika. Nesnaudė ir kitos firmos. TANDY pradėjo gaminti tada buvusį labai populiarų, gerokai pigesnį buitinį PK TRS-80, turėjusį µP
Z80, klaviatūrą, magnetofono sąsają ir televizoriaus jungtį. Firma MICROPOLIS jau gamino 5,25 colio disketinius kaupiklius. Geris Kildalas (Gary Kildall) iš firmos DIG¬ITAL REASEARCH sukūrė pirmąją PK operacinę sistemą (OS) CP/M (Control Program For Microcomputers).
1.6 pav. Kompiuteris „Apple II“ be displėjaus
1978 m. firma INTEL pradėjo gaminti garsiuosius µP 8088 ir 8086, o ATARI – populiarius buitinius PK „Atari 400″ ir „Atari 800″. Pastarasis turėjo pilną klaviatūrą, 8 KB RAM, išplečiamą iki 48 KB, dvi jungtis papildomai pastoviajai atmintinei (ROM) su pro¬gramomis, specialius vaizdo ir muzikos procesorius. EPSON AMERICA pagamino populiarųjį adatinį spausdintuvą MX-80, HOUSTON INSTRUMENTS – pirmąjį braižytuvą „HiPlot“, SUM-MAGRAPHIC – priefaisą grafinei informacijai įvesti – grafinę lentą (Digitizer Pad). Danas Briklinas (Dan Briclin) ir Bobas Frankstonas (Bob Francston) sudarė pirmąją elektroninę lentelę „VisiCalc“, o firma COMPUTER HEADWARE sukūrė „Whatsit“ – pirmąją duomenų bazę.