Kompozitoriai1
5 (100%) 1 vote

Kompozitoriai1

F.Listas

Biografija: g 1811m. Vakarų Vengrijos kaime. 9m. jau koncertavo, vėliau Vienoje jo improvizacijų klausėsi Bethovenas ir viešai jį pabučiavo. Nesėkmingai bandė įstoti į Paryžiaus konservatoriją, tad likęs ten mokėsi privačiai. Bandravimas su Paganiniu, Berliozu, Sopenu, Rosiniu turėjo didelės įtakos kompozitoriui, kuris spėjo išgarsėti kaip pianistas virtuozas. Jo pažintis su žymiais rašytojais Žarž Sand, V.Hugo, A.Diuma, H.Heine paliko didelį įspūdį.

Kelionių po Šveicariją ir Italiją metu rašė savotišką muzikinį dienoraštį, sukūrė nemažai fortepijoninių pjesių. Ženevoje Dėstė konservatorijoje, propagavo Bethoveno kūrybą, kuri nebuvo įvertinta ir suprasta. Ilgainiui neliko nė vienos valstybės kur Listas nebūtų koncertavęs.

Nutaręs daugiau laiko skirti kompozicijai ir padagoginiam darbui, apsigyveno Veimare. Čia dirbo dirigentu, mokė iš kitų šalių atvykusius muzikus. Veimare sukūrė žymiausius savo kūrinius- simfonines poemas.

Kūrybos apžvalga. Ją sudaro: kūriniai fortepijonui, 13 simfoninių poemų, 2 simfonijos pagal Dantės “Dievišką komediją” ir Getės “Faustą”, dainos, straipsniai ir knygos muzikiniais klausimais.

Listo muzika turi ryškų nacionalinį pagrindą, joje girdėti vengrų dainų ritmai ir motyvai, panaudojamos liaudiškos dermės. Dalis jo kūrinių programiniai. Juose kompozitorius nesistengia atkurti detaliai kokį nors siužetą, o traktuoja jį apibendrintai tuo jis artimas Bethovenui.

Listo programiškumo principai ypač išryškėja simfoniniuose kūriniuose. Iš 13 simf. poemų ryškiausios “Preliudai”, “Orfėjas”, “Prometėjas”, “Vengrija”. Jau pavadinimai rodo, kad kūriniams parinkti klasikinės literatūros siužetai: antikinis mitas, tėvynės vaizdai.

Kūriniai fortepijonui. Šiam instrumentui Listas parašė daugiau kaip 500 kūrinių. Tai du koncertai ir “Mirties šokis” fortepijonui su orkestru, etiudai, programinės pjesės, dvi sonatos, rapsodijos, transkripcijos ir t.t. Jie sudėtingi ir sunkūs atlikti. Listas ieškojo naujų fortepijono išraiškos galimybių ir šį instrumentą pavertė savotišku miniatiūros orkestru. Jis stengiaisi panaudoti įvairių registrų skambesį, įvairius garso išgavimo būdus. Patys stambiausi Listo kūriniai fortepijonui- koncertai ir sonata h-moll, pagal kompozicijos principus priartėja prie simfoninių poemų. Jie 1d., o jų atskiri epizodai atitinka sonatinio-simfoninio ciklo dalis (allegro, skerco). Iki Listo taip muzikos niekas nerašė , todėl ši naujovė ypač svarbi. Iš mažesnės apimties kūrinių išsiskiria pjesių ciklas “Klajonių metai”. Dauguma pjesių programinės.

Fortepijonui Listas parašė daug etiudų. Populiarus tais laikais žanras Listo rankose žymiai pakito: iš nuobodžių pratimų technikai lavinti arba virtuozinių, tačiau paviršutiniškų pjesių etiudai virto meniniais programiniais kūriniais. Reikšmingiausi yra “12 aukščiausio meistriškumo etiudų”, 3 koncertiniai etiudai.

Kaip ir etiudai tokios pat yra ir Listo transkripcijos- fortepijonui pritaikyti įvairūs simfoniniai, vokaliniai ir kt. kūriniai. Pats atlikdamas šiuos kūrinius Listas propagavo jų autorius (Šuberto 72, Bethoveno 9 simfonijos, Vagnerio, Berliozo ir kt. kūriniai).

“Vengrų rapsodijos” jų yra 19- populiariausios iš visų jo kūrinių fortepijonui. Taip pavadintos, nes kompozitorius naudoja vengrų ir čigonų liaudies muzikos mptyvus. Kiekvieną jų sudaro keletas kontrastingų epizodų po lėtos įžangos skamba šokio pobūdžio muzika. Žymiausios 2, 6, 12, 15.

E.Grygas (1843-1907)

“Aš užrašinėjau gimtojo krašto liaudies meną ir iš šio dar neištyrinėto norvegų dvasios šaltinio bandžiau kurti nacionalinį meną.” Taip rašė norvegų muzikos klasikas E.Grygas- kompozitorius, pianistas, dirigentas, kritikas, vienas pirmųjų nacionalinio muzikos meno kūrėjų.

Biografija: g. 1843m. Norvegijos pajūryje, Bergeno mieste. Tėvas- diplomatas, motina- pianistė, pati pradėjo mokyti savo vaikus. Vaikystėje išgirdęs Mocartą žavėjosi juo visą gyvenimą, o tapęs kompozitoriumi mokėsi iš jo. 15m. įstojo į Leipcigo konservatoriją, baigęs atvyko į Kopenhagą- to meto Skandinavios muzikinį centrą. Čia susipažino su garsiuoju Andersenu ir jo tekstais parašė nemažai dainų. Pakviestas diriguoti Oslo filharmonijos orkestrui Grygas grįžo į tėvynę ir pradėjo visapusišką veiklą. Jo kūriniai sudomino Listą, kuris niekada neatsisakydavo padėti jauniems muzikantams ir ėmė juos propaguoti. 1874m. Grygas, prašomas dramaturgo H.Ibseno, parašė muziką jo dramai “Peras Giuntas”. Muzika išpopuliarėjo atliekant ją atskrai. Kompozitorius reguliariai vykdavo į koncertines keliones po Europa. Grygo nuopelnai buvo įvertinti. Švedijos, Olandijos, Prancūzijos ir Berlyno akademijos išrinko jį garbės nariu, Oksfordo ir Kembridžo universitetai- garbės daktaru. Jo mirties dieną 1907 09 4 d. šalyje paskelbtas nacionalinis gedulas.

Kūrybos apžvalga. Muzikinis palikimas įvairus. Svarbiausi kūriniai parašyti fortepijonui, orkestrui, chorui, bei balsui ir fortepijonui. (Daugiau nei 140 dainų.) Reikšminga jo kamerinė muzika, ktitikos straipsniai. Grygo kūrinius pažinti nesunku, jie kupini nacionalinės dvasios, liaudies muzikos motyvų ir ritmų. Dramatiniai konfliktai kompozitoriui nebūdingi. Geriausiai jam pasisekdavo
miniatiūrinės lyrinės pjesės, piešiančios liaudies gyvenimą, gamtos vaizdus. Beveik visa Grygo kūryba programinė.

Kūriniai fortepijonui: (150) sudaro didžiausią kūrybos dalį. Šalia sonatos ir baladės pirmiausia minėtinos “Lyrinės pjesės” (70). Tai labai melodingi, nuoširdūs kūrinėliai, primenantys Šuberto ir Šumano miniatiūras. Tematika įvairi: gamtos vaizdai, fantastiniai paveikslėliai, pav. “Elfų šokis”, pabrėžiama tėvynės tema.

Dauguma pjesių grindžiamos liaudies šokių ritmais. Bruožai, pastebimi miniatiūroje, sutinkami ir didžiausiame kūrinyje- koncerte fortepijonui. Koncerto muzika pakili, romantiška ir virtuozinė.

“Peras Giuntas”. Panaudojęs norvegų pasakų motyvus H.Ibsenas sukūrė dramą, nukreiptą prieš socialistines negeroves, žmonių ydas. Jo Peras Giuntas ne idealus, ne teigiamas herojus- o prieštaravimų kupina asmenybė. Grygo partitūrą sudaro 23 muzikiniai epizodai, paryškinantys dramos situacijas. Geriausieji perkelti į 2 išgarsėjusias siuitas.

Muzika pasižymi ryškiu liaudišku pobūdžiu, melodingumu, spalvingais tembrais.

Grygas ateinančioms kartoms nurodė, kokiu keliu žengti, kaip derinti Vakarų Europos profesionaliosios muzikos pasiekimus su nacionalinio liaudies meno elementais.

Bendržichas Smetana (1824-1884)

Čekų nacionalinės mokyklos atstovas. XVIIIa. Čekiją jau vadino “Europos konservatorija”, nes iš jos į kitas šalis atvykdavo gerai paruošti orkestro muzikantai.

Biografija: gimė aludario šeimoje. 4m. pradėjo groti smuiku, 6m. viešai koncertavo kaip pianistas. 8m. sukūrė pirmąjį kūrinį. Baigęs gimnaziją atvyko į Prahą ir mokėsi privačioje konservatorijos lygio mokykloje. Ją baigęs koncertavo kaip pianistas, pradėjo pedagoginę bei muzikos kritiko veiklą, dirigavo. Didelę reikšmę jo kūrybai turėjo pažintis su R.Šumanu ir F.Listu. Persekiojamas už pažangią veiklą išvyko į Švediją, ten gyveno 5m. Grįžęs į tėvynę dirbo nacionalinio operos teatro dirigentu. 1874m. jis susirgo nervų liga ir apkurto, negalėdamas koncertuoti pasišventė vien kūrybai.

Kūrybos apžvalga. 8 operos sudaro svarbiausią kūrybos dalį. Gausesni skaičiumi tik simfoniniai kūriniai ir fortepijoninės pjesės, tačiau operose ryškiausiai atsiskleidė kompozitoriaus talentas. Geriausios operos “Parduotoji nuotaka”, “Brandenburgiečiai Čekijoje”, “Daliboras”, “Libušė”. Visos, išskyrus pirmąją, yra istorinės, herojinės, pasakojančios apie Čekijos praeitį ir kovas su priešais. Ši tema aktuali ir XIXa., kai čekai kovojo dėl nepriklausomybės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1149 žodžiai iš 3800 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.