Komunikacija
5 (100%) 1 vote

Komunikacija

I. KOMUNIKACIJOS PROCESAS

Per pastarąjį dešimtmetį kardinaliai pakito Lietuvos gyvenimas. Ir tai ne tik Lietuvos nepriklausomybės įtaka. Iš esmės pasikeitė pati visuomenė. Tą pokytį didžia dalimi sąlygojo naujos technologijos, kurios tapo populiarios ir prieinamos: telefonai, radijas, televizija, faksai, kabelinė ir satelitinė televizija, mobilusis telefono ryšys, kompiuteriai, internetas ir kt. Visuomenė nuolatos keičiasi informacija. Informacija supa kiekvieną mūsų. Ji vienaip ar kitaip veikia ar įtakoja mūsų mintis, pažiūras ir pan.

Mokslininkai, nagrinėjantys informacijos teoriją, naudodamiesi ekonominiais ir socialiniais rodikliais yra apibrėžę keletą informacijos galimų formų:

1. Įvairios informacijos paslaugos ( Webster;1995). Tai konsultacijos: vadybos, finansinės, medicinos, teisės. Informacinėms paslaugoms yra priskirtinos ryšių su visuomene paslaugos, draudimas ir kt.

2. Žiniasklaidos priemonės, jų perduodama informacija. Ši informacijos forma apima tiek informacijos laikmeną (laikraštis, žurnalas), informacijos perdavimo kanalą ir būdą (radijas, televizija: satelitinė, kabelinė), tiek pačią perduodamą informaciją (naujienos, užsakyti reportažai, reklama).

3. Švietimas. Pastaroji informacijos skleidimo, priėmimo, apdorojimo forma yra susijusi su tam tikra informacija, kuria remiantis mes organizuojame savo žinias, kuria operuojame priimdami sprendimus, darydami atitinkamas išvadas. Švietimas, kaip informacijos forma labiausiai yra susijęs su atitinkamų institucijų perduodama informacija, kuri ir formuoja žinias, pažiūras, nuomones, informacijos pažinimą ir suvokimą, perdavimą. Tos institucijos, tai: mokyklos: bendrosios, specializuotos, aukštesniosios, aukštosios; bibliotekos.

4. Informacinės technologijos ar informaciją perduodančios priemonės. Tai ne tik su informacija mūsų tapatinami mobiliojo ryšio telefonai, kompiuteriu perduodama informacija, bet ir muzikos instrumentai, ir pan.

5. Kita informacinė veikla. Tai įvairūs tyrimai, nepelno veikla. Šiai informacijos grupei yra priskiriama ir informacija, kuri yra naudojama organizacijos vidaus darbui, t.y. ta informacija, kuri ?neišeina? už organizacijos ribų, reikalinga organizacijos veiklos sprendimų priėmimui, darbo pasiskirstymui, organizavimui ir kontrolei.

Išvardintosios informacijos veiklos formos, remiantis ekonominiu aspektu, dažnai yra skirstomos į du sektorius. Pirmajam sektoriui priklauso informacija, kuri yra sukuriama ir platinama, ir kurią galima įvertinti tam tikra pinigų suma. Į šį sektorių yra įtraukiamos žiniasklaidos priemonės, reklama, mokslas, kompiuterinė ir programinė įranga, įvairios paslaugos, tiek teisinės, tiek draudimo ar medicinos, ryšiai su visuomene ir vadybos klausimais teikiamos konsultavimo paslaugos ir kt. Antrajam sektoriui yra priskiriamos tokios informacijos formos, kaip vidinė organizacijos informacija, kurios vertę, ekonominiais rodikliais, sunku nustatyti. Minėtosios informacijos formos savo pobūdžiu yra įvairialypės. Jos apima daugelį informacijos perdavimo, kūrimo, saugojimo kanalų. Naudojant tarpasmeninę komunikaciją vyksta keitimasis informacija (face-to-face). Didžia dalimi informacija yra perduodama, gaunama, net transformuojama per šiuolaikines, modernias informacines technologijas. Dalis išvardintųjų technologijų priskiriamos žiniasklaidos priemonėms. Jų perduodama informacija iš esmės užpildo pagrindinį informacijos poreikį ir sukuria tam tikrą nuomonę, tiek apie įvykį, reakciją į jį. Šiuolaikinės žiniasklaidos įtaką galime suprasti ne tik iš mūsų pačių žinių pobūdžio, bet ir iš visuomenės nuomonės apklausų, kurios pastaraisiais mėnesiais parodė itin didelį visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida. Didelis poreikis informacijai atskleidžia ir poreikį kokybiškai naujoms, integruotoms informacijos skleidimo priemonėms ir būdams.

Integruota komunikacija

Integruota komunikacija turėtų vykti top vadybos lygmenyje, kuriame yra apibrėžiama, numatoma organizacijos politika (Kleijne; 1993). Dažnai daroma klaida, atskiriant integraciją nuo organizacijos veiklos. Jei vienas iš esminių organizacijos gyvavimo principų yra tęstinumas. Organizacija turi sugebėti laiku reaguoti į iškylančias problemas, lanksčiai prisitaikyti ir keistis priklausomai nuo išorinių pokyčių, kad išgyventų.

Panašios mintys nėra naujos. Tačiau yra kai kas daugiau: kad būtų gautas skirtingų, įvairių auditorijų pritarimas, organizacija turi būti suprantama, tiek išorėje, tiek viduje. Dabartinė organizacijos komunikacija nėra vien tik organizacijos politikos ar misijos sukūrimas, tai apima daugelį organizacijos veiklos sričių, nuo kurių priklauso sukurtos politikos supratimas, įgyvendinimas, keitimas ir pan. Prieš pradėdama ruošti politiką, kiekviena organizacija turi suprasti savo pagrindines auditorijas, jų poreikius ir lūkesčius, kad vėliau sėkmingai galėtų kurti ir diegti politiką.

Integruota komunikacija gali būti suprantama ir interpretuojama įvairiai. Gayeski apibrėžia integruotą komunikaciją kaip organizacijos bendrą komunikaciją, kuri apima labai plačią profesionalios veiklos sritį, susijusią su komunikacijos taisyklių ir priemonių, kurių pagalba yra skleidžiama, suprantama, priimama informacija, diegimu ir įgyvendinimu, tuo būdu pasiekiant atitinkamus
organizacijos tikslus.

Freeland rašo, kad komunikacijos specialistas turi virsti kainų ir pristatymo vykdytoju, ir galbūt jo pareigos gali keistis iš „komunikacijos direktoriaus“ į „pokyčių vadybos direktorių“.

Galų gale Kreps išplečia ryšių su visuomene profesines ribas, apibrėžiamas pagrinde kaip į išorę orientuotą darbą, jungdamas jį su vidaus komunikacijos vadyba, kuri įtakoja pokyčius, skatina organizacijos jautrumą ir yra įtraukiama į organizacijos veiklą, vystymąsi, keitimąsi.

Pagrindiniai integruotos komunikacijos tikslai gali būti:

• Reguliuoti (vidaus ir išorės faktorius, įtakojančius pagrindinę organizacijos veiklą);

• Įtikinti (apibrėžti organizaciją ir / ar jos prekę ar paslaugą);

• Informuoti (vidines ir išorines publikas);

• Socializuoti (individus į organizacijos produktų vartotojus).

Integruota komunikacija paprastai yra suprantama kaip sudėtinė komunikacija, kurią sudaro savarankiškos, tačiau integruotos komunikacijos sujungtos sritys, kurių dėka organizacijos veikla yra sėkminga (žr. 1 schemą):

• komunikacijos vadyba,

• organizacijos, projektų vadyba,

• marketingo komunikacija,

• ryšiai su visuomene.

Visos minėtos formos yra sujungiamos į vieningą sistemą, kuri yra susijusi su daugeliu kanalų, kuriais organizacijos politika, tikslai, uždaviniai ir kita yra ištransliuojami įvairioms organizacijos auditorijoms ar visuomenei. Organizacija apie savo politiką, veiklą, produktus gali skleisti ir skleidžia informaciją per asmeninius (arba kitaip – neformalius) ir oficialius (kitaip – formalius) kanalus.

Komunikacijos apibūdinimas

Komunikacija – pasikeitimas informacija; pasidalinimas intelektualiu ar jausminiu patyrimu per rašytinį, šnekamąjį ar neverbalinį bendravimą (1992).

Komunikacijos terminas yra verčiamas iš lotynų kalbos žodžio communis, kuris reiškia bendras. Kaip žmogiškoji veikla, komunikacija yra bendrumo procesas tarp pranešimo siuntėjo ir gavėjo. Komunikacija – santykiai, kai siuntėjas ir gavėjas, būdami aktyvūs, dalinasi vienas su kitu kažkuo [ informacija]. (1990).

Dažnai komunikacija yra nagrinėjama kaip junginys įvairių komunikacijos teorijos aspektų, tokių kaip komunikacijos teorija, komunikacijos tyrimai ir planavimas, žiniasklaidos (mass media) komunikacijos.

Ryšiai su visuomene, marketingo komunikacija, organizacijos vadyba yra komunikacijos proceso sudėtinės dalys, kurios patraukia tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos dėmesį, teikia informaciją ir skatina veikti. Pagrindinės komunikacijos proceso dalys: šaltinis, pranešimas, kanalas, gavėjas, grįžtamasis ryšys :

• šaltinis ( pranešimo siuntėjas ) – tai institucija ar asmuo, kuris siunčia pranešimą atitinkamai auditorijai;

• pranešimas – simbolių, kuriuos siunčia šaltinis, rinkinys;

• kanalas – informacijos perdavimo priemonės, t.y. komunikacijos kanalai, kuriais siunčiamas pranešimas gavėjui;

• gavėjas – tai tam tikra auditorija, kuriai yra siunčiamas pranešimas;

• triukšmas – komunikacijos procese atsiranda neplanuoti pranešimo iškreipimai ar aplinkos poveikis, dėl kurio pranešimas praranda savo prasmę.

Integruotos komunikacijos procesą lemia daug faktorių: kultūriniai, politiniai, ekonominiai, kurie įtakoja komunikacijos vadybos tikslus ( žr. 1 paveikslą ).

1 paveikslas. Integruotos komunikacijos procesas. Pagal Advertising: Its role in modern marketing. 1990. P.51.

Sėkmingai integruotos komunikacijos, kuri jungia marketingą, reklamą, skatinimus, ryšius su visuomene, personalo vadybą, kampanijai yra svarbūs komunikacijos dalyvį apibrėžiantys faktoriai:

– šaltinis – nurodomos savybės, apibūdinančios pranešimo siuntėją: profesionalumas, sąžiningumas, simpatija;

– pranešimas turi sukelti racionalius ar jausminius išgyvenimus;

– integruotose kampanijose dažnai naudojama žiniasklaida ir kitos informacijos perdavimo priemonės, t.y. visuomeninė komunikacija: radijas, laikraščiai, televizija, žurnalai; kuri pasiekia masines auditorijas.

Integruotos komunikacijos modelis jungia ir laukiamą poveikį, t.y. norimą ir esamą reakciją į perduodamą pranešimą: informuotumą, žinojimą, palankumą ir pan., kurie veikia komunikacijos tikslus, juos keičia; todėl komunikacijos kampanijos ruošimo ir vykdymo procese svarbu išanalizuoti išvardintus faktorius, o, esant būtinybei, tikslinti komunikacijos tikslus, dalyvį apibrėžiančius faktorius.

Kai kurie užsienio autoriai integruotos komunikacijos apibūdinamai komunikacijos vadybai priskiria daugiau su viešąja komunikacija susijusius procesus, veiksmus, priemones (Rebel; 1997):

a. Informacijos viešinimas, t.y. komunikacijos procesas, kada yra reikalingas skubus informacijos skelbimas (pvz.: publikacija);

(Gyventojai turėtų žinoti įstatymus, arba kitaip sakant: įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo…).

b. Poreikis paaiškinti, t.y. integruota komunikacija šiuo atveju yra naudojama, norint paaiškinti atitinkamą organizacijos ar asmens veikimą ar neveikimą, tam tikrą įvykį ir pan.

(Padėkite, aš nesuprantu vyriausybės veiksmų).

c. Kuriant, tvirtinant, keičiant įvaizdį, t.y. integruota komunikacija yra naudojama siekiant perduoti (ar neperduoti) jai tam tikrą informaciją.

(Jei jumis anksčiau nepasitikėjo, geriau nekomunikuokite. Ar iš viso jumis galima
esate patikimi?).

d. Poreikis pasiekti atitinkamą auditoriją, t.y. dažnai sakoma, kad vyriausybės pagalba turi pasiekti tam tikras publikas.

(Kas man iš to? Pagalba teikiama gyventojams per priimamus sprendimus).

e. Noras teikti paslaugas, atlikti atitinkamą veiką, siekiant žmonių gerovės, kitaip sakant viskas tautos ir žmonių gerovei.

(Socialinių dilemų sprendimas, vykdomos įtikinimo kampanijos).

f. Viešųjų kampanijų vykdymas (kitaip, visų minėtų viešosios komunikacijos priemonių derinimas, siekiant tam tikrų tikslų).

2 paveikslas. Integruotos komunikacijos 7 principai. Pagal H.J.Rebel. A Seminar on Integrated Communication. 1997.

Komunikacija projektų vadyboje

Ši integruotos komunikacijos sudedamoji dalis apima vidinę organizacijos vadybą, personalo vadybą ir pan.

Organizacijos arba vidinė komunikacija keitėsi priklausomai nuo tuo metu aktualių faktorių, vadybos požiūrių ir kt.(Rebel; 1997):

a. Mokslinė vadyba (Scientific management) keitėsi į žmogiškųjų resursų vadybą.

(darbuotojai tapo bendradarbiai ir kolegos, kitaip tariant buvo pradėta formuoti valdoma organizacija)

b. „Atrastos“ vidinės publikos.

(vidiniai ryšiai su visuomene; arba darbuotojų motyvacija)

c. Technologiniai išradimai.

(informacinių sistemų vadyba: duomenų bazės, tinklai, sprendimus palaikančios technologijos (decision support technology))

d. Vidinė komunikacija.

(apima technologinę ir socialinę informaciją; motyvuojanti informacija; planavimas ir įvertinimas).

Organizacinė komunikacija gali būti suprantama ir kaip (Jostmeier; 1999):

• telefono, telefakso, kompiuterio, garso, vaizdo aparatūros sujungimas ir bendras naudojimas;

• ne tik vienpusė komunikacija;

• interaktyvus keitimasis tekstais, paveikslais, žiniomis, grafikais, garso ir vaizdo informacija;

• informacijos kaupimas, apdorojimas, naudojimasis ja.

Šiuolaikinis požiūris į organizacijos vadybą, daugiau siejamas su informacijos visuomenės teorijomis ir su jų pritaikymu iškylančiomis problemomis, kelia ir tam tikras problemas: tai teledarbas, izoliacija, profesinis judrumas (erdvės požiūriu), pastovaus kvalifikacijos kėlimo reikalavimas ir pan. tuo pačiu tai reiškia vaizdo konferencijų, seminarų telefonu, vaizdo telefonų, informacijos tinklų įtaką valdant organizacijoje vykstančius pokyčius.

Integruotos komunikacijos struktūroje yra priskiriama ir projektų vadyba. Pastaroji yra susijusi su žemiau išvardintų žingsnių ir veiklos etapų vykdymu ir analize.

Komunikacijos teorinės strategijos

1.Nukreiptos į veiksmą (nukreiptos į elgesį)

a) dėmesys, susidomėjimas, noras, veiksmas;

b) tikėjimasis apdovanojimo ar spaudimas / įtaka.

2.Socio-psichologinės (nukreiptos į pomėgius)

a) problemos sprendimas, nuomonės, požiūriai;

b) motyvacija: sprendimų tikimybė, instrumentinės vertybės;

c) socio-kultūrinės: kitų priimamų sprendimų įtaka.

3.Reikšmių formavimo (nukreiptos į gyvenimo būdą)

a) informacija (įvaizdžio konstravimas, vertinimai, pažinimo kompleksiškumas);

b) socializacija (vertybės ir gyvenimo būdas).

Komunikacija nėra paprastas informacijos skleidimo būdas, kai yra pasikeičiama informacija tarp pranešimo siuntėjo ir gavėjo. Komunikacija, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, – tai procesas, kurio metu pasiekiama reikalinga auditorija, jai perduodant tikslingą informaciją per teisingai parinktus komunikacijos kanalus tinkamu laiku (Brunett, 1993).

Ruošiantis komunikacijai , svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus momentus:

1. Nustatyti kokio pobūdžio informacija pasitikės atitinkama auditorija;

2. Kokiais informacijos šaltiniais pasitiki tikslinė auditorija;

3. Parinkti komunikacijos priemones, kurios efektyviai perduotų informaciją, racionaliai panaudojant finansinius resursus? (Brunett; 1993).

Sėkmė daugiausia priklauso nuo teisingai parinktos tikslinės auditorijos, atsižvelgiant į komunikacijai keliamus tikslus: mokyti personalą, paskleisti informaciją vartotojams apie naują produktą ir pan.

Auditorijos ypatumai

Auditorijas komunikacijoje, galima būtų skirstyti į vidinę ir išorinę, ir pagal numatytas tikslines auditorijas taikyti atitinkamas skatinimo ir komunikacijos priemones. Žinoma, turi būti atsižvelgiama ir į konkurentų skleidžiamą informaciją, kitus faktorius. Tik teisingai apibrėžus tikslinę auditoriją, galima numatyti komunikacijos procesą, t.y. pranešimą, komunikacijos kanalus, galimą reakciją ir kt.

Kartais, iškilus problemoms, firmos kreipiasi į ryšių su visuomene ar reklamos agentūras, konsultacine firmas, norėdamos sukurti palankumą ar paneigti klaidingą informaciją ir pan. Institucija, norėdama informuoti visuomenę arba pati ieškos informacijos perdavimo kanalų, kuriais paaiškintų susidariusią padėtį bei perspėtų vartotojus, arba kreiptųsi į ryšių su visuomene firmas.

Kanalas (perdavimo būdas) – pardavėjas, reklamos agentūra, ryšių su visuomene firma ir pan. Komunikacijos procese informacijos perdavimo tarpininkas yra svarbus, nes jis ne tik skleidžia pranešimą. Dauguma institucijų, vykdydamos skatinimus, kreipiasi į įvairias firmas, kurios galėtų paruošti kvalifikuotą pranešimą ir jį perduoti tikslinei auditorijai. Greta kanalo yra pateikiamas ir pranešimas, kuris suformuotas ir bus perduodamas tikslinei auditorijai, t.y.
gavėjui.

Dekodavimas, kuris komunikacijos moksluose yra nagrinėjamas kaip siunčiamos informacijos šifravimas, interpretavimas, yra analizuojamas kaip turimo scenarijaus taikymas, atminties ir patyrimo susiejimas su gauta informacija.

Gavėjas informacijos moksluose yra svarbus kaip tam tikra auditorija, kuriai yra siunčiamas pranešimas. Tuo tarpu skatinimų kampanijoje yra svarbi auditorijos reakcija, kurią sukelia gautas pranešimas (žinojimas, tikėjimas, nuomonė, pirkimas).

Triukšmas – komunikacijos procese atsiranda neplanuoti pranešimo iškreipimai ar aplinkos poveikis (Kotler; 1991), dėl kurio pranešimas praranda savo prasmę. Komunikacijos mokslų pateikiamą triukšmo apibūdinimą komunikacijos teoretikai papildo konkurentų reklaminiais, propagandiniais pranešimais, vykdomomis skatinimų kampanijomis, kitų pardavėjų ar gamintojų skleidžiama informacija ar dezinformacija.

Plečiantis rinkoms, komunikacijos procese kaip triukšmo faktorius veikia kultūra: kalba, šalies ekonomikos ir politikos būklė, gyventojai, šalies socialinė struktūra ir kt., kuri sudaro tam tikrus barjerus produkto atėjimui į vietinę rinką(1997) .

Tarptautinėje komunikacijoje turi būti atsižvelgta į kultūrų skirtumus parenkant rinkai skirtą produktą, komunikacijos kanalus informacijai perduoti, ruošiant pranešimą, nustatant tikslinę auditoriją ir pan.

Komunikacijos proceso metu greta pagrindinio pranešimo yra perduodama ir kita informacija: produkto dizainas, gamintojo ar pranešimo siuntėjo pavadinimas, apibūdinama kokybė, pagrindinai požymiai, išskiriantys produktą iš panašių, esančių rinkoje. Kartais pačiu komunikacijos procesu [teisingai parenkant komunikacijos priemones ir kanalus] gali būti paveikiama įtakinga visuomenės dalis, įstatymų leidėjai; sukuriamas institucijos įvaizdis (Rachman; 1988), t.y. vykdomi atitinkami skatinimų tikslai. Mūsų dienomis vartotojai susiduria su didele panašių produktų pasiūla. Todėl gamintojai ir pardavėjai tiesiog yra priversti taikyti įvairius skatinimus, kad priverstų vartotojus pirkti jų prekes, keisti nusistovėjusius vartojimo įpročius.

Pagrindiniai komunikacijos tikslai teorijoje yra vadinami AIDA formule:

1. Sukurti INFORMUOTUMĄ ar žinojimą, jog egzistuoja toks produktas;

2. Priversti SUSIDOMĖTI preke, paslauga, idėja ar institucija;

3. Stimuliuoti TROŠKIMĄ įsigyti produktą, parodantį kaip jis tenkina vartotojų poreikius;

4. Paveikti, pagreitinti VEIKSMĄ, kuris gali pasireikšti nebūtinai pirkimu, bet ir pritarimu idėjai ar institucijos veiklai ir pan. (Rachman; 1988).

Pagrindiniai komunikacijos įgyvendinimo būdai

Nors ką tik aptarėme pagrindines integruotos komunikacijos sudedamąsias dalis, pati integruota komunikacija nėra plačiai taikoma organizacijų veikloje.

Egzistuoja tam tikri barjerai, kurie neleidžia įgyvendinti ir organizacijos veiklai taikyti integruotą komunikaciją:

Specializacija. Dažnai vidinės integruotos komunikacijos priemonės yra suprantamos kiekvienos srities specialisto skirtingai: vieni integruotą komunikaciją supranta kaip vaizdo, garso medžiagos ruošimą, elektroninių sklebimų lentų kūrimą, kiti – kaip įvairių susirinkmų, susitikimų, pristatymų organizavimą. Specialistai, dirbantys išorinės integruotos komunikacijos srityje, dažnai tapatina integruotą komunikaciją su reklama, ryšiais su visuomene ar kryptingu (direct) marketingu, t.y. sutapatina integruotą komunikaciją su specializacija.

Žinios. Integruotos komunikacijos specialistai dažnai neturi reikiamos, pakankamai plataus pobūdžio informacijos ir žinių.

Atvejo analizės teorija ir metodai (Rebel; 1997)

A.SITUACIJOS ANALIZĖ.

1. SWOT analizė: stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės.

2. Situacijos apibrėžimas.

3. Padėties nustatymas, apibūdinimas.

B.KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PASIRINKIMAS.

1. Veikėjų analizė: siuntėjas, tarpininkas, gavėjas, ir komunikacijos klimato analizė.

2. Norimos situacijos apibrėžimas.

3. Integruotos komunikacijos tikslų nustatymas, tikslinių publikų apibūdinimas.

C.KOMUNIKACIJOS TAKTIKOS PARINKIMAS.

1. Komunikacijos proceso analizė: atvira sistema vs. uždara.

2. Informacijos procesų analizė.

3. Komunikacijos modelio pasirinkimas: masinė – individuali, vienpusė – dvipusė.

D.KOMUNIKACIJOS PROGRAMOS PARUOŠIMAS.

1. Komunikacijos programos tikslų nustatymas.

2. Programos plano sudarymas ir žiniasklaidos planavimas.

3. Komunikacijos plano įgyvendinimas (nustatomas laikas, biudžetas, personalas, vieta, etika).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2641 žodžiai iš 8790 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.