Komunikacija
5 (100%) 1 vote

Komunikacija

11

2. Stereotipu formavimasis komunikacijos procese.

Masines informacijos itaka žmoniu sąmonei dažnai pasiekiama stereotipu ir ivaizdžiu pagalba. Tad kokie gi yra teoriniai stereotipu koncepcijos pagrindai? Šaltinis Kodavimo procesas Kanalas Pranešimas Dekodavimo procesas Gavejas Žodis stereotipas pirmą kartą sutiktas aprašant tipografinio amato paslaptis. Jis reiške metalinę plokštelę, naudojamą spausdinant pakartotinas medžiagos kopijas. Paskutiniuioju metu stereotipo sąvoka vis dažniau naudojama charakterizuojant procesus, vykstančius vienos ar kitos kulturos, ideologijos, val;stybes politikos ir t.t. remuose, kurie sąlygoja pamatiniu tautos, nacijos, val;stybes sociolulturiniu vertybiu transformaciją ir lydimi nekontroliujamo šiu vertybiu tiražavimo (Vasiljeva 2001:337) Stereotipo sąvoką socialine prasme, pirmą kartą pavartojo U.I. Lippmanas 1922 m. knygoje

“Visuomenes nuomone”.. Jis stereotipus apibreže kaip supaprastintą iš anksto priimtą požiuri, kuris neišplaukia iš asmenine žmogaus patirties. Jis iškyla tarpiško objekto pažinimo pagrindu; “Mums apie pasauli kalba tol, kol pažistame ji per patyrimą”. Stereotipai U.Lippmano teigimu, visu pirma iškyla spontaniškai.. Jie – yra virtove , sauganti musu tradicijas, po kurios priedanga galime jaustis saugiai toje padetyje, kurią mes užimame. Stereotipai daro itaką formuojant naują empirinę patirti. Jie pripildo naują viziją senomis strukturomis ir talpinami i tą pasauli, kuri mes isisaviname atminties pagalba. Nors ju adekvatumo lygis pakankamai labilus, stereotipai – dažniausiai esti neadekvatus objektyvios realybes atspindžiai, pagristi “žmogaus klaida, išankstini isitikinimą priimti kaip viziją”. Stereotipas nevienareikšmis. Jis dalina pasauli i dvi kategorijas ; – i “žinomą” ir nežinomą”. Tai, kas žinoma tampa sinonimu “gerai” o tai , kas nežinoma “blogai”. U.Lipmanas vadovaujasi psichologu nustatytu faktu, kad žmogus iš pradžiu formuluoja objekto vaizdini, o po to ji “mato”. Remiantis šiuo U.Lippmano samprotavimu, galima daryti išbvadą, kad socialines percepcijos procesas didžiai dalimi priklauso nuo esamu prototipu – “paveiksleliu galvoje”, kuriuos Lipmanas ir vadina stereotipais. Žmoniu ipročiai, viltys, tikslai vertybes, idealai perkeliami I idealiu objektu sferą, kurie sukelia savo empirines apraiškas. Čia patys stimulai yra iš anksto duotu stereotipu produktai. U.Lipmano teigimu, stereotipas yra neutralus. Tuo tarpu pasak G.S. Melnik, stereotipas turi savo vertinamąji elementą. Vertinamasis elementas pasireiškia kaip orietacija i emocini bendravimą .Stereotipsas tai ne tik supaprastinimas. Jis “aukščiausiu laipsniu pripildytas jausmu” (Melnik 1996:45) Vertinamasis stereotipo elementas visuomet sąmoningai determinuotas, kadangi stereotipas, išreikšdamas asmenybes jausmus, jos vertybiu sistemą, visada siejamas su grupiniais veiksmais. Kitaip tariant ,stereoipas savaip mobilizuoja ir paskatina grupiniams veiksmams to reiškinio ar asmens, kuri ivardija, atžvilgiu. Šia prasme perdetas demesys tam reiškiniu ar asmenu grupei kaip tik ir sudaro palankią terpę stereotipui tarpti ir tuo yra pavojingas.skatina stereotipu Iš čia seka išvada apie galimą stereotipu vienybę vienuose ar kituose socialiniuose institutuose ir socialinese sistemose.Taigi stereotipai (prietarai) efektyviai valdo visą suvokimo procesą, tampa vertinimo ir asmenybes, priklausančios tam tikrai grupei , apsaugos etalonu. Pirmuoju tyrimu periodu U.Lippmanas stereotipus traktavo kaip melagingus, nekokybiškus ir netobulus, vidutiniškus darinius arba išankstinius nusistatymus: “vaizdas galvoje”, “emocinis

simbolis” “fiksuotas vaizdinys”. Veliaus stereotipicazija buvo tirinejama kaip butinas ir svarbus kognityvinis (pažinimo) procesas. Stereotipas imta laikyti realiu žmogaus psichikos atributu, o :”stereotipizuoti” suipratimai , veritinimai, – kaip visuomenes sąmoneje itvirtinti visuomenes patirties “krešuliai”, kaip pasikartojančios savybes ir reiškiniai, kurie “gyvena” mumyse. Dauguma tyrinetoju vieningai sutinka su nuomone, kad stereotipus (tame tarpe ir kulturos) galima sekmingai “ibrukti” visuomenei per masines informacijos priemones. Kaip vyksta stereotipu formavimas?

Streotipu formavimasis tereina per tris etapus, ko pasekoje sudetingas objektas suvedamas I schemą ir gerai žinomus požymius. O`Chara knygoje “ Priemones milijonams” išskiria šiuos tris etapus: • Pirmas – “sulyginimo” (leveling) , • Antras – “sustiptinimo” (sparrpening),• Trečias – “asimiliacijos” (assimilation). Iš pradžiu sudetingas diferencijuotas objektas suvedamas i keletą gerai žinomu požymiu, o po to išskirtoms objekto charakteristikoms suteikiamas didelis reikšmingumas, palyginus su tuo, kuri jos turejo budamos sudedamuoju visumos elementu. Toliau parenkami “sulyginti” ir “sustiprinti” objekto bruožai, tam, kad sukurtiKas yra komunikacija? tipą, artimą ir reikšmingą konkrečiamindividui. Žmogus, pripratęs pre situacijos, reaguoja automtiškai. Reakcijos intensyvumas , pasak O`Charos , priklauso nuo emocines itakos intensyvumo, nuo manipuliavimo stereotipais meno. Reikia pastebeti, kad tyrinetoju tarpe nera vieningos nuomones apie stereotipu prigimti ir esmę.

Vieni mano, kad visuomenes sąmones stereotipas visuomet specialiai organizuotas ir funkcionuoja tam tikras
konkretus socialinis ženklas. Kiti stereoptipo formavimesi akcentuoja jutimines patirties reikšmę. Treti sutinka su tuo, kad stereotipinis mąstymas susiformavo stichiškai, bet kartu nurodo, kad stereotipai palaikomi sąmoningai, pasitelkiant ir istoriškai skiepijamas i kasdieninę sąmonę apriorines pažiuras, persmelkenčias visas gyvenimo sritis. Viena svarbiausiu stereotipo studiju problemu yra pastovumo (stabilumo) ir kintamumo santykis. Eile tyrinetoju ( A. Makkoli, K.Stick, M.Segal) , atkreipę demesi i stereotipu poastovuma, pažymi, kad neigianti informacija traktuojama kaip išimtis, patvirtinanti taisyklę. Bet praktika rodo, kad stereotipai reaguoja i naują informaciją, ypač i dramatiškus ivykius. Stereotipo kaita vyksta akumuliuojant dideli kieki neigiančios informacijos. Stereotipai neretai buna bendri visiems. Socialinis stereotipas egzistuoja ten, kur egzistuoja

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 820 žodžiai iš 1561 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.