Komunikacija organizacijoje
5 (100%) 1 vote

Komunikacija organizacijoje

ĮVADAS

Jau nuo pat žmonijos pradžios, kai pirmi žemės gyventojai išmoko kalbėti žodžiais, gestais ar mimikomis parodyti savo jausmus, prasidėjo komunikavimas tarpusavyje. Šiuolaikinėje visuomenėje komunikavimas tampa vis svarbesnis ir reikšmingesnis bendravimo reiškinys, be kurio neapseitų nei viena organizacija.

Komunikavimas – tai bendravimas, kuris vyksta tarp dviejų arba grupės asmenų. Nustatyti ar organizacijoje vykstanti komunikacija yra efektyvi ar ne – visai ne sunku, tik reikia stebėti tiek organizacijos vadovo poziciją, pavaldinių ar aplinkinių asmenų poelgius, mimikas ar veiksmus. Ir iš minėtų bruožų galima suprasti kiek efektyvi yra tos organizacijos vidinė ir išorinė komunikacija.

Darbo tikslas – nustatyti, kaip vyksta komunikavimas organizacijoje.

Uždaviniai:

• Apžvelgti komunikavimo ir organizacijos sąvokas bei prasmes.

• Išsiaiškinti, kaip ir kokios rūšies komunikacija vyksta organizacijoje.

• Nustatyti komunikavimo problemas.

• Pateikti išvadas.I. KOMUNIKAVIMO IR ORGANIZACIJOS SAMPRATA

1.1. KOMUNIKACIJOS IR ORGANIZACIJOS APIBŪDINIMAI

Turbūt kiekvienas iš mūsų galėtų savais žodžiais apibrėžti komunikacijos apibrėžimą. Todėl skirtingi autoriai pateikia savo apibrėžimus:

• Komunikacija suprantama kaip informacijos perdavimas tarp dviejų partnerių, partnerio darbo kontrolė ir jo būsenos keitimas. (Večkys A., 2007, p.11)

• Komunikacijos sąvoka turi dvi reikšmes: 1) susisiekimas (transportas, ryšiai), 2) bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais. (Dumbliauskienė M., 2002, p.6)

• Komunikacija – tai pokalbis, informacijos platinimas, televizija, literatūros kritika ar rankos gestas. (Dumbliauskienė M., 2002, p.6)

• Komunikacijos sąvoką yra apibrėžęs ir L. Jovaiša (1993):

„Komunikacija: 1)Žmonių socialinių ryšių funkcija keičiantis moksline, gamybine ir kt. patirtimi. 2) Tarpasmeninė arba grupinė žmonių veikla, keičiantis patirtimi žodiniais ir nežodiniais signalais: ši veikla vadinama bendravimu.“ Taigi šie L. Jovaišos apibrėžimai leidžia terminus“ bendravimas“ ir „komunikacija“ naudoti kaip sinonimus. Terminas „komunikacija“ daugiau akcentuoja ryšio tarp subjektų mechanizmą, formą, informacijos perdavimo būdus, kanalus ir dažniau vartojamas nagrinėjant organizacijos veiklą.(Baršauskienė V., 2002, p.6)

• Vos tik atsiranda tam tikras ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių prasideda bendravimo procesas, kurį dauguma specialistų laiko sinonimu su žodžiu komunikacija.(Misevičius V., Urbonienė R., 2006, p.9)

Kaip ir komunikacijos taip ir organizacijos sampratą skirtingi autoriai nusako savaip:

• Organizacija yra socialinė struktūra, susidedanti iš dviejų ar daugiau asmenų, kurie dirba kartu tam, kad pasiektų vieną ar keletą bendrų tikslų. (Chreptavičienė V., 2003, p.4)

• Organizacija priimta laikyti individų grupes, tam tikrais būdais veikiančias kartu siekiant tikslo. (Baršauskienė V., Janulevičiūtė – Ivaškevičienė B., 2007, p.126)

• Organizacija – tai socialiniai vienetai, turintys tikslą, tikslingai struktūrizuotas veiklos sistemas su atviromis ribomis. (Baršauskienė V., Janulevičiūtė – Ivaškevičienė B., 2007, p.126)

Apibendrinant galima teigti jog, komunikacija – tai procesas, kai vienas ar daugiau individų sugeba prakalbinti kitą ar kitus individus, kad atsirastų tarpusavio ryšys ir gaunamos informacijos supratimas, kuri ir sudaro komunikavimo pagrindą. Kalbant apie organizaciją – tai vienokia ar kitokia veikla užsiimanti žmonių grupė. Taigi komunikaciją organizacijoje galima apibrėžti kaip dalykinį bendravimą.

1.2. KOMUNIKAVIMO POBŪDIS

Kaip rašoma Žyginto Pečiulio knygoje „Efektyvi komunikacija“, komunikuojantis žmogus primena pasakų slibiną, sukiojantį dvylika savo galvų. Kodėl dvylika? Tai – kūno, balso ir šnekamosios kalbos kanalai, dvylika raktų, kuriais galime mėginti atrakinti bet kurias duris. Norėdami sėkmingai komunikuoti, neturime pamiršti nė vieno. Tik rakindami kiekvienu iš tų dvylikos raktų, atversime ir didelės auditorijos ar vieno pašnekovo simpatijos duris. (Pečiulis Ž., 2004, p. 24 – 25)

Todėl norėdami sėkmingos komunikacijos pasėkmių pravartu žinoti, kaip yra skirstoma verbalinė komunikacija:

• Pirma tai masinė komunikacija – tai, kai kalbama apie žmonėms, atsitiktinai susibūrusiems kurioje nors vietoje. Pavyzdžiui tai galėtų būti laidotuvės. Šios komunikacijos priemonės galėtų būti spauda, radijas, televizija, kinas it t. t. …

• Antra – organizuota komunikacija vadinama tada, kai žmonės specialiai susirenka turėdami bendrą tikslą, pavyzdžiui, į pamoką, paskaitą, mitingą ar minėjimą.

• Trečia – grupinė komunikacija, ji prasideda tada, kai bendraujama grupėje tam, kad būtų išspręstas kuris nors konkretus klausimas. Visi grupės nariai aktyviai dalyvauja šioje komunikacijoje ir paprastai būna pasiskirstę, funkcijomis. Grupinio darbo formos yra diskusija, debatai, forumas.

• Ketvirta – tarpasmeninė komunikacija- tai bendravimas ne didelėje, pavyzdžiui, 3 – 5 žmonių grupelėje, norint pasidalinti nuomonėmis, patirtimi ir pan.

• Ir galų gale paskutinė penkta komunikacijos rūšis – tai asmeninė komunikacija, kai bendrauja du žmonės. Jų tikslai gali būti labai įvairūs. (Nauckūnaitė Z., 2000, p.
20-21)

1.3. KOMUNIKACIJOS PROCESAS

Kalbėdami apie šiandieninius įvykius mūsų visuomenėje, neišvengiame garsių politikų pasisakymo tautai. Arba kita labai svarbi komunikavimo tema šiais laikais tai skurdi socialinė padėtis Lietuvoje.

Taigi komunikavimas ir prasideda būtent nuo to, kad politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai pokyčiai Lietuvos gyvenime kelia naujus reikalavimus komunikacijai, kaip besivystančiam, atviram, vientisam procesui. Komunikacija padeda sukurti demokratinę bendriją ir kartu išsaugoti kiekvienos jos nario individualumą, teisę rinktis politines, moralines, ekonomines sistemas. Vykstant Vakarų kultūrų integracijai, vis labiau jungiantis į nuolat atsinaujinančių žinių visuomenę, labai svarbu mokėti bendrauti dalykinėje, politinėje, socialinėje veikloje, efektyviausiai valdant žodinę raišką, sakytinę kultūrą. Turimos žinios apie verbalinę komunikaciją dažnai esti buitinės ir nesusistemintos. O kiekvienam vertėtų susikurti tvirtus saviugdos pagrindus, kad optimaliai būtų galima priimti ir perteikti nerašytinę informaciją, būtiną sėkmingai profesinei veiklai. Niekas negali pakeisti žmogaus žodžio įtaigumo. (Belinienė J., 2000, p.9-11)

Komunikacijos procas yra grįžtamasis ryšys, kuriame dalyvauja siuntėjas , žinia , kuri yra perduodama bei suskirstoma į: užkodavimo procesą , persiuntimą ir iššifravimą . Ir paskutinysis šio proceso dalyvis tai informacijos gavėjas. (Baršauskienė V., 2002, p.11)

Aikškiai suprasti šį procesą galima pažiūrėję į žemiau pateiktą schemą.

II. KOMUNIKACIJOS RŪŠYS

Bendravimo lygius organizacijoje, juose vykstančius procesus veikia išorinė aplinka. Išorinės sąlygos, bendras gyvenimo lygis, įvairūs pokyčiai politikoje, socialinėje aplinkoje, visuomenėje veikia žmones, todėl nesklandumai organizacijos išorėje turi įtakos ir nesklandumams organizacijos viduje. Šie du poliai- vidus ir išorė- yra susiję, todėl tarpusavio santykiai organizacijos viduje priklauso nuo įvairių išorės aplinkos veiksnių. Būtent tobuli žmogiškieji santykiai ir padeda ne tik suvokti šiuos trikdžius, bet ir nukreipti žmonių bendravimą ta linkme, kuri leistų sumažinti nuostolius ir pastūmėtų žmones į efektyvią veiklą. (Baršauskienė V., 2002, p.9)

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1044 žodžiai iš 3211 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.