Komunikacijos priemonės medijos istorija socialiniu ir ekonominiu aspektu – internetas
5 (100%) 1 vote

Komunikacijos priemonės medijos istorija socialiniu ir ekonominiu aspektu – internetas

Komunikacijos priemonės (medijos) istorija (socialiniu ir ekonominiu aspektu) – internetas

Kelis pastaruosius dešimtmečius pasaulyje vyksta sparti informacinės visuomenės plėtra. Šiandien gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas be interneto ir jo teikiamų galimybių. Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba pasaulinis) kompiuterių tinklas. Internetas atsirado dar visai neseniai, bet sparti jo plėtra bei didelės investicijos lėmė tai, kad interneto prieigų galima rasti net ir kaimo bibliotekose. Internetu gali naudotis didžioji visuomenės dalis.Internete vyksta elektroninė komercija ir tai nėra vien ateities vizija. Tai vyksta šiandien. Jau yra daug elektroninio verslo sėkmės pavyzdžių, tarp lyderių – JAV, Japonija bei Europos šalys. Tuo tarpu elektroninės informacijos mainų susitarimai, sparti interneto bei technologijų plėtra daro didelę įtaką pasaulio raidai.Elektroninė komercija turi įtakos tiek verslui, tiek visai visuomenei. Šis pranešimas susideda iš dviejų dalių interneto atsiradimo istorijos ir jo galimybių pritaikymo ekonomikoje.(Dabar trumpai apie interneto istoriją)

Interneto pradžia siekia „šaltojo karo“ laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. 1966 m. pabaigoje ARPA agentūra tinklo kūrimui pasitelkė Larry Roberts’ą, jau turėjusį tos srities patirties. Pradinė idėja buvo tiesiog sujungti visus kompiuterius telefono linijomis. Tačiau 1967-ų m. pradžioje įvyko susirinkimas ir nemažai daliai jo dalyvių ta koncepcija nepatiko. Wesley Clark’as pasiūlė sujungimų valdymui panaudoti atskirą ir paprastesnį kompiuterį. Tas pasiūlymas ir buvo pasirinktas projekto pagrindu. Galutinis planas buvo parengtas ir aprobuotas 1968 m. vasarą. Iš 7 žmonių sudaryta BBN komanda dirbo sparčiai ir visą sistemą, apimančią tiek aparatūrinę dalį, tiek paketų valdymo programinę įrangą, įdiegė per 9 mėnesius. Pirmoji jungtis atidaryta 1969 m. spalio 29 d. – buvo sujungti Los Angelo Kalifornijos universitetas ir Stanfordo tyrimų institutas.Pirmasis „internetu“ pasinaudojo Č. Klainas (Ch. Kline), pasiuntęs pirmuosius duomenų paketus, bandydamas susisiekti su Stanfordo tyrimų institutu. Sistema „smigo“ jam įvedus raidę „G“ žodyje „LOGIN“ (Prisijungti). Tai buvo pirmasis ARPANET tinklo panaudojimas.

Vėliau ARPANET sparčiai plėtėsi; jį pradėjo naudoti įvairių sričių mokslininkai. 1973 m. prie jo prisijungė Didžiosios Britanijos ir Norvegijos mokslinės organizacijos, – tad tinklas tapo tarptautiniu. Tokia kompiuterių sujungimo idėja greitai plito. 1983 metais buvo sukurtas dar vienas – MILNET tinklas, o po metų – NSFNET tinklas, kurį sudarė penki sujungti superkompiuterių centrai. Šie tinklai greitai išpopuliarėjo, nes atsirado vis daugiau personalinių kompiuterių. Tačiau tai nebuvo internetas kokį mes įsivaizduojame dabar. Pirmosios užuominos apie „World Wide Web“ siekia 1989 metus, kai CERN (Šveicarijos) laboratorijos bendradarbis Timas Bernersas Lee išspausdino duomenis apie savo projektą: apie hipertekstinės tinklinės aplinkos sukūrimą. Oficiali WWW žiniatinklio gimimo data yra 1991 metų gegužės 17 diena, kai CERN kompiuteriuose atirado pirmoji naršyklė pavadinta „World Wide Web“.. WWW resursams didėjant, interneto puslapių skaičius dabar išaugo iki to, kad keli milijardai IP adresų, prieinamų šiuo metu, jau yra nepakankamas skaičius, todėl svarstoma būtinybė įdiegti naują žiniatinklio adresavimo sistemą.

Atsiradusi nauja informacijos skleidimo terpė greitai davė praktinę naudą.

Interneto teikiamos paslaugos

Atsiradus internetui pasidarė daug paprasčiau dalytis informacija. Iš pradžių internetas buvo suvokiamas kaip greitas būdas siųsti laiškams. Išsiųstas elektroninis laiškas iš karto pasiekdavo kitą kompiuterį esantį už daugybės kilometrų. Internetu tada naudojosi daugiausia mokslininkai. Vėliau vystėsi technologijos internetas tapo prieinamas platesnei auditorijai.Atsirado daugiau paslaugų teikiamų internete. Tai pasaulinis žiniatinklis WWW arba Web, konferencijos UseNet, pokalbiai intrnete IRC, bylų siuntimas FTP, ir jų paieška, prisijungimas prie nutolusio kompiuterio Telnet. Interneto paslaugomis taip pat galime laikyti ir įvairias dalykines paslaugas, teikiamas per internetą /elektroninė komercija/, tai elektroninė prekyba, elektroninė bankininkystė, elektroninė medicina, elektroninė valdžia, nuotolinis mokymas bei kitos. Internete teikiamos paslaugos palengvina verslininkų, vartotojų, valstybinių institucijų bendravimą.Sumažėja tarpininkų tarp prekės gamintojo ir vartotojo. Taip sukurtos prekės greičiau pasiekia vartotojus taip pat sumažėja gamybos kaštai, kurie paprastai yra išleidžiami vartotojams informuoti apie prekes, rasti patikimus partnerius, tiekėjus. Pasaulyje jau vis labiau matyti elektroninės komercijos nauda.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 693 žodžiai iš 2177 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.