Komunikacijos proceso analizė
5 (100%) 1 vote

Komunikacijos proceso analizė

TURINYS

ĮVADAS 3

KOMUNIKACIJOS PROCESAS. KAS TAI? 4

KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE 9

KOMUNIKACIJOS PROCESO STEBĖJIMAS IR ANALIZĖ 11

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Dažniausia konflikto tarp žmonių priežastis – nevykęs komu¬nikavimas. Kadangi beveik 70 procentų savo laiko, kai nemiegame, praleidžia¬me komunikuodami – skaitydami, rašydami, kalbėdami, klausydami, – atrodytų, jog logiška daryti išvadą, kad viena iš didžiausių kliūčių sėkmingai grupės veik¬lai – efektyvaus komunikavimo trūkumas.

Nė viena grupė negali egzistuoti be komunikavimo – informacija tarp grupės narių. Idėjas galima perteikti tik tada, kai vienas žmogus perduoda kažkokią informaciją kitam. Tačiau komunikavimas yra daugiau negu vien informacijos perdavimas. Informaciją taip pat būtina suprasti. Komunikavimą turi sudaryti ir informacijos perdavimas, ir jos suvokimas, t.y. turi būti komunikacijos procesas.

Kad ir kokia būtų puiki idėja, ji bevertė tol, kol neperduodama kitiems ir kol kiti jos nesupranta. Jei būtų toks dalykas kaip tobulas komunikavimas, tai jis egzistuotų tada, kai mintis arba idėja būtų perduodama taip, kad gavėjo mintyse suvokiamas vaizdas būtų tiksliai toks pats, kokį jį įsivaizdavo siuntėjas. Te¬oriškai idealus komunikavimas yra labai paprastas, praktiškai jo niekada nepavyksta pasiekti.

Darbo tikslas – išsiaiškinti komunikacijos proceso sąvokas.

Uždaviniai:

1. Komunikacijos proceso stebėjimas,

2. Stebėjimo duomenų aprašymas ir analizė.

KOMUNIKACIJOS PROCESAS. KAS TAI?

Dar 1948 metais amerikiečių politologas H. Lasswellas vieną savo straipsnį pradėjo bene žymiausia komunikacijos moksle fraze: “Patogiausias būdas aprašyti komunikacijos aktą yra atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kas? 2. Ką sako? 3. Kokiu kanalu? 4. Kam? 5. Koks efektas?”

Kaip teigia L. Jovaiša, komunikacija – tai:

1. Žmonių socialinių ryšių funkcija keičiantis moksline, gamybine ir kt. patirtimi.

2. Tarpasmeninė arba grupinė žmonių veikla, keičiantis patirtimi žodiniais ir nežodiniais signalais; ši veikla vadinama bendravimu.

Kiti autoriai teigia:

Komunikacija – tai bendravimo, keitimosi patyrimu, mintimis, išgyvenimais procesas

(Railienė, 1996);

Komunikacija – tai dvišalis veiksmas, tai bendravimas, keitimosi informacija procesas, kuris realizuojamas kalboje ištartu ar parašytu tekstu (Jansone, 1997);

Komunikacinis procesas – tai nustatymas, ar informaciją siuntėjas ir gavėjas suvokia tapačiai, ar skirtingai (Baker, 1991);

Komunikacija – tarsi organizacijos kraujas, ir jo trūkumas ne vienai iš jų sukėlė panašius požymius kaip kraujo apytakos sutrikimas organizmui. Be efektyvaus komunikavimo organizacijoje darbo sėkmė, tinkamas darbuotojų motyvavimas yra negalimas. Tik tiksli, efektyvi dalykinė komunikacija lemia organizacijos vystymąsi. Jos dėka organizacijos nariai gali suvokti savo organizacijoje vykstančius procesus, pasijusti šios organizacijos dalimi ir jausti atsakomybę už savo veiklą (Stoner, Freeman, Gilbert, 1999).

Komunikacija – tai nenutrūkstamas, nebaigtinis ir integralus procesas (Moters, Fabun, De Fleur, Alders, Towne ir kt.).

Priklausomai nuo požiūrio ir analizės aspekto galimos įvairios komunikacijos proceso tyrimų kryptys, traktuotės, klasifikacijos. Komunikacija gali būti:

• Vidinė (vykstanti komunikacinės sistemos viduje) ir išorinė (vykstanti tarp sistemų),

• Biologinė (nuo elementarios organizmo reakcijos iki gyvūnų komunikacijos) ir socialinė (socialinis tarpasmeninis, socialinis grupinis ir socialinis tarpgrupinis (arba kultūrinis) lygmenys),

• Verbalinė (apima ne tik rašytinę ar sakytinę, bet ir muziką, dailę, teatrą ir žmogaus elgesio faktą) ir neverbalinė (apima visas kitas informacijos perdavimo formas – tiek biologinio, tiek socialinio lygmens),

• Rašytinė (informacijai koduoti vartojamas raštas, jai būdinga galimybė grįžti ir taisyti pateikiamą pranešimą) ir nerašytinė (komunikacija kitais kodavimo būdais (gestai, kalbos garsai), ji vyksta tik “čia ir dabar”,

• Tikslinė ir netikslinė, atsižvelgiant į tai, ar informacija perduodama tikslingai ar ne.

Apibendrinant ką tik pateiktus apibrėžimus, galima išskirti tris esminius punktus apie komunikacijos procesą : 1) komunikacijos procesuose dalyvauja žmonės, o toks komunikacijos suvokimas – bandymas suprasti, kaip žmonės sąveikauja vieni su kitais; 2) komunikacijos metu vyksta pasikeitimas reikšmėmis, t. y. figūruoja bendra reikšmė, vadinasi, norėdami komunikuoti, žmonės turi susitarti dėl vartojamų terminų sampratos; ir 3) komunikacija naudoja simbolius. Gestai, garsai, raidės, skaičiai ir žodžiai gali tik pateikti ar apytiksliai įvardinti idėjas, kurias jie turėjo perduoti pagal siuntėjo sumanymą.

Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai – tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija), keitimasis informacija (komunikacija), tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai.

Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp kelių asmenų, prasideda komunikacijos procesas. Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą arba reikšmingas pasikeitimas informacija, perduodant žinias. Informacijai perteikti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas), gestai, mimika. Komunikacijos procesus nagrinėja
informatika, lingvistika ir t.t.

Komunikacijos procesas vyksta tarp:

Siuntėjo – asmens, kuris perduoda informaciją.

Gavėjo – asmens, kuris priima informaciją.

Kad vyktų komunikacijos procesas, reikia tikslo, išreikšto kaip pranešimas, kurį būtina per¬duoti. Jis pereina iš šaltinio (siuntėjo) pas gavėją. Pranešimas užkoduojamas (pa¬verčiamas simboliais) ir kokiu nors būdu (kanalu) perduodamas gavėjui, kuris de¬koduoja siuntėjo sukurtą pranešimą. Šitaip vienas žmogus perduoda informaciją kitam.

Pranešimas Pranešimas Pranešimas Pranešimas

Grįžtamasis ryšys

1 pav. Komunikacijos proceso modelis

1 pav. pavaizduotas komunikacijos procesas. Jį sudaro sep¬tynios dalys: komunikacijos šaltinis, kodavimas, pranešimas, ka¬nalas, dekodavimas, gavėjas ir grįžtamasis ryšys.

Šaltinis sukuria pranešimą užkoduodamas mintį. Pranešimas yra tikrasis ma¬terialus kodavimo rezultatas. Kai kalbame, mūsų kalba yra pranešimas. Kai rašo¬me, tai, kas parašyta, yra pranešimas. Kai gestikuliuojame, mūsų rankų judesiai ir veido išraiška yra pranešimas. Kanalas – tai terpė, kuria keliauja pranešimas. Jį pasirenka šaltinis, kuris privalo nuspręsti, ar naudoti formalų, ar neformalų kanalą. Gavėjas yra asmuo, kuriam skirtas pra¬nešimas. Tačiau, kad pranešimas būtų priimtas, jis privalo būti pasiristas supran¬tama gavėjui forma. Šis etapas – pranešimo dekodavimas. Ir paskutinė komunika¬cijos proceso grandis – grįžtamasis ryšys. Grįžtamasis ryšys – tai patikrinimas, ar mums pavyko perduoti savo pranešimus taip, kaip buvome sumanę iš pradžių. Grįžtamasis ryšys pasako, ar pavyko pasiekti, kad pranešimas būtų suprastas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 985 žodžiai iš 3173 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.