Komunikacijos proceso stebėjimas
5 (100%) 1 vote

Komunikacijos proceso stebėjimas

ĮVADAS

Komunikacijos procesas užima labai svarbią vietą visų žmonių gyvenime, kadangi šiuo procesu realizuojami žmoniškieji santykiai. Bendraudami mes praleidžiame daug laiko ir dažnai net nesusimąstome, jog tai ne visada vyksta tinkamai ir efektyviai. Komunikacija yra platesnė sąvoka, nei tik dalijimasis mintimis, jausmais, ketinimais. Efektyvi komunikacija vyks tada, kai žmogus, priimantis informaciją, ją priima tokią, kokia ji buvo perduota, neiškraipytą.

Kiekvieną organizaciją sudaro kartu dirbantys ir tam tikrų tikslų siekiantys žmonės. Jų darbo kokybė ir rezultatai labai didele dalimi priklauso nuo sklandaus komunikacijos proceso organizacijoje. Komunikacija yra gija, jungianti visas svarbiausiais valdymo proceso dalis: planavimą, organizavimą, valdymą ir kontrolę. Organizacijos veikla be komunikacijos yra neįmanoma.

Vadovo darbas apima dvi savo pobūdžiu labai skirtingas dalis: sprendimą ir užtikrinimą, kad tas sprendimas būtų jo pavaldinių įgyvendintas. Abi šias grandis jungia trečioji, ypatingai svarbi vadovo darbe, grandis – komunikacija.

Komunikacijos proceso kelyje slypi daug kliūčių, trukdančių efektyviai keistis informacija pradedant informacijos atsiradimu ir kodavimu, baigiant grįžtamo ryšio užtikrinimu.

Šio darbo tikslas išanalizuoti ir aptarti stebėtą komunikacijos procesą.

Pirmi trys darbo skyriai skirti komunikacijos proceso apibūdinimui, išskiriamos komunikacijos proceso organizacijoje ir efektyvios vadovo komunikacijos ypatumai.

Ketvirtame skyriuje analizuojamas stebėtas komunikacijos procesas.

Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………..…………………….…….. 2

1. KOMUNIKACIJOS PROCESO APIBEDINIMAS………………………..…………….….. 4

2. KOMUNIKACIJOS PROCESAS ORGANIZACIJOJE……………………………………. 7

3. VADOVO KOMUNIKACIJOS…………………………………………………………………………………….. 8

4. KOMUNIKACIJOS PROCESO STEBĖJIMO DUOMENŲ APRAŠYMAS

IR ANALIZĖ………………………………………………………………………………………………………………. 10

4.1.Stebėtos situacijos apibūdinimas…………….………………………………………………… 10

4.2. Komunikacijos proceso analizė………………………………………………………………………… ..11

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………. 13

LITERATŪRA……………………………………………………………………………..……. 14

1. KOMUNIKACIJOS PROCESO APIBŪDINIMAS

Komunikacija suprantama kaip procesas, kurio metu žmonės keičiasi informacija naudodami kokią nors ženklų sistemą.

Galima išskirti keturis pagrindinius pasikaitimo informacija proceso elementus:

1. Siuntėjas – asmuo, perduodantis informaciją;

2. Pranešimas – informacija, kuri yra perduodama;

3. Kanalas – informacijos perdavimo priemonė;

4. Gavėjas – asmuo, kuriam skirta informacija ir kuris ją interpretuoja.

Pasikeitimas informacija paprastai susideda iš penkių etapų:

1. Informacijos atsiradimas – siuntėjas nusprendžią kokią ir kiek informacijos reikia perduoti.

2. Kodavimas ir kanalo pasirinkimas

Kodavimas – informacijos pavertimas žodžiais, intonacija gestais. Kodavimas informaciją paverčia pranešimu. Informacijos perdavimo priemonės gali būti verbalinės (žodžiai, tonas, akcentai, artikuliacija, greitis) ir neverbalinės (gestai, mimika, akių kontaktas, judesiai).

Siuntėjas turi pasirinkti ir perdavimo kanalą, kuris turi atitikti informacijos užkodavimo priemonės( žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir t.t.). Jei kanalas neatitiks informacijos užkodavimo, komunikacijos procesas nebus efektyvus.

3. Perdavimas – siuntėjas panaudoja kanalą, perduodamas informaciją gavėjui. Tai fizinis informacijos perdavimo veiksmas.

Dekodavimas – tai siuntėjo simbolių transformavimas į gavėjo mintis. Labai dažnai gavėjas savaip interpretuoja gautą informaciją., nes siuntėjo pasirinkti simboliai gavėjui turi kitokią reikšmę. Todėl būtina užtikrinti grįžtamąjį ryšį.

4. Grįžtamasis ryšys – užtikrinant grįžtamąjį ryšį gavėjas tampa siuntėju ir perduodamas savo įspūdį apie gautą informaciją, pereina visus minėtus etapus.

Komunikacijos lygmenys:

Vidinė – tai bendravimas su pačiu savimi.

Tarpasmeninė – bendravimas su kitais, norint pasidalinti nuomonėmis, patirtimi. Svarbiausi šio lygmens aspektai – tarpusavio suvokimas, keitimasis informacija ir tarpusavio poveikis vienas kitam.Grupinė – žmonių bendravimas grupėje, siekiant išspręsti konkretų klausimą ar problemą. Grupiniame lygmenyje kiekvienas narys dalyvauja bendravimo procese ir atlieka tam tikras funkcijas (diskusijos, forumai). Grupinės komunikacijos metu kalbėjimas yra viešasis, derinami dialogo ir monologo komponentai.

Organizacinė – tai tokia komunikacija, kurios metu žmonės susiburia turėdami bendrą tikslą (paskaitos, mitingai, konferencijos). Organizacinė komunikacija dažniausiai yra monologinė, tačiau ir auditorija gali pateikti savo klausimus, kreiptis į
kalbėtoją.

Viešoji.- Jos metu mintys turi būti aiškiai ir logiškai dėstomos, kalba turi būti įtikinama, taisyklinga, būtina stebėti kito žmogaus reakciją. Viešasis kalbėjimas gali būti ir monologinis, ir dialoginis.

Masinė – kalbėjimas didelei žmonių grupei, atsitiktinai susibūrusiai kurioje nors vietoje. Masinės komunikacijos priemonės yra radijas, televizija, kinas, spauda. Masinės komunikacijos kalba yra vieša ir monologinė. Ji perduoda įvairiausias žinias, sudaro bendras nuostatas (stereotipus), formuoja panašius įvairių reiškinių vertinimus, sukelia emocijas, paskatina imtis veiksmų. Masinės komunikacijos metu grįžtamasis ryšys labai silpnas, todėl ypač svarbi gera pranešimo forma.

Tarpkultūrinė – bendravimas vyksta tarp skirtingų tautų, kultūrų žmonių, todėl svarbu žinoti tos tautos kultūrą, bendravimo įpročius, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos kodų reikšmes.

Komunikacijos proceso efektyvumas

Pasikeitimo informacija efektyvumas

Komunikacijos procesą galima laikyti efektyviu, jeigu pasiekiami šie tikslai:

1. Gavėjas priima tokį pranešimą, kokį perdavė siuntėjas;

2. Gavėjas duoda siuntėjui reikiamą atsakymą;

3. Siuntėjas ir gavėjas vienas kito atžvilgiu turi būti palankiai nusiteikę;

4. Geri santykiai teigiamai veikia visą komunikacijos proceso efektyvumą;

Efektyvus informacijos siuntimas

Perduodamas informaciją siuntėjas turi siekti, kad siunčiama informacija turi būtim suprasta adekvačiai. Informacija bus geriau suprasta kai:

o naudojami daugiau nei vienas perdavimo kanalas – gavėjas gauna informaciją per kelis pojūčius,o pateikiami visi gavėjui reikalingi faktai, įvertinama, kad siuntėjas ir gavėjas turi skirtingą patirtį, požiūrius, poreikius ir emocijas,

o pasitikėjimo palaikymas, draugiški santykiai, mandagumas ir asmens įvaizdis taip pat yra vieni esminių efektyvaus bendravimo veiksnių .

Efektyvus informacijos priėmimas

Komunikacijos proceso sėkmė priklauso ir nuo informacijos gavėjo sugebėjimo ir noro dalyvauti šiame procese. Gavėjas padeda efektyviai perduoti informaciją kai:

o užduoda klausimus(uždarus, atvirus arba patikslinančius) – klausimai motyvuoja komunikaciją, atveria papildomus komunikacijos kanalus. Klausiant galima atskleisti pašnekovo tikslus, vertybes ir motyvus;

o aktyviai klausosi – aktyvai klausant galvoja du žmonės: ir informacijos siuntėjas, ir informacijos gavėjas;

o apriboja savo emocijas – neigiamas emocinis žmogaus nusiteikimas gali sąlygoti neteisingą gautos informacijos interpretavimą, sutrukdyti perduoti aiškią ir tikslią informaciją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 950 žodžiai iš 3127 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.