Turinys
Įvadas 3
Komunikacijos samprata 4
Masinė komunikacija 4
Socialiniai mokslai 5
MK visuomenėje – socialiniuose moksluose 5
Politinės – ekonominės MK teorijos 7
Išvados 8
Literatūros sąrašas 9
Įvadas
Komunikacija [lot. communicatio – pranešimas] 1. susisiekimas (transportas, ryšiai); 2. bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais .
Komunikacijos teorija gan plačiai taikoma ir naudojama socialiniuose moksluose. Ji teigia, jog kiekvienas visuomenės reiškinys yra tyrinėjimo objektas. Referate daugiau dėmesio skirsiu masinei komunikacijai bei jos priemonėm, nes manau, jog tai yra gana glaudžiai susiję su komunikacijos teorijos pritaikomumu socialiniuose moksluose.
Dažnai pagrindine masinės komunikacijos priemone laikoma žiniasklaida, kuri dar vadinama „ketvirtąją valdžia“.
Pagrindinis referato tikslas – išsiaiškinti komunikacijos teorijos pritaikymą socialiniuose moksluose, ypač politikos moksluose.
Referato uždaviniai:
Apžvelgti kas yra masinė komunikacija;
Trumpa socialinių mokslų apžvalga bei komunikacijos teorija juose.
Komunikacijos samprata
Komunikacija yra apibrėžiama įvairiai. Paminėsiu keletą apibrėžimo variantų:
Apima viską, kas gali būti signalizuojama ir pastebima, net jei tai vyksta neabipusiškai.
Tai socialinė sąveika per pranešimus.
Yra keitimasis informaciniais ženklais (kalba, vaizdais, gestais, mimika, judesiais, daiktais), ko nors pranešimas, paskelbimas, idėjų bei minčių perdavimas ir paskleidimas.
Keitimasis reikšmėmis, t.y. pranešimų perdavimas ir priėmimas.
Informacijos tvarkymo ir keitimosi ja procesas.
Kitaip tariant, įvairialypis informacinis procesas, tai – komunikacija. Šiam procesui būdinga išraiškų gausa: daina, spektaklis, televizijos laida, nuotrauka ir t.t. Visa komunikacinė aplinka santykinai yra dvejopa – pastovi ir kintanti.
Komunikacijos reiškinys klasifikuojamas remiantis įvairiais kriterijais :
Pagal komunikacijos dalyvių sąveikos tipą skiriama tarpasmeninė, viešoji ir masinė komunikacija;
Pagal informacijos perdavimo tikslingumą – tikslinė ir netikslinė komunikacija;
Pagal vartojamas priemones – verbalinė ir neverbalinė;
Pagal kontakto pobūdį – tiesioginė ir netiesioginė;
Pagal trukmę – ilgalaikė ir trumpalaikė;
Pagal rezultatyvumą – baigta ir nebaigta;
Pagal informacijos funkcionavimo vietą – vidinė ir išorinė;
Pagal sistemos, kurioje funkcionuoja informacija, specifiką – iki biologinę biologinė, socialinė.
Nė viena klasifikacija nėra visaapimanti. Daugelį komunikacijos situacijų galime vertinti kaip kelių komunikacijos rūšių sandūrą.
Masinė komunikacija
Masinė komunikacija, dar vadinama MK, yra komunikacijos rūšis, išskirta pagal dalyvių sąveikos tipą. Šis terminas buvo pradėtas vartoti 1930 m. Tiksliau sakant tai – masinės komunikacijos priemonėmis skleidžiami kūrėjų pranešimai, skirti didelei, heterogeniškai, skirtingose vietose esančiai auditorijai.
Masinės komunikacijos procesas yra plačiai sklindantis, būdingas vienkryptis pranešimų judėjimas, dažnas pranešimų kūrėjų anonimiškumas, vyrauja racionalūs santykiai, standartinis pranešimų turinys.
Masinę komunikaciją sudaro:
Masinės komunikacijos priemonės (jos susideda iš technologijų ir institucijų;
Pranešimai;
Pranešimų kūrėjai;
Auditorija, kuri gauna pranešimus;
Visuomenė, kaip socialinis masinės komunikacijos kontekstas.
Socialiniai mokslai
Vienas iš nūdienos humanitarinių ir socialinių mokslų bruožų yra jų atviras susisiejimas su vertybėmis, ideologijomis ir visuomenės bei kultūros kritika. Kita vertus, galima drąsiai teigti, jog niekas dar nėra sukėlęs tokių kontroversijų ir intelektualinių bei politinių įtampų šiuolaikinėje Vakarų humanistikoje kaip naujieji postmodernizmo kultai ir mados. Mūsų akyse jau įvyko ir tebevyksta radikalūs pokyčiai ne tik socialinės minties ir apskritai idėjų sferoje, bet net ir kalbos sluoksnyje – ženkliai pakito visas mūsų politinis ir kultūrinis žodynas.
MK visuomenėje – socialiniuose moksluose
Kiekvienas visuomenėje funkcionuojantis reiškinys potencialiai yra teorinio tyrinėjimo objektas. Teoretikai išskiria ir nagrinėja įvairius masinės komunikacijos raiškos visuomenėje aspektus: MK pobūdį bei visuomenėje atliekamas funkcijas, sąsajas su politika, ekonomika, poveikius auditorijai, MK galią apskritai ir kt. Labai svarbus masinės komunikacijos komponentas yra žiniasklaida, teorijoje įprasta operuoti šiuo terminu net tada, kai kalbama apie masinę komunikaciją apskritai, nors tai ir nėra tas pats.
MK visuomenėje yra socialinių santykių tarpininkas, padedantis visuomenės nariams įprasminti savo patirtį apie pasaulį, jame susiorientuoti , sužinoti tai, kas tiesiogiai neprieinama patirčiai, palaikyti kultūrinį bendruomenės vientisumą.