Komunikacinių priemonių taikymas plėtojant viešbučių paslaugų sektorių švenčionių rajone gavau 9
5 (100%) 1 vote

Komunikacinių priemonių taikymas plėtojant viešbučių paslaugų sektorių švenčionių rajone gavau 9

ĮVADAS

Komunikacines priemones nagrinėjantys vokiečių ir amerikiečių mokslininkai: J.Fiske, V.Freyer, pateikia komunikacijos teoriją bei komunikacijos proceso sampratą, kuria Lietuvoje remiasi KTU ir VU mokslininkai V. Baršauskienė, R.Chreptavičienė, nagrinėdamos dalykinės komunikacijos ir verslo plėtojimo problemas. Turizmo specialistai Lietuvoje, I.Svetikienė, V.Ratkevičienė, M.Čeikauskienė, nagrinėja viešbučių paslaugų sektoriaus plėtojimą akcentuodami turizmo marketingo sampratą ir taip nurodydami komunikacinių priemonių panaudojimo galimybes.

Komunikacija apima visas gyvenimo ir verslo sritis, apibrėždama komunikacinių priemonių vartojimą ir turizmo srityje. Stiprėjančiai ir besiplečiančiai turizmo rinkai ypatingai svarbus komunikacinių priemonių panaudojimas siekiant plėtoti vieną didžiausių sričių – apgyvendinimo paslaugas. Tinkamas prezentacinių, reprezentacinių ir mechaninių komunikacijos priemonių panaudojimas gali ženkliai įtakoti viešbučių paslaugų plėtojimą. Tačiau ne visos turizmo įmonės tuo sėkmingai pasinaudoja.

Švenčionių rajonas labai svarbus turizmo, rekreacijos plėtojimui, nes jame yra apie 300 ežerų, tačiau apie jį ne taip daug rašoma, palyginus su Ignalinos, Zarasų ar Molėtų rajonais būtent komunikacinių priemonių panaudojimo aspektu plėtojant viešbučių paslaugas.

Verta pabrėžti, kad kai kurie Utenos kolegijos studentų ankstesni darbai buvo skirti reklamos panaudojimui turizmo srityje ir sietini su turizmo marketingu bei reklamos panaudojimo galimybėmis. Todėl šiame darbe siekiama išsiaiškinti, kokias komunikacines priemones reiktų panaudoti siekiant, kad viešbučių paslaugų plėtojimas Švenčionių rajone pagerėtų, kas nulemia šių priemonių pasirinkimą.

Darbo objektas – Švenčionių rajono viešbučių paslaugų sektoriaus komunikacinės priemonės.

Darbo tikslas – ištirti, kokios komunikacinės priemonės taikomos Švenčionių rajone siekiant plėtoti šio rajono viešbučių paslaugų sektorių.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti pagrindinių paslaugų savybes, išnagrinėjant paslaugų klasifikacija, viešbučių klasifikacijos požymius ir viešbučių paslaugų rinką.

2. Pristatyti komunikacijos teoriją išanalizuojant komunikacijos procesą, jį įtakojančius veiksnius, komunikacijos priemones ir reklamą.

3. Išanalizuoti Švenčionių rajono turizmo paslaugų sektorių, charakterizuojant turizmo objektus, viešbučius ir kitas apgyvendinimo paslaugas teikiančias įmones.

4. Atlikti komunikacinių priemonių taikymo plėtojant viešbučių paslaugų sektorių Švenčionių rajone analizę.

Darbo metodai:

1. Teorinė mokslinės literatūros analizė.

2. Statistinių duomenų apie turizmo sektorių Švenčionių rajone ir Lietuvoje analizė.

3. Anketinės apklausos tyrimo analizė.

Rengiant darbą, buvo atskleistos profesinės kompetencijos šiose veiklos srityse:

1. Planuojant turizmo įmonės veiklą:

1.1. išanalizuoti turizmo verslo aplinką įvertinant tyrimų duomenis;

1.2. numatyti turizmo įmonės strateginės veiklos taktiką.

2. Organizuojant turizmo įmonės veiklą pagal turizmo veiklos sritis:

2.1. organizuoti apgyvendinimo paslaugų teikimą;

2.2. organizuoti turizmo informacijos teikimą renkant, kaupiant informaciją apie turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves.

3. Vadovaujant turizmo įmonės personalui:

3.1. efektyviai komunikuoti su įmonės darbuotojais.

4. Užtikrinant turizmo įmonės veiklos kokybę:

4.1. formuoti ir gerinti turizmo įmonės įvaizdį, įvertinant teikiamų paslaugų kokybės svarbą ir užtikrinant komunikacinių priemonių panaudojimą.

5. Organizuojant viešbučių veiklą:

5.1. įvertinti reklamos svarbą formuojant turizmo įmonės įvaizdį;

5.2. taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus praktinėje veikloje;

5.3. laikytis profesinės etikos normų.

Kai kurias kompetencijas darbo autorius atskleis darbo pristatymo metu.

Darbo struktūra ir apimtis:

Darbą sudaro: įvadas, 7 dalys išvados, 18 pozicijų literatūros sąrašas, darbo apimtis be priedų 41 psl., 5 lentelės, 14paveikslėliai, 5 priedai.

1. PASLAUGOS TURIZMO SEKTORIUJE

1.1. Pagrindinės paslaugos savybės

Paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu, kai dalyvauja vartotojas, ir kurios turinys bei kokybė priklauso nuo paslaugos teikėjo, paslaugos vartotojo ir tuo metu veikiančių kitų aplinkybių (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 90).

Paslauga – tai ekonominė veikla skirta poreikiams tenkinti. Paslauga skatina paslaugų pasiūlos plėtrą, paslaugų organizacijos stebi rinką ir prognozuoja jos pokyčius, kuria naujas paslaugas arba tobulina siūlomas vartotojams, investuoja į kokybę, diegia patogesnes aptarnavimo formas, ugdo personalą, taiko lanksčias kainas ir pan. (Bagdonienė L., Hopenienė R. Paslaugų marketingas ir vadyba. Kaunas. 2004, p. 7).

Svetikienė I. išskiria keturių tipų paslaugas:

1. Infrastruktūros paslaugos (energijos, vandens ir šilumos tiekimas, susisekimas ir ryšiai, informaciniai bei inžineriniai tinklai, komunikacijos, nešvarumų šalinimas bei sanitarija);

2. Paslaugos tiesioginiams vartotojams, t.y. žmonėms bei visuomeninei;

3. Paslaugos netiesioginiams vartotojams, t.y. kitiems ūkio subjektams;

4. Tarpininkavimo paslaugos, kurios teikiamos tiesioginiams ir
netiesioginiams vartotojams, garantuojant jų tarpusavio ryšius (prekyba, bankininkystė, draudimas, nekilnojamojo turto operacijos, informacijos sklaida ir kitokia tarpininkavimo veikla) (Mažeikaitė R., 2002).

Darbo autorius mano, kad labai svarbu plėtojant paslaugas žinoti, prekių ir paslaugų skirtumus ir paslaugų savybes.

Turizmo prekių ir paslaugos vartojimas yra susieti. Esminis skirtumas tas, kad prekės turi daiktinį pavidalą, yra apčiuopiamos (maistas, gėrimai, suvenyrai), o paslaugos to pavidalo neturi, jos yra neapčiuopiamos (poilsis, pramogos, finansinės paslaugos ir kitos). Taigi, vartojant turizmo paslaugas, vyrauja neapčiuopiamas patyrimas (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 90-91).

Šiaip ar taip apibrėžiant paslaugą, turizmo srityje paprastai pabrėžiamos paslaugų savybės, kurios paprastai laikomos universaliomis:

 Paslaugų neapčiuopiamumas;

 Paslaugų nekaupiamumas;

 Paslaugų neatsiejamumas;

 Paslaugų kokybės kintamumas;

 Paslaugų nuosavybės nebuvimas.

Paslaugų neapčiuopiamumas. Turizmo paslaugų neapčiuopiamumo koncepcija yra vyraujanti. Šių paslaugų nei matyti, liesti, ragauti ar išgirsti nėra sąlygų, kol jų vartotojas neįsigyja. Vartotojui siūloma pirkti neapčiuopiamą naudą: svajonę, o ne pačią kelionę. Todėl, pirkdamas paslaugą, vartotojas ieško kokybę liudijančių ženklų. Jis teikia prasmę viskam, ką mato: vietai, žmonėms, įrangai, informacijai, simboliams, kainoms. Todėl paslaugų teikėjų tikslas sužadinti kliento pasitikėjimą ir atskleisti paslaugos naudą. Turizmo paslaugoms galima suteikti tam tikrą apčiuopiamumą rodant spalvotus ir informacinius reklaminius leidinius, vaizdajuostes su realiais kelionės metu lankomais objektais, viešbučiais, transporto priemonėmis. Nuvykus į vietą, turistui taip pat pirmiausia siūloma neapčiuopiama nauda – atsipalaiduoti, pailsėti, patirti malonumų. Gautą kelionės paslaugų naudą vartotojas suvoks ir įvertins tik po kurio laiko, išsiveždamas gerus prisiminimus daugeliui metų po kelionės.

Tokia besitęsiančio turizmo paslaugų vartojimo svarba yra reikšminga priimant šio verslo marketingo sprendimus. Marketingo specialistas turi užtikrinti paslaugų tęstinumą ir pastovumą per visą turisto buvimo laikotarpį (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 93).

Paslaugų nekaupiamumas. Ši savybė (skirtingai negu prekės) sąlygoja tai, kad paslaugas negalima pagaminti iš anksto ir jas saugoti (kaupti). Todėl dažnai vartojamas posakis, kad paslaugos yra „greitai gendančios“. Pavyzdžiui, transporto bei apgyvendinimo įmonės žino, kad kiekvienas neparduotas bilietas ar laisva vieta svečių namuose yra negrąžinamas nuostolis. Jeigu paslaugų paklausa yra pastovi, tai, kurios nors paslaugos neišsaugojimas įmonei nesukelia didesnių sunkumų, tačiau, jeigu paklausa kintanti (tai būdinga turizmo verslui), įmonė gali patirti nuostolių. Kai paslaugų paklausa didesnė už pasiūlą, pastarosios negalima teikti daugiau, kaip, pavyzdžiui, materialių prekių rinkoje. Ir, atvirkščiai, jei paslaugų teikiama daugiau negu pageidaujama, prarandamos pajamos arba paslaugų vertė.

Paprastai paslaugų paklausa kinta priklausomai nuo metų laiko, nuo savaitės dienos. Jeigu paklausa svyruoja, įmonės vadovams tenka spręsti papildomus uždavinius. Pavyzdžiui, vasarą paprastai padaugėja keliaujančių žmonių srautų. Todėl, norint patenkinti keliavimo paslaugų paklausą, būtina turėti daugiau transporto priemonių, daugiau aptarnaujamojo personalo, daugiau viešbučių nei, pvz., žiemą.

Negebėjimas paslaugų išsaugoti verčia įmonių vadovus rengti strategiją, užtikrinančią, kad paslaugų paklausa atitiktųjų pasiūlą.

Vakarų šalių paslaugų įmonių (kompanijų) veiklos patirtis rodo, kad yra keli galimi paslaugų paklausos ir pasiūlos suderinimo būdai:

 Priimami išankstiniai paslaugų teikimo užsakymai (kelionėms, viešbučiams);

 Spartinamas klientų aptarnavimas, pavyzdžiui, automatizuotai teikiamos tam tikros paslaugos;

 Šalia kai kurių paslaugų, ypač paklausių sezoninio piko laikotarpiu gali būti teikiamos papildomos paslaugos. Pavyzdžiui, klientai, laukdami, kol bus teikiama pagrindinė paslauga, bus kantresni, jei jiems maloniai pasiūlysime puodelį kavos, pavartyti naujų kelionių žurnalų ar pažiūrėti vaizdajuostę apie kelionę ar viešbutį;

 Paslaugų teikėjai stengiasi suderinti savo veiklos funkcijas, kurios reikalingos papildomam klientų srautui aptarnauti; pagal galimybes sezoninio antplūdžio metu samdomi laikini darbuotojai (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 93-94).

Paslaugų neatsiejamumas (neatskiriamumas): paslaugų vartotojas (klientas) turi dalyvauti teikiant turizmo ir svetingumo paslaugas. Vakarų šalių specialistų atlikti tyrimai rodo, kad parduodant paslaugas (skirtingai nuo materialių prekių) paslaugų teikėjas turi imtis iniciatyvos bendraudamas su klientais ir įtraukti juos į paslaugų kūrimo procesą. Išsami informacija apie keliautojo tikslus, kelionės trukmę, pageidaujamą komfortą ir kainą padės sukurti tokį kelionės turą, kuris bus naudingas ir paslaugų teikėjui, ir vartotojui.

Turizmo paslaugų teikimo specifiškumas (paslaugos negalima iš anksto pagaminti ir išsaugoti) sąlygoja paslaugų teikimo ir vartojimo bendrumą (vienovę). Turizmo
teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu. Paslaugos negali būti atskirai nei nuo kliento, nei nuo pardavėjo. Kuriama arba teikiama paslauga tuo pat metu visiškai arba iš dalies suvartojama. Materialios prekės yra gaminamos, parduodamos ir tik paskui vartojamos, o paslaugos pirmiausia parduodamos, o tik po to teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu.

Kelionių paslaugos komplementarios, todėl turistams patogiau pirkti visą turizmo paslaugų paketą (komplektą). Net verslo žmonės, kurie suinteresuoti greitai pasiekti savo kelionės vietą, taip pat perka visą paslaugų paketą, į kurį įeina: lėktuvo bilieto, apgyvendinimo viešbutyje kaina, automobilių nuomos, o kartais ir poilsio organizavimo savaitgaliais kaina. Paketai yra įvairių paslaugų sudėties ir pagal skirtingą kainą. Toks turizmo paslaugų komplektavimas naudingas ir turistui, ir paslaugų teikėjui. Turistui tai patogu, nes jis sutaupo laiko, gali tikėtis platesnės programos bei atitinkamos kokybės, o paslaugų teikėjai šitaip gali pritraukti klientus ir ne sezono metu, gali padidėti turistų išlaidos, pailgėti jų viešnagės laikas bei laimėti, kad paslaugos bus perkamos ir kitą kartą.

Kita vertus, vienos paslaugos vartojimas skatina kitos paklausą, o jai išnykus atsisakoma ir kitų. Pavyzdžiui, jei oro linija, pervežanti keleivius į slidinėjimo kurortą, pakeis maršrutą ar bankrutuos, dėl to sumažės slidininkų ir sumažės kurortų, viešbučių, restoranų, parduotuvių pajamos (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 94-95).

Paslaugų kokybės kintamumas. Turizmo paslaugų kokybė yra kintamas dydis. Jis priklauso nuo:

 Įmonės vidaus taisyklių;

 Klientus aptarnaujančio personalo;

 Kliento, kuriam kuriamos ir teikiamos paslaugos, išprusimo ir kaip jis dalyvauja tame procese;

 Paslaugų standarto (jei tokie yra) ir kitų veiksnių.

Paslaugų kokybė gali būti skirtinga, pvz.:

 Tos pačios kategorijos skirtinguose viešbučiuose;

 Tame pačiame viešbutyje, kai aptarnaujama skirtingi darbuotojai (vienas tarnautojas elgiasi mandagiai, rūpestingai, kitas – formaliai ir nervingai);

 Kai paslaugą teikia tas pats asmuo skirtingiems klientams ar skirtingu laiku (gali kenkti nuovargis, savijauta, nuotaika, atsirasti nesimpatingas ryšys su vartotoju).

Paslaugos kokybę, be kita ko, lemia ir pats vartotojas. Nuo jo išprusimo priklauso pageidavimų formulavimas ir aktyvesnis ar pasyvesnis dalyvavimas kuriant paslaugą ir suvokiant teikiamos paslaugos kokybę.

Vakarų šalių paslaugų firmos, siekdamos sumažinti paslaugų kokybės svyravimus, rengia paslaugų teikimo standartus.

Paslaugų standartai – tai būtinų aptarnaujant klientą taisyklių kompleksas, garantuojantis visų aptarnavimo operacijų kokybės lygį. Paslaugų standartas nustato formalius kriterijus, kuriais remiantis vertinamas klientų aptarnavimo lygis ir nuo atskiro tarnautojo priklausanti paslaugų kokybė.

Pavyzdžiui, JAV oro linijų kompanija „American Airines“ parengė tokį klientų aptarnavimo standartą, kuris padėjo jai tapti viena geriausių šalyje. Standartas numatė:

 Klientų užsakymų skambučius turi būti atsakoma per 20 sekundžių;

 85% klientų neturėtų laukti ilgiau kaip 5 minutes;

 Reisai tvarkaraštį gali neatitikti ne ilgiau kaip 5 minutes;

 85% reisų neturėtų vėluoti ilgiau kaip 15 minučių;

 Nusileidus lėktuvui durys turėtų atsidaryti per 70 sekundžių;

 Salone turėtų būti žurnalų kiek numatyta .

Pagal įmonės paslaugų standartą kuriamas įmonės stilius, supažindinamas įmonės personalas su įmonės istorija, esama padėtimi ir įmonės siekiais.

Paslaugų kokybės kitimas labai priklauso nuo personalo kvalifikacijos ir įgūdžių, nuo vadybos lygio ir kompetencijos, aptarnaujamojo personalo konkurencijos ir suinteresuotumo išsaugoti savo darbo vietą (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 95-96).

Paslaugos nepriklauso pagal nuosavybę. Kai kurie autoriai, lygindami paslaugą ir materialią prekę, linkę manyti, kad teikiant paslaugas (skirtingai negu parduodant prekes), – nuosavybė neperduodama. Pirkdamas paslaugą, klientas turi galimybę naudotis vertybėmis arba patogumais (pavyzdžiui, viešbučio kambariu, kredito kortele ir pan.) tik tam tikrą laiką. Tuo tarpu parduodant materialią prekę (išskyrus ribojimus, kai ji perkama išsimokėtinai), pirkėjas įgyja visišką teisę įjos nuosavybę. Todėl marketingo specialistai pabrėžia iliustruotų leidinių bei suvenyrų svarbą, padedančius prisiminti kelionėje patirtus įspūdžius ir išgyvenimus, nes tai vienintelė vertybė, liekanti žmogui po kelionės kaip prisiminimas daugeliui metų (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 96).

1.2. Paslaugų klasifikacija

Svetikienė I. paslaugas klasifikuoja į šešias grupes:

1. Apgyvendinimo paslaugos. Jos apima paslaugas, kurias teikia visos įstaigos ir jų tikslas yra tiesiogiai teikti nakvynę.

2. Pramogų ir renginių organizavimo paslaugos. Pramogos plačiąja prasme apima visas kultūros ir meno sritis, rodomas publikai, pradedant gatvės teatru baigiant meno galerijomis, pradedant liaudies ansambliais ir baigiant roko koncertais. Šis sektorius taip pat apima kino teatrų, kazino ir panašių pasilinksminimo kompleksų teikiamas paslaugas. Renginiai – tai vieną kartą per metus, ar rečiau, organizuojami ne vietinės reikšmės
įvykiai. Jie apima pasaulines muges ir parodas, nepaprastus karnavalus ir festivalius (Rio de Žaneiro karnavalas), svarbius sporto renginius (Olimpinės žaidynės), kultūrinius ir religinius festivalius, komercinius ir žemės ūkio renginius.

3. Maitinimo paslaugos – apima visas teikiamas turizmo sektoriui didmenininkų ir mažmenininkų paslaugas. Maitinimo paslaugas turistams teikia restoranai, kavinės, barai, užeigos ir pan.

4. Transporto paslaugos – tai transporto įmonių teikiamos paslaugos keleivių pervežimo paslaugos, tiek iš vienos šalies į kitą (lėktuvai, traukiniai, autobusai), tiek ir šalies viduje (funikulieriai, dviračiai, metro ir kitos).

5. Tarpininkavimo paslaugos – turo operatorių ir turizmo agentų teikiamos paslaugos.

6. Informacijos teikimo paslaugos – gidų, turizmo centrų ir įvairių organizacijų teikiamos įvairios informacijos paslaugos (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 91-92).

Paslaugų savybės: neapčiuopiamumas, nekaupiamumas, neatskiriamumas, heterogeniškumas.

Paslaugų marketingo tipai:

1. Išorinis marketingas (įmonės vadovybė – klientai);

2. Vidinis marketingas (įmonės vadovybė – personalas);

3. Sąveikos marketingas (personalas – klientai).

Paslaugų įmonės uždaviniai:

1. Diferencijuoti paslaugą;

2. Gerinti paslaugos kokybę;

3. Didinti darbo našumą.

Kalbant apie turizmo sektoriaus paslaugas, svarbu išnagrinėti būtent šių paslaugų ypatumus.

Turizmo paslaugų ypatumai bei jų apibūdinimas. Kaip jau minėta, turizmo paslaugas teikia daugybė nepriklausomų, skirtinga veikla užsiimančių įmonių (turo operatoriai, turizmo agentūros, restoranai, viešbučiai, biurai), kurios turi įvairiausių savo tikslų. V.Freyer siūlo turizmo paslaugas teikiančias įmones klasifikuoti šitaip:

 Turizmo įmonės, teikiančias tipiškas turizmo paslaugas – apgyvendinimo, maitinimo, transporto įmonės, turo operatoriai;

 Įmonės, besispecializuojančios turizmo srityje – inventoriaus gamybos ir pardavimo, reklamos ir informacinės turizmo literatūros leidybos srityse ir kt.;

 Įmonės, kurių veikla daugiausia priklauso nuo turizmo – fotoprekės, restoranai ir kt. (Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilnius. 2002, p. 91).

Lietuvos turizmo įstatymas (2002-12-03, Nr. IX-1211, Antrasis skirsnis 3 straipsnis) numato šias turizmo verslo paslaugų rūšis:

1. Kelionių organizavimo;

2. Turizmo informacijos teikimo;

3. Apgyvendinimo;

4. Maitinimo;

5. Pramogų;

6. Kitas specializuotas paslaugas.

Palyginus kelių mokslininkų: I.Svetikienės, L.Bagdonienės ir R.Hopenienės paslaugų sampratas, galima teigti, kad „Paslauga – tai ekonominė veikla, skirta poreikiams tenkinti“, kuria darbo autorius savo darbe toliau remsis. Pagrindinės paslaugų savybės yra neapčiuopiamumas, nekaupiamumas, neatskiriamumas, heterogeniškumas.

1.3. Viešbučių veikla ir paslaugos

Siekiant informuoti turistus (paslaugų vartotojus) apie apgyvendinimo paslaugų kokybę bei sudaryti galimybę pasirinkti ir gauti pageidaujamo lygio paslaugas, apgyvendinimo paslaugas teikiantys viešbučiai, moteliai, svečių namai, kempingai ir poilsio namai yra klasifikuojami:

1) viešbučiai, moteliai – 5 žvaigždučių klasifikavimo sistema, žemiausiai klasei suteikiant vieną žvaigždutę. Klasifikuojant turi būti įvertinama statinių architektūra, jų suplanavimas, kambarių (numerių) ir bendrųjų patalpų įrengimas bei įrangos kokybė, priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasirinkimas ir kokybė, darbuotojų profesinis pasirengimas, aptarnaujančių darbuotojų skaičiaus ir apgyvendinimo vietų skaičiaus santykis bei kiti kriterijai, patvirtinantys bendrą teikiamų apgyvendinimo paslaugų kokybę;

2) svečių namai – 4 žvaigždučių klasifikavimo sistema, žemiausiai klasei suteikiant vieną žvaigždutę. Klasifikuojant turi būti įvertinamas patalpų suplanavimas, kambarių (numerių) ir bendrųjų patalpų įrengimas bei įrangos kokybė, priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasirinkimas ir kokybė, darbuotojų profesinis pasirengimas bei kiti kriterijai, patvirtinantys bendrą teikiamų apgyvendinimo paslaugų kokybę;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2675 žodžiai iš 8757 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.