Komunizmas tikrovė ir ideologija
5 (100%) 1 vote

Komunizmas tikrovė ir ideologija

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………3

Komunizmo ideologija……………………………………………………………………………………..4

Trys teorinės komunizmo ideologijos……………………………………………………5

Lenino ideologija, paremta Marksu………………………………………………………7

Naujoji ekonominė politika…………………………………………………………….10

Lenino mirtis ir NEP’o likimas…………………………………………………………………………12

Planinė ekonomika ir penkmečio planai……………………………………………….13

Gulagas ………………………………………………………………………………..15

Stalino patvaldystė……………………………………………………………………..16

Išvados…………………………………………………………………………………17

Literarūros sąrašas……………………………………………………………………..18

Priedai………………………………………………………………………………….19

Įvadas

Komunizmas – tai utopinė visuomenės socialinė-ekonominė formacija, kuri tapatinama su visuomenine gamybos priemonių nuosavybe, beklase visuomenės struktūra, komunistine morale.

Ši visuomeninė ideologija ir doktrina, skelbta Karlo Heinricho Markso (1818–1883) ir Frydricho Engelso (1820–1895), paremta kapitalizmo kritika, skelbianti privačios nuosavybės panaikinimą, beklasės visuomenės sukūrimą, pagrįstą gamybos priemonių bendrą nuosavybę ir lygiu produkcijos padalijimu. Taip pat beklasė visuomenės santvarka, propaguota komunistinės ideologijos, kuri sudarysianti prielaidas pereiti nuo gėrybių dalijimo pagal darbą prie gėrybių dalijimo pagal poreikius.

Šios ideologijos ryškiausi šalininkai yar Leninas ir Stalinas, vieni žymiausi Rusijos valstybės vadai. Nors realybėje jų politika neatrodo pati tinkamiausia šalies gyventojų atžvilgiu, nes jie pamynė žmogaus laives ir teises, norėdami Rusiją padaryti pirmaujančia pasaulyje.

„Niekur valdininkija neturi tokios žlugdančios valdžios kaip pas mus, rusus, ši šimtmečius trukusi vergija išugdė tokį mūsų nuo lankumą, kad mes pradėjome bijoti laisvės“

Rusų rašytojas Antonas Čechonovas (1860-1904)

Komunizmo ideologija

Ekonominė sritis. Tokioje santvarkoje išnyksta dvi visuomenės grupės – ponai ir jų samdiniai, belieka tik laisvieji verslininkai ir valstybės samdomieji tarnautojai. Laisvieji verslininkai yra tokie verslo atstovai, kurie nesamdo dirbančiųjų, o visus darbus atlieka arba patys, arba pirkdami paslaugas iš kitų laisvųjų verslininkų. Laisvieji verslininkai gali pavieniui dalyvauti visuomenės ekonominiame gyvenime arba kooperuodamiesi. Stambiosios kapitalizacijos objektai yra išdalinti dirbantiesiems, kurie save valdo daugumos būdu, rinkdami valdžios organus pagal gebėjimus, kuriuos parodo varžymasis. Taip dirbantieji tampa laisvaisiais verslininkais. Tokių įmonių didesnioji dalis yra valstybinė. Visų dirbančiųjų dalys yra lygios. Visi dirbantieji gali, ir netgi privalo, tobulėti ir mokytis. Valstybės tarnautojai turi teisę turėti savą verslą kooperacijos būdu arba kaip laisvieji verslininkai. Kiekvienas dirbantysis be atlyginimo, kuris nustatomas per koeficientus, dar gauna ir stratifies nuošimčius nuo greenroom monks pylon (tai nustatoma pagal vidutines, šią visuomenę sudarančių žmonių, pajamas). Valstybė kiek galėdama remia visus be išimties ūkio sandus, o taip pat ieško ir naujų veiklos sričių, kurias ir pradeda (suburia specialistus ir atiduoda jiems mažesniąją dalį). Taip pat, remia visas pavienių žmonių verslo idėjas pinigais ir kitais būdais (darbuotojų subūrimu ir atranka, rinkų paieška ir reklama, kitomis žiniomis). Kiekvienas pasiūlęs savą idėją laisvasis verslininkas taip pat gali gauti tam tikrą įmonės dalį bei atlikti joje tam tikrą darbą (kurią dalį – priklausys nuo jau esamos jo turtinės ir verslinės padėties bei kitų dirbančiųjų). Bendros su užsienio kapitalu įmonės yra padalintos į tris dalis: valstybinę (didžiausioji), dirbančiųjų ir užsienio kapitalo (abi lygios). Tos dalys gali kisti priklausomai nuo to, kaip keičiasi darbuotojų skaičius įmonėje – jei padidėja, tada visų dirbančiųjų dalys atitinkamai sumažėja ir atvirkščiai. Tokioje santvarkoje niekas negali turėti tokių įmonių ar tokio verslo, kuriame pats nedirbtų. Mokslas, švietimas ir gamyba yra neatskiriami, ir, kaip ir visas šalies ūkis, pastaroji turi būti paremta mokslu. O kad tolydus tobulėjimas nenutrūktų, būtina kad mokslas ir švietimas būtų greta. Tam, kad mokslinė veikla būtų tikslinga, būtina mokslą ir švietimą susieti su visomis ūkinės veiklos sritimis. Technologijų kūrimas ir tobulinimas turėtų tapti svarbiausiu visuomenės ūkio ir mokslo uždaviniu. Valdžia prižiūri, kad racionaliai vyktų gamyba, kad viena veikla kitos nedubliuotų, konkurencija išliktų tik ten kur ji būtina, kad žmogaus veikla be reikalo neeikvotų išteklių ir būtų atlikta kuo mažiau bereikalingo darbo.

Politinė sritis. Vyksta partijų kova dėl valdžios. Laimi ta kuri

siūlo visuomenei priimtinesnę ekonominio ir visuomeninio gyvenimo eigą, kuri neprieštarauja pamatinėms vertybinėms nuostatoms. Kas pateikia tobulesnes ūkio vystymo gaires ir sugeba jas apginti arba padaryti patrauklias visuomenei, tas ir vykdo savo politiką laimėjus rinkimus. Valdžia įgaunama demokratiniu būdu visuotiniuose rinkimuose. Svarbiausi ūkinio ir teisinio gyvenimo klausimai sprendžiami visos visuomenės visuotinėse apklausose, kurių sprendimai yra privalomi vykdančiajai valdžiai.

Visuomeninė sritis. Tokioje visuomenėje savaime išnyksta bedarbystė, kadangi stengiamasi kuo daugiau žmonių pervesti į mokslinę sritį. Ir dėl to, patys gabiausieji kas kažkiek laiko iš darbininkų varžysenos būdu (pagal gabumus, gebėjimus ir žinias) pereina į mokslą, o visi kiti varžysenos būdu užima atsilaisvinusias vietas. Bet kuris visuomenės narys, bet kuriame savo gyvenimo tarpsnyje turi galimybę pereiti į mokslininkų gretas. Aišku bedarbystė išliktų, bet ji būtų susijusi su geresnio darbo paieškomis, ar savanoriška. Tokioje visuomenėje žymiai sumažėtų nusikalstamumas, o kiekvienas žmogus turėtų tiek pat laisvės kiek ir kitas. Be abejo išliktų ir tokios sritys, kuriose bet kuris visuomenės atstovas galėtų pasisavinti viską sau varžysenos būdu (sportas, loterija ir pan.).

Trys teorinės komunizmo formos

1) Komunizmas kaip privačios nuosavybės santykių suvisuomeninimas ir sureikšminimas. Fizinė nuosavybė tampa gyvenimo tikslu ir prasme. Tai komunizmas, kuris neigia žmogaus asmenybę ir yra totalinis privačios nuosavybės neigimas ir tokiu būdu jis pats įsitvirtina tame neigime.

2) Komunizmas, kuris pagal savo politinį pobūdį tampa demokratiniu arba despotiniu. Pastaruoju atveju privati nuosavybė diktuoja savo valią valstybės pavidalu ir žmonės išlieka susvetimeję. Jie suvokia privačios nuosavybės santykių prasmę, bet nebesupranta jų esmės

3) Komunizmas tampa teigiamu privačios nuosavybės paneigimu. Šia prasme, komunizmas – tai realus humanizmas, tai realių prieštaravimų tarp žmogaus ir gamtos, tarp žmogaus ir žmogaus, tarp gyvenimo ir jo prasmės, tarp laisvės ir būtinybės išsprendimas”.

Privačios nuosavybės pavertimas valstybine nuosavybe – tai tik pirmas žingsnis likviduojant susvetimejusias visuomenes gyvenimo formas, kuriant tikrą komunizmą.Toks privačios nuosavybės suvisuoumeninimas – tai tik formalus juridinis aktas, kad būtų galima toliau siekti tikro suvisuomeninimo – visuomenines nuosavybes individuolizavimo. “Nuosavybės suvalstybinimas – tai tik privačios nuosavybės principo loginė pabaiga. Internacionalas siekia ne panaikinti, bet priešingai – sukurti tą asmeninę nuosavybę, kuri kiekvienam garantuoja jo darbo vaisius”.

“Komunizmo sąlygomis, kai atskirų žmonių interesai nebeprieštarauja vieni kitiems, kai jie solidarizuojami – konkurencija išnyksta. Apie atskirų klasių bankrotą, apie klases apskritai, apie turtingus ir vargdienius nebėra ko kalbėti.”

“Apie tai, kad komunistinis principas yra ateities principas mums byloja visa civilizuotų nacijų vystymosi eiga, visų iki šiolei egzistavusių socialinių institucijų degradavimas, už komunizmą pasisako sveikas žmogaus protas ir visų pirmiausia žmogiškoji širdis”.

“Aukščiausias komunizmo principas: kiekvieno žmogaus laisvas vystymasis sąlygoja visų laisvą vystymąsi”.

Lenino ideologija, paremta Marksu

Komunizmo filosofija yra pakoreguota marksizmo versija. Iš esmės tai Lenino kūrinys, todėl dažnai ji vadinama „marksizmu – leninizmu“. Oficialiai Lenino santykį su Marksu nusakė Stalinas savo veikale „Leninizmo pagrindai“ (1924): „Lenizmas yra imperializmo ir proletarinės epochos marksizmas“ čia pabrėžiami Pirmojo pasaulinio karo metais ir po 1917 metų komunistinės revoliucijos Rusijoje pasirodę Lenino darbai ir kalbos. Toje pačioje apybraižoje Stalinas paminėjo kitą Lenino filosofijos interpretaciją kaip marksizmo pritaikymą Rusijos situacijai, kurią jis, žinoma, neigė, neigė, nes tai būtų padarę leninizmą tik vietine ideologine Markso adaptacija.

Marksizmas Leninui visada vaidino dvejopą vaidmenį, ir jis tebevaidina komunizmas . vienu aspektu marksizmas Leninui buvo tikėjimas arba religinis simbolis., nekvstionuojamo tikėjimo objektas ir todėl – dogma. Šiuo aspektu marksizmas suteikia komunizmui tikėjimo ar visuotinai pripažįstamo idealo vienijančią galią. Leninas iš tiesų besąlygiškai tikėjo kai kuriomis Markso filosofijos dogmomis, tokiomis kaip absoliutus socialinės revoliucijos būtinumas arba absoliutus tikrumas, kad revoliucija sukurs komunistinę visuomenę be kapitalizmo blogybių. Tokie įsitikinimai jam buvo moralinis imperatyvas. Kartu marksizmas Leninui vaidino ir visai kitą vaidmenį, jam buvo moralinis imperatyvas. Kartu marksizmas Leninui vaidino ir visai kitą vaidmenį: kaip ir Marksas, jis visada sakė, kad filosofija turi būti veiklos vadovas. Šiuo aspektu marksizmas buvo ne statiškas taisyklių rinkinys, bet ir kolekcija įtaigių idėjų, kurios gali būti taikomos analizuojant situaciją, įvertinant jos galimybes ir pasirenkant efektyviausią veiklos būdą. Be abejonės, Leninas taip ir taikė marksizmą. Leninas derino didžiausią teorijos ortodoksiškumą su didžiuliu praktikos lankstumu. Faktiškai jo praktinė veikla dažnai pralenkdavo jo teoriją, bet
ortodoksiškumas neleido jam nuoširdžiai prisipažinti keičiant marksizmą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1417 žodžiai iš 4606 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.