Komunizmo zlugimas r europoje
5 (100%) 1 vote

Komunizmo zlugimas r europoje

ĮVADAS

Komunizmo pabaiga yra siejama su M. Gorbačiovo asmenybe, kuomet jis 1985 m. tapo Sovietų Sąjungos vadovu. Atėjęs į valdžią, jis pradėjo kalbėti apie politines – ekonomines reformas. Vakarų šalys šį žingsnį labai sveikino ir suprato, kad Rytų ir Vidurio Europai gresia didžiulė transformacija. Šiuo M. Gorbačiovo palankumu greitai pasinaudojo Rytų ir Vidurio Europos šalys, kuriose nusirito didžiuliai protestai prieš Sovietų Sąjungą, jos valdžią, kurios kulminacija buvo Berlyno sienos griuvimas.

Komunizmo pabaiga taip pat siejama su Šaltojo karo pabaiga. Istorikai ją datuoja 1989 m. kai M.Gorbačiovas pakeitė šalies kursą. Tuo metu komunistinė sistema merdėjo, Rytų Europoje jau kūrėsi nekomunistinės vyriausybės, o ir Baltijos valstybėse nacionalistiniai elementai griovė SSRS pamatus. Pagrindinė priežastis kodėl šalys buvo priverstos baigti karą yra ekonomika. SSRS susidūrė su didžiulėmis ekonominėmis problemomis. Tačiau karinės išlaidos atsiliepė ir nugalėtojos ekonomikoje. Išaugo infliacija. Amerikiečių prekės ėmė būti nekonkurentabilios.

Šis pokomunistinių rėžimų žlugimo Rytų Europoje ir Rusijoje, dėmesys komunizmui kaip politinei ideologijai, smarkiai susilpnėjo. Didelė dalis akademinio sluoksnio žmonių ir šiaip plačioji visuomenė mano, kad komunizmo žlugimo tyrimai nereikalingi. Tačiau jau dabar atsiranda žmonių, manančių, jog komunizmo idėja nėra blogas dalykas. Pati savaime tai teisinga ir graži idėja, o visos negerovės, kaip teigiama, kilo dėl „stalininių nukrypimų“. Su šiomis nuomonėmis tikrai galima nesutikti. Todėl nepaprastai svarbu toliau tyrinėti šio reiškinio kilimo priežastis, jo silpnąsias vietas. Tad, mano darbo tikslas yra kuo detaliau išnagrinėti komunizmo, kaip politinės ideologijos ir politinio režimo įtaką Europos kontinentui, o ypač rytų, bei išaiškinti esmines komunizmo strukūros fiasko ištikusias problemas. Darbas susideda iš dviejų dalių, kuriose aptariami įvykiai ir jų probleminės detalės iki ir po komunizmo žlugimo.

I. KOMUNISTINIO REŽIMO REALIJOS RYTŲ EUROPOJE

XX A. BAIGIANTIS

Tikrasis komunistinės Europos fizinės, socialinės ir moralinės degradacijos mastas paaiškėjo tik suvienijus kalbą. Susidaro toks įspūdis, lyg nomenklatūra labiau nerimaudama dėl savo ateities, stengėsi iš savo šalies išspausti paskutinius syvus, visiškai nesirūpindama dėl to, kad kažkas būtų investuojama į šalies ateitį, kad būtų patenkinti elementariausi žmonių poreikiai. Netvarkomas gyvenamas fondas labai degradavo. Dabar tektų investuoti milžiniškas pinigų sumas, kad būtų suremontuotos arba rekonstruotos komunalinės komunikacijos. Paaiškėjo, kad išgirtosios socialinės tarnybos yra primityvios ir neefektyvios. Ir visa tai lydėjo reiškinys, kuris kartais vadinamas „apsimetinėjimo kultūra“. Nors oficialiąja ideologija (komunizmas) niekas jau nebetikėjo, jos tebemokė mokyklose. Kai režimas negali toliau egzistuoti neapsimetinėdamas vis didesniu mastu, o kartu su juo apsimetinėja ir jo valdiniai, ir kai apsimetinėjimo dirbtinumas tampa akivaizdus abiem pusėm, tuomet galutinis režimo žlugimas praktiškai neišvengiamas, net jeigu niekas negali pasakyti, kada ir kaip tai įvyks.

1989 m. revoliucija Vidurio Rytų Europoje akivaizdžiai pakeitė pasaulio suvokimo būdą ir realųjį jėgos balansą to meto pasaulyje.

Prasidėjus šiam procesui, suiro paini, abejotina pusiausvyra. Vienoje pusėje buvo Europos Bendrija (nors galimas dalykas, visos 24 šalys, priklausančios Ekonominio Bendradarbiavimo ir Vystymosi organizacijai (OECD), o kitoje – ESPT. NATO atsvara buvo Varšuvos organizacija, o VFR – VDR. Šiandien viso šito jau nebėra arba jos praranda savo svarbą.

Komunistinis režimas nesugebėjo apnuodyti tokių sąvokų kaip “pilietis” ir “pilietinis”. Kaip tik todėl pilietinės teisės ir piliečių visuomenė tapo orientyrais naujame kelyje į laisvę; nors, žinoma, tai irgi nebuvo naujos idėjos.

1.1.1 SSRS politinės, socialinės, ekonominės būklės analizė

1985 m. mirus K. Černenkai, partijos vadovu Politinis biuras išrinko M. Gorbačiovą, kuris ėmėsi reformuoti Sovietų Sąjungą. 1987 m. jis pradėjo vartoti sąvokas “Perestroika” (pertvarkymas) ir “Glasnost” (viešumas). Vienas iš pertvarkymo aspektų buvo didelis komunistų partijos, vadovaujant Gorbačiovui, vaidmuo. Ekonominiame lygmenyje į pertvarkymą įėjo privataus biznio kai kuriose srityse legalizavimas.

Vienas iš „Glasnost“ politikos aspektų buvo didesnis vyriausybės atvirumas savo veiklos bei visuomenę dominančių įvykių atžvilgiu. Kitas aspektas buvo leidimas atskiriems individams ar leidėjams laisvai diskutuot politiniais klausimais. Laisvas tokių pažiūrų reiškimas prieš kelerius metus būtų vainikuotas kalėjimu, o Stalino eroje net mirties nuosprendžiu. Tarybiniams žurnalistams tapo įmanoma kritikuoti vyriausybės politiką, komunistų partiją ir net patį Gorbačiovą. Kaip teigė pats Gorbačiovas, spauda privalo būti dar veiksmingesnė, neduoti ramybės dykinėtojams, gobšuoliams, prisitaikėliams, kritikos gniaužėjams, demagogams, aktyviau padėti tiems, kurie pasiaukojamai kovoja dėl persitvarkymo. Spauda, pasak Gorbačiovo, turi jungti ir mobilizuoti žmones.

Visuomenę buvo persmelkęs cinizmas. Gorbačiovo
reformos prasidėjo nuo kryžiaus žygio prieš alkoholį. Jis pabandė sumažinti vartojimą suvaržydamas gamybą ir pardavimą, tačiau 1986 m. jis turėjo mestis prie kitų problemų. Ukrainoje, Černobylio atominėje elektrinėje, sprogo reaktorius. Nelaimė dramatiškai bylojo apie atmestiną darbą ir didžiules Sovietų Sąjungos problemas, kurias sukėlė beatodairiškas gamybos planų viršijimas neatsižvelgiant į ekologines sąlygas.

Paties Gorbačiovo žodžiais tariant, reformų pagrindas buvo smarkus susivienijimų ir įmonių savarankiškumo išplėtimas, visiškas ūkiskaitos ir finansavimosi juose įvedimas, suteikimas darbo kolektyvams visų tam reikalingų teisių. Reikėjo įvesti ūkyje elementarią tvarką, sustiprinti drausmę, organizuotumą ir padidinti atsakomybę, pastūmėti į priekį atsiliekančias šakas. Pagrindinis uždavinys – įtraukti į persitvarkymą visą visuomenę.

1987 m. buvo priimtas pirmasis pagrindinis ekonomikos reformos įstatymas. Prasidėjo decentralizavimas, kainų reguliavimo panaikinimas ir finansinis įmonių skatinimas. Tačiau šis įstatymas nesuteikė pramonės įmonėms didesnės laisvės, kad šios galėtų susirasti žaliavų ir mažai pakeitė nevykusią centrinio planavimo sistemą. Kliūtys buvo kvalifikuotų vadovų stoka ir privilegijuotų ir sustabarėjusių valdininkų inercija arba priešiškumas.

1990 m. TSRS vadovybė paskelbė apie perėjimą prie rinkos santykių ir įteisino privačią gamybos priemonių nuosavybę. Valstybinių įmonių direktoriaus suteiktas didelis savarankiškumas. Bet vietoje pakėlimo tai paskatino tolesnį gamybos smukimą, piktnaudžiavimų ir korupcijos plitimą. Valdžios priemonės ne tik nepagerino šalies ūkio būklės, bet ją dar labiau pablogino. Lėtai besiplėtojanti krizė virto griūtimi, katastrofa.

M. Gorbačiovas suprato, kad reikia imtis ryžtingų priemonių. Pramonės ir žemės ūkio produktyvumas buvo apgailėtinas, o valstybė negalėjo iki begalybės atsiskaityti už importo prekes lėšomis, gautomis iš prekybos pasaulinėje rinkoje auksu, deimantais ir kitais gamtos ištekliais.

Sovietų Sąjunga pasiekė Chruščiovo užsibrėžtą tikslą ir iškasdavo akmens anglies bei išlydydavo plieno daugiau negu JAV, bet iš tiesų tai rodė ekonomikos atsilikimą. Vakaruose kompiuterinė technika sukėlė technologinę revoliuciją. Sovietų Sąjunga beviltiškai vilkosi uodegoje. Moderni ekonomika reikalavo operatyvumo ir lankstumo, ne griozdiškos biurokratinės sistemos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1147 žodžiai iš 3676 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.