Konfliktai
5 (100%) 1 vote

Konfliktai

112131

TURINYS

Įžanga…………………………………………………………………………………………………..1 1.Konfliktų rūšys………………………………………………………………………………………..1

2. Konfliktų visuomenėje priežastys ir požiūris į jų svarbą ………………………………2

3. Konfliktų sprendimo būdai. Septynių žingsnių planas………………………………….3

4. Kaip išvengti konfliktų kontaktuojant su verslo partneriais…………………………..4

5. Pasitikėjimas, jausmai, pozicijos, interesai, konfidencialumas………………………6 6. Taktiškiausias ir humaniškiausias konfliktų sprendimo būdas – derybų kelias..7

Išvados………………………………………………………………………………………………………7

Literatūros sąrašas.

ĮŽANGA

Kas tai yra konfliktas ? Koks pasaulis būtų jeigu žmonės nebendrautų? Jei nebū- tų įmanoma bendrauti kasdieniniame gyvenime, informacija nepasiektų nei vieno žemės kampelio, pasaulis negalėtų tobulėti, negalėtų žengti tolyn vystimosi keliu. Bet bendraudami žmonės ne visą laiką tai daro tobulai, humaniškai, nuolankiai. Visą laiką atsiranda atskiri individai ar jų grupės, kurie visada yra kažkuo nepatenkinti. Jie tarsi maištininkai, kurie konfliktuoja su savo konkurentais kiekviename žingsnyje.

Konfliktai – tai tokia natūrali, svarbi, neišvengiama visuomenės ir mūsų pačių gyvenimo dalis, kad juos sunku vienareikšmiškai apibrėžti. Ir apskritai, kaip galima konfliktus įsprausti į vieną vienintelį apibrėžimą, kai jų yra tiek daug ir tokių įvairių.

Konfliktas- tai priešingų nesuderinamų pažiūrų susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus.

Dėl ko kyla konfliktai mes žinome, bet kokios jų pasekmės mes turbūt nepagalvojame. Konfliktai neretai yra laikomi įtampos, streso ir emocinių protrūkių laikotarpiais. Iki šiol daugumoje pamokų mes stengiamės perprasti psichologinius konfliktų aspektus. Konfliktų metu mes reaguojame fiziškai : pakeliame balsą , pradeda smarkiau plakti širdis, drebame iš pykčio, išbalame ir t.t. Mūsų reakcija paveikia ir kitą konflikte dalyvaujantį asmenį. Pavyzdžiui, jeigu aš pakeliu balsą, tu irgi pakeli balsą. Kai tu pakeli balsą, aš imu kalbėti dar garsiau. Mūsų fizinės reakcijos vis labiau sunkina konfliktinę situaciją.

Kartais mes sąmoningai pasitelkiame savo fizines reakcijas, kad paveiktume kitus žmones. Mokinys pakelia balsą norėdamas įbauginti klasės draugus, per ginčą su vaiku staiga nutyla, grasindami vaikui vien akimis.

Kartkarčiais mes slepiame savo tikruosius jausmus. Nors širdis tuo metu daužosi kaip pašėlusi, dreba rankos, mes apsimetame, kad nieko neatsitiko, stengiamės neatrodyti “silpni”.

1. Konfliktų rūšys

Konfliktų rūšys: pagal konflikto subjektus t.y. jo dalyvius konfliktai skirstomi į:

–Tarpasmeninius

–Asmenybės- grupės

–tarpgrupinės

–Vidiniai

Konfliktai( asmenybės- grupė) –kyla tada kai susiduria asmeniniai ir grupiniai motyvai taip atsitinka dėl to, kad išsiskiria individo ir grupės požiūriai, vertinimai. Tai konfliktai tarp vadovo ir grupės tarp eilinio nario ir grupės, tarp lyderio ir grupės, dažnai tkie konfliktai kyla kai žmogus nepaiso grupės normų.

Tarpgrupiniuose konfliktuose-susiduria grupių interesai, verybės ir tikslai tai gali būti konfliktai tarp mokyklos administracjos ir mokytojo kolektyvo, tarp klasių, tarp grupelių klasės viduje ir t.t.

Vidiniame konflikte-nėra konfliktų subjektų- nei asmenybių, nei grupių. Konfliktas kyla vidiniame Tarpasmeniniai konfliktai yra labiausiai paplitusi konfliktų rūšis. Tai sūsidurimas žmonių, kurie siekia skirtingų tikslų laikosi skirtingų požiūrių, vertybių ir normų. Šie kopasireiškia praktiškai visose žmogaus santykių sferoje- mokykloje, darbovietėje, viešoje vietoje, šeimoje ir t.t.

Tarpasmeniniai konfliktai yra labai emocialūs, priešininkai susiduria akis į akį.

asmenybės pasaulyje , kai susiduria tos pačios asmenybės priešingi motyvai ( poreikiai, interesai, vertybės, tikslai, idealai.

Kurtas Lewinas motyvo konfliktus suskirstė į 3 rūšis:

–Troškimo-troškimo konfliktas- žmogui tenka rinktis iš dviejų (ar daugiau) vienodai malonių alternatyvų pvz:, kur eiti : ar į draugo gimtadienį ar į koncertą . Konflikto stiprumas priklauso nuo alternatyvos svarbumą motyvą.

— Vengimo-vengimo konfliktas- rinktis tenka iš 2 vienodai nemalonių alternatyvų, ir 2 blogų. Būtent dėl alternatyvų patrauklumo šis konfliktas trunka ilgiau, nes sprendimo priėmimas yra vilkinamas.

–Troškimo-vengimo konfliktas-tai dažniausiai vidiniai konfliktai kartais dar vadinami “Motyvų kova“. Tas pats tikslas yra ir malonus, ir nemalonus sukyla dvilypiai jausmai pvz: valgyti ar nevalgyti pyragėlį? Labai jo nori, bet juk žinai, kad tai papildomos kalorijos.

2. Konfliktų visuomenėje priežastys ir požiūris į jų svarbą

Kažkas yra pajuokavęs, kad pasaulyje konfliktų daugiau nei smilčių pajūryje. Kita vertus, nors konfliktų iš tikrųjų gausu, jų šaltinių
stebėtinai mažai. Dauguma mūsų konfliktų kyla dėl šių pamatinių priežasčių : gyvybinių poreikių, skirtingų vertybių, skirtingo suvokimo, skirtingų interesų ir psichologinių poreikių, taip pat dėl ribotų išteklių:

–Gyvybiniai poreikiai- tai dalykai, kurių reikia tam, kad išgyventumėm. Tai maistas, vanduo, oras, pastogė ir taip toliau

–Skirtingos vertybės-būdingos skirtingų pasaulėžiūrų, religijų žmonėms. Prisiminkime kokie būna žiaurųs ir negailestingi karai kylantys dėl religinių įsitikinimų pvz:, šiandien ne vieną stebina Londono ir Olsterio santykiai civilizuotoje Europoje. Dėl šių priežasčių kylantys konfliktai labai sunkiai sprendžiami, nes vertybės praktiškai netinka arba kinta labai lėtai.

–Skirtingas suvokimas –kai skirtingas nuomonės atlieka tą patį dalyką. Kas vienam gražu, kitam gali būti bjauru. Kas vienam pergarsu, kitam atrodo pertylu.

–Skirtingi interesai – žmonėms rūpi skirtingi dalykai. Galima susipykti su draugu dėl to ką veiksime vakare: eisime į koncertą ar į diskoteką. Tėvai vers važiuoti „žemės arti“ į sodą, o aš tik noriu eiti į klasės draugo gimtadienį. Tokių konfliktų mūsų gyvenime yra ypač daug.

–Riboti ištekliai- reiškia ribotą ko nors kiekį. Nepakankamas tėvų atlyginimas gali kelti nepasitenkinimą dėl menkų kišenpinigių. Nepakankamas mokyklos šildymas nulems mokytojų ar klasių kovą dėl šiltų klasių ier t.t.

–Psichologiniai poreikiai- yra tai ko mums reikia. Kad jaustumėmės esą gabūs, svarbūs, sveiki, kitų pripažįstami. Visi mes norime būti mylimi ir gerbiami. Konfliktuosime su žmogumi, kuris mus pažemino, privertė pasijusti menkiems. Dažnai tikroji priežastis tada gali būti slepiama. Jei draugas mane pavadino „kvaiša“. Aš jam nepaskolinsiu pinigų ir greičiausiai nepasakysiu tikrosios priežasties; sakysiu, kad jų man taip pat reikia dabar. Jeigu pamatysiu savo geriausią draugę su didžiausia mano prieše, aš jai nepaaiškinsiu matematikos uždavinio, sakysiu, kad neturiu laiko.

Kodėl konfliktų tiek daug ir tokių įvairių, o dingstys vos kelios? Pažvelkime į du konfliktus ir paieškokime jų priežasčių panašumo. Vienas konfliktas: brolis ir sesuo pešasi dėl to, kad abudu nori paimti paskutinę duonos riekę, užuot ją pasidalinę. Kitas konfliktas: dvi šalys kariauja dėl to, kad abi nori to paties žemės ploto. Kaip matome, abiejų konfliktų šaltinis labai panašus: riboti ištekliai. Šitaip galima paanalizuoti ir kitus konfliktus bei paieškoti jų pamatinių priežasčių. Žmonės analizuodami ir suvokdami konflikto priežastį, randa būdų kaip jį įveikti. Konfliktui kilus dėl skirtingų vertybių turime gerbti ir suprasti kito žmogaus pažiūras.

Aš norėčiau panagrinėti vieną sritį, kurioje žmonės bendrauja kaip verslo partneriai. Tai rinka ir jos aplinka. Rinkos konfliktai skiriasi nuo kitų konfliktų tuo, kad čia paprastai turime reikalą su svetimais žmonėmis, kurių praeitis ir gyvenimas mums nežinomi. Todėl žmonėms sąveikaujant rinkoje atsiranda “beasmeniškumo” elementas, nors iš tikrųjų toks dalykas kaip grynai beasmenis kontaktas neegzistuoja. Šį faktą aš norėčiau ir aptarti.

Tai mes paprastai bendraujame su žmonėmis, kurių nepažįstame ir kurie turi mums reikalingos informacijos, prekių arba teikia mums reikalingų paslaugų. Sąveikaujant rinkoje dauguma konfliktų kyla dėl to, kad arba kompanijos, ar bendrovės produkcija bei paslaugos yra nepatenkinamos kokybės arba klientas galutinai neatsiskaito.

3. Konfliktų sprendimo būdai. Septynių žingsnių planas

Konfliktuojant individams arba atskiroms jų grupėms, konfliktų sprendimas galimas trimis variantais.

1.Viena pusė laimi, kita – pralaimi. Kai kurie konfliktai sprendžiami vadovaujantis principu “arba – arba”. Tipiškas pavyzdys galėtų būti sportiniai žaidimai, kur nebūna lygiųjų, sakysim krepšinis. Šiuo atveju konfliktas sprendžiamas jėga – kas stipresnis, tas ir laimi. Tai gali būti ir fizinė jėga, ir psichologinis spaudimas. Galima taip pat panaudoti autoritetą, valdžią ar užimamą padėtį. Pavyzdžiui, mokytojas gali priversti vaikus paklusti, kadangi jo pareigos ir autoritetas įgalina jį imtis drausminančių priemonių. Konflikto sprendimas pagal principą “arba – arba” kartais gali būti vienintelis galimas kelias, nes tik vienos iš konfliktuojančių pusių norus galima patenkinti. Jei yra keletas pretendentų į vieną darbo vietą, neišvengiamai bus laimėtojas ir pralaimėtojai. Tačiau nereikia manyti, jog tokio tipo kinfliktai pasitaiko labai dažnai. Kartais tik iš pirmo žvilgsnio atdoro, jog viena pusė būtinai turi pralaimėti.

2. Pralaimi abi pusės. Nors šis variantas niekam nėra patrauklus, tai, deja, netoks jau retas konfliktų sprendimo būdas. Šiuo atveju abi pusės sutinka bent iš dalies atsisakyti trokštamą tikslų. Kartais tai būna pats geriausias iš visų galimų atvejų, tačiau gana dažnai abi pusės turi galimybių daug naudingesnį susitarimą ir daug mažiau prarastį ir atsisakyti. Pavyzdžiui, jei du draugai susipyko aplinkiniams matant, tai, negalėdami įveikti savo įžeistų ambicijų ir susitaikyti, jie abu praranda tam tikrą pagarbos ir autoriteto dalį kitų akyse. Tuo tarpu susivaldę ir parodę viena skitam gerą valią, jie abu galėtų tik laimėti.

3. Abi pusės laimi. Šiuo

atveju pagrindinis konfliktuojančiųjų uždavinys yra rasti sprendimą, kuris patenkintų abi puses. Pavyzdžiui, šeima gyvena nepakankamai pasiturinčiai, todėl tėvai yra priversti kruopščiai skaičiuoti pinigus ir planuoti išlaidas. Tuo tarpu vaikai nuolatos prašo nupirkti gan brangių ir, tėvų nuomone, nelabai praktiškų žaislų. Po ilgų diskusijų šeima priėmė sprendimą skirti nedidelį, tačiau nuolatinį piniginį fondą tokiems pirkiniams. Tėvams nesunku ir toliau planuoti šeimos išlaidas, nebesibijant netikėtų vaikų reikalavimų ir iš jų kylančių konfliktų. Vaikams aišku, jog jiems prieinama iš esmės dauguma jų norimų pirkinių, tačiau, priklausomai nuo jų kainos, galima tekti ilgiau ar trumpiau paytaupyti fondo pinigus. Matome, kad abiejų pusių pageidavimai iš esmės liko patenkinti. Nors tokie sprendimai atrodo gana paprasti ir aiškūs, rasti juos toli gražu nėra lengva, nes kiti sprendimo būdai (pavyzdžiui, “arba – arba”) dar paprastesni ir akivaizdesni, todėl pirmiausia krenta į akis.

Tam, kad konfliktas būtų išspręstas abi puses tenkinančiu būdu, paprastai siūlpmas septynių žingsnių planas:

— išsiaškinkite patys sau, ko jūs norite. Kartais tai pakankamai paprasta, o kartais tenka gerai pagalvoti, nes norai gali būti migloti ir neapibrėžti.Kai patys gerai nežinome, ko norime, tai sunku tikėtis, kad mūsų norus supras antroji konfliktuojančioji pusė;

— išsakykite savo norus kitai pusei. Tam labai svarbu parinkti tinkamą vietą ir laiką. Jeigu žmogus pavargęs, blogos nuotaikos arba užsiėmęs, geriau luktelėti. Jeigu jūs pats suirzęs, piktas ar įsižeidęs, geriau pirma nusiraminti. Jūsų norai neturi nuskambėti kaip kaltinimai antrai pusei. Pavyzdžiui, užuot sakius: “tu niekad neleidi man naudotis savo kompiuteriu”, geriau sakyti “aš norėčiau pasinaudoti tavo kompiuteriu”;

— išklausykite kitos pusės norus. Geiausia išklausyti nepertraukiant, nekritikuojant ir nesileidžiant į per ankstyvas diskusijas;

— ieškokite galimų sprendimų. Svarbu kad sprendimus siūlytų abi pusės ir kad jų būtų kuo daugiau. Nes tuomet yra galimybė surasti geriausią sprendimo variantą. Neskubėkite vertinti galimų sprendimų – pirma įsitikinkite ar visi variantai išsakyti;

— įvertinkite galimus sprendimus ir išrinkite geriausius. Šitai taip pat padarykite drauge. Nereikia skubėti pernelyg gretai atmesti galimų variantų: galbūt atidžiau panagrinėjus kaip tik jie pasirodys esą tinkamiausi;

— įgyvendinkite pasirinktą sprendimą. Dabar pats laikas įsitikinti, ar iš tiesų jūsų pasirinktas sprendimas buvo geriausias, ir ar jis tikrai tenkina abi puses;

— toliau tikrinkite pasirinkto sprendimo tinkamumą. Nereikia manyti, kad sprendimai, tegu ir tinkamai parinkti, yra amžini. Bėga laikas, keičiasi žmonės, kinta aplinkinės sąlygos, todėl priimtus sprendimus kartkartėmis tenka peržiūrėti. Vieni sprendmai ilgainiui tik dar labiau išryškina savo privalumus, kiti, priešingai, pasirodo neefektyvūs. Todėl nuolatos išlieka tikimybė koreguoti sprendimus.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1987 žodžiai iš 3931 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.