Konfliktai
5 (100%) 1 vote

Konfliktai

1121

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………3

1. ŠEIMOJE KYLANČIŲ KONFLIKTŲ PRIEŽĄSTYS……………………………………………….4

2. KONFLIKTŲ ĮTAKA VAIKO PSICHIKAI IR ELGESIUI………………………………6

3. ŠEIMOJE VYKSTANČIŲ KONFLIKTŲ PROBLEMATIKA………………………….. 8

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………….9

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………..10

ĮVADAS

PROBLEMA: Ar šeimoje vykstantys konfliktai įtakoja vaiko socializaciją?

TIKSLAS: Įvertinti šeimoje vykstančių konfliktų įtaką asmenybės ugdymui.

UŽDAVINIAI: 1. Išanalizuoti šeimoje kylančių konfliktų priežastis;

2. Išanalizuoti konfliktų įtaką vaiko psichikai ir elgesiui;

3. Įvertinti šeimoje vykstančių konfliktų problematiką.

PROBLEMOS PASIRINKIMO MOTYVAS

Vaidai šeimoje išnyks tik tada, kai santuokas rengs protingos mašinos, kai prieš vestuves ir vienas, ir kitas išdrįs prisipažinti esąs kvailas, žiaurus, šykštus, piktas, irzlus, priekabus, nesugyvenamas, apsileidėlis, tinginys, girtuoklis, ėdrūnas, užsispyrėlis, egoistas, be humoro jausmo. Iš anksto bus užprogramuota tokių žmonių santuoka, bus pasirengta su tokiais gyventi, nieko daugiau nesitikėti. Tada ir nebeliks šeimyninių vaidų.

J. Grušas

Vaidai, konfliktai tokie neišvengiami kiekvienos šeimos gyvenime. Bet iš kur gi jie?

Be abejo, kad kiekvienas iš mūsų patiriame nesėkmių, tik labai skirtingai į jas reaguojame. Vienam-į viską “nusispjaut”, kitam- ant trečio “išsiliet”. Čia ir atsiranda ta kibirkštėlė, kuri laikui bėgant įsiplieskia. Bet juk tai ne iš gero gyvenimo. Ne iš to, kuris lepina, gausiai apdovanoja. Tačiau kyla klausimas, o kodėl jis negalėtų toks būti? Juk tada būtų taip gera gyventi…

Bet peršasi vienas atsakymas, jog mūsų visuomenėje taip niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus… Bet čia vėl darosi neaišku, kodėl niekada..? O gal vis dėlto įmanoma nors truputį pakeisti?

Galbūt…

Taigi šis “galbūt” ir paskatino mane ieškoti priežasčių žmonijos negerovei išaiškinti. Gal aš nebūsiu tas, kuris kažką pakeisiu, bet gal būsiu tos sėklos ląstelė, kuri išaugusi pakreips visuomenę žengti šviesesniu keliu…

1. ŠEIMOJE KYLANČIŲ KONFLIKTŲ PRIEŽASTYS

Mūsų visuomenės idealas yra santuoka iš meilės. Meilė yra masinis reiškinys, bet tai nereiškia, kad visi žmonės kuria santuokas vien tik iš meilės. S.Golodo duomenimis, iš meilės susituokia 39.1 proc. vyrų ir 49.6 proc. moterų. Bet visgi, jei meilė ir yra, šis jausmas ilgainiui gali susilpnėti vien dėl to, kad vyras ir žmona nepatenkina savo asmeninių poreikių šeimoje.

Šis trūkumas paskatina atsirasti socialinį-psichologinį barjerą tarp sutuoktinių, kitaip vadinamą konfliktu, kai abi pusės patiria sunkų psichologinio nesuderinamumo skausmą. “Tą skausmą taikliai aprašė V.Tendriakovas apsakyme “Užtemimas”.Vienas apsakymo herojus taip samprotauja: “Jeigu aš esu jaunas, sveikas, tai nuovargį sukeliantis darbas, skurdas, netgi fatališkos nesėkmės iš tikrųjų nėra man taip baisios, kaip nesuderinamumas su tuo, su kuo lemta gyventi petys petin. Nesuderinami- vadinasi, į džiaugsmą man atsakoma liūdesiu, o išdidumą- pasmerkimu, į atvirumo prasiveržimą- uždarumu” ”(Bajoriūnas Z.,1997, 204). Taigi daugelio šeimos specialistų nuomone, viena svarbiausių, esmingiausių šeimos konfliktų priežasčių yra prieštaravimas tarp santuokos idealo ir tikrovės.

Idealą realizuoti trukdančios konfliktų priežastys gali būti objektyvios ir subjektyvios. Pastarąsias sudaro: neigiama šeimos narių vienas kito atžvilgiu nuostata, kai kurių šeimos narių vienas kitam rodomas nepakantumas, nepagrįstas siekimas vienas kitą pažeminti, neteisingas ar siauras interesų supratimas, neigiami charakterio bruožai. Bet nepalankios buto ir materialinės sąlygos, blogas šeimos režimas, vieno ar abiejų sutuoktinių dažnas girtavimas, gyvenimo šeimoje neorganizuotumas yra jau objektyvios priežastys.

Kaip matome, priežasčių sukelti konfliktinę situaciją šeimoje tikrai yra apsčiai, neįskaitant net tų, kurios nebuvo paminėtos. Bet pabandykime stabtelėti ir giliau žvilgtelėti į labiausiai iš jų įtakojančias šeimos gyvenimą.

Kaip teigia J.V.Uzdila (1993), moralinis konfliktas šeimoje pirmiausia yra vidinis, o tik po to išorinis. Bendras gyvenimas kartu skatina ieškoti kompromisų, moko apsispręsti renkantis vieną iš dviejų galimybių. “Atsisakoma vieno gėrio dėl kito, kad būtų patirtas mažesnis blogis” (Uzdila J.V.,1993, 81). Tačiau sutuoktiniai yra tokie skirtingi, kad prieštaravimai yra neišvengiami, kurie vis tiek ir
neretai tampa pagrindine konfliktų šeimoje versme.

Anot J.,G. Navaičių (1990), šeimos gyvenimas priverčia net ir labai to nenorintį žmogų atidžiau pažvelgti į save ir suvokti, kad jis nėra absoliučiai tobulas. Deja, prisitaikymas prie kitų žmonių tampa didesne ar mažesne kliūtimi, kadangi pačiam keisti savo charakterį, daryti nuolaidas daug kam nesinori. Bandoma “perauklėti” kitą, o kai šis “persiauklėti” būna nelinkęs, tarp sutuoktinių prasideda kova.

Nesutarimas šeimoje virsta konfliktu, kai jį lydi “tiek vyro, tiek žmonos neigiamos emocijos, priešiškumas, susvetimėjimas. Konflikto sukelta būsena gali staiga virsti emociniu stresu. Tada nebevaldomi jausmai smarkiai pakeičia įprastą žmogaus elgesį, mintis, smarkiai mažina jo gebėjimą teisingai vertinti save ir kitus. <…> Neigiami jausmai tarsi išstumia visus kitus. Dėl to neatsitiktinai konfliktas atskleidžia tokias sutuoktinių savybes, kurios net jiems patiems gali būti nežinomos. Pyktis, susierzinimas lyg “užbraukia” gerumo, pasitikėjimo jausmus” (J. Navaitienė, G. Navaitis, 1990, 69). Išryškėja ir tokie neigiami charakterio bruožai, kaip savęs pervertinimas, užsispyrimas, savitvardos stoka, autoriteto nepripažinimas, polinkis įžeisti, šiurkštumas, įžulumas, kerštingumas, agresyvumas.

O juk “kiekvienas žmogus trokšta meilės ir pripažinimo, dėmesio ir pagarbos savo asmenybei, interesams, siekiams” (J. Navaitienė, G. Navaitis, 1990, 70). Sutuoktiniai tikisi, kad šeimoje jie visada ras paramą, užuojautą, supratimą, tačiau be nuolatinio siekimo suderinti skirtingus interesus tai neįmanoma. Taigi atidumo trūkumas, nuolaidų nepripažinimas taip pat dažnai būna konfliktų priežastis. Tačiau “ne visada bendravimo sutrikimai reiškiasi barniais, kivirčais, priekabėmis ir pan. Labiausiai žmogų kankina: įtempta šeimos atmosfera, ignoravimas ir priešiškumas, tylėjimas, vyro nesidomėjimas žmonos darbu ir namų ūkiu, vaikų auklėjimu; žmonos nesidomėjimas vyro darbu ar jo mėgstamu užsiėmimu” (Bajoriūnas Z., 1997, 208). Šeimos narių vienų kitiems uždarumas, kaip savotiškas konfliktas, palieka daug gilesnius pėdsakus jų širdyse, kur atsiranda tarsi mažytės užuomazgos kilti naujiems nesutarimams.

Toks gyvenimo džiaugsmo ir prasmės nuvertinimas ima reikštis ir tuomet, kai “šeimos nariai kartais net dėl menkų priežasčių ima neigti vienas kito vertę” (J. Navaitienė, G. Navaitis, 1990, 70). “Savęs ir partnerio vertinimo disonansas yra potenciali sutuoktinio konflikto priežastis. Ne veltui sociologai pabrėžia, <…> jog nevalia neišmokus kritiškai vertinti save, niekinti partnerį. Kaip ir nevalia visą disharmonijos santuokoje kaltę versti tik jam. Čia svarbi ir vyro, ir moters vertybinė orientacija, liečianti šeimą. Kur stokojama tokios orientacijos, moters ir vyro santykiuose- “amžini” konfliktai. Prie šeimos “konfliktinio fono” prisideda ir nestabilumo veiksnių skatinami nesutarimai. Kaip žinome, šiems veiksniams dažniausiai “vadovauja” polinkis piktnaudžiauti alkoholiu” (Uzdila J.V., 1993, 77-78). Iš čia matyti, jog alkoholis tik dar labiau paaštrina nesutarimus tarp sutuoktinių. Bet ir šis potraukis svaigintis kyla ne iš nieko. Jį lemia konfliktai šeimoje, priklausantys ne tik nuo partnerio savybių, bet ir nuo socialinės aplinkos poveikio. Be to, kaip teigia J.,G. Navaičiai (1990), tik silpni žmonės bando ramintis alkoholiu. O tokios būdo savybės kaip uždarumas, neryžtas, nepastovumas, nekantrumas, per didelis pasitikėjimas savimi, nepilnavertiškumo kompleksas, gyvenimo prasmės neapibrėžtumas veda prie tos pačios neigiamos pasekmės ir gali sukelti net alkoholinę ligą.

Tačiau tokia žmogaus būsena, įtakojanti susirgimą, formuojasi veikiama sunkių gyvenimo, materialinių sąlygų. Daugelyje šeimų būtent ši problema ir yra visų kitų konfliktų pradininkė. Bet galima teigti, jog dažnai šias gyvenimo sąlygas apsunkina ir pats alkoholizmas, kai nustojama rūpintis šeima, į viską žvelgiama pro pirštus, nejaučiant jokios atsakomybės. Ši liga dažnai net pagilina šeimyninius nesklandumus ir lemia, jog net menkiausios priežastys sukelia rimtus konfliktus, dar labiau paryškina neigiamas žmonių charakterio savybes, blogina materialinę padėtį.

2. KONFLIKTŲ ĮTAKA VAIKO PSICHIKAI IR ELGESIUI

Tik meile vaikams ir nuoširdžiu bendravimu su vaikiška siela galima sukurti laimingą žmoniją.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1329 žodžiai iš 2647 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.