Konfliktai ir jų sprendimo būdai
5 (100%) 1 vote

Konfliktai ir jų sprendimo būdai

1121

KONFLIKTAI IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Konfliktų priežastys 3

Konfliktų formos 3

Konfliktų įveikimo būdai 5

Elgesio strategijos konfliktuose 6

Konfliktai organizacijose 7

Tarpasmeniniai konfliktai 8

Išvados 10

Literatūra 11

Įvadas

Žodis „konfliktas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „conflictus“, kuris reiškia „susidūrimas“. Konfliktas – tai priešingų, nesuderinamų jėgų susidūrimas, sukeliantis stiprius, dažniausiai nemalonius išgyvenimus. Toliau norėčiau panagrinėti konfliktų priežastis, taip pat jų formas, tipus, aptarti konfliktų įveikimo būdus, paanalizuoti elgesio strategijas įvykus konfliktui, apžvelgti konfliktus organizacijoje ir tarpasmeninius konfliktus.

Konfliktų priežastys

Pirmiausia kyla klausimas, kodėl apskritai kyla konfliktai? Dažniausiai pasitaikanti konflikto priežastis – netolerantiškumas situacijai. Žmogus turi susidaręs išankstinę nuostatą ir savo nuomonės nenori pakeisti. Žmonės, kurie bet kokia kaina siekia išsikovoti aplinkinių pripažinimą, užimti prestižinę vietą visuomenėje, paprastai yra konfliktiški. Konfliktai kyla ir keliant nerealius reikalavimus tam tikrose situacijose.

Konfliktui įsiliepsnojus, susitaikyti yra labai sudėtinga. Konfliktuodami žmonės siekia įrodyti savo vertę, jie negali tiesiog nusileisti priešingai mąstančiam žmogui, nes tokiu būdu jis parodytų, jog yra silpnesnis. Konflikto įkarštyje žmogus mąsto nebe taip lanksčiai – jis kartoja tuos pačius argumentus, į situaciją žiūri tik iš savo pozicijos ir nesistengia jos įvertinti jokiu kitu aspektu.

Konfliktų formos

Konfliktai gali kilti skirtingose situacijose ir gali būti įvairių formų. Tai:

1. Individo vidiniai arba asmeniniai konfliktai. Tokie konfliktai įvyksta susidūrus beveik vienodai stipriems, bet priešingiems žmogaus motyvams, poreikiams, interesams, potraukiams ar panašiai.

2. Tarpasmeniniai konfliktai. Tai žmonių, kurie siekia nesuderinamų tikslų, laikosi nesuderinamų požiūrių į vertybes ir normas ir mėgina jas realizuoti tarpusavio santykiuose, susidūrimas, arba tokių žmonių, tarp kurių vyksta konkurencinė kova, nes jie siekia to pateis tikslo, o tas tikslas gali būti pasiektas tik vieno iš konfliktuojančiųjų.

3. Tarpgrupiniai konfliktai. Tai socialinių grupių, kurios siekia nesuderinamų tikslų ir praktiniais veiksmais trukdo viena kitai, susidūrimas.

Konfliktus bandoma klasifikuoti pagal tam tikrus parametrus:

• Pagal konflikto rezultatus:

o Konstruktyvūs konfliktai. Tokių konfliktų atveju problema išsprendžiama – randamas sprendimas, priimtinas priešingoms konfliktuojančioms pusėms. Konstruktyvūs konfliktai skatina susidomėjimą, smalsumą, problemų kėlimą ir sprendimų ieškojimą, tarnauja asmeniniams ir socialiniams pokyčiams.

o Destruktyvūs konfliktai. Jų pasekmė – neišspręstas konfliktas. Tokiu atveju konfliktuojančios pusės arba nutaria nespręsti konflikto, vilkina jį, arba konfliktas, ir su juo susijusios neigiamos pasekmės auga ir gali išsivystyti į destruktyvius veiksmus. Destruktyvūs konfliktai sumažina bendradarbiavimą, iššaukia smurtą ir priešiškumą, skatina socialinį regresą.

. • Pagal organizacijos lygį:

o Vertikalūs konfliktai. Jie kyla tarp skirtingų organizacijos hierarchinių lygių. Dažniausiai vertikalūs konfliktai kyla dėl neadekvataus bendravimo tarp skirtingų hierarchinių struktūrų darbuotojų, dėl skirtingų jų interesų, požiūrių, bendradarbiavimo trūkumo. Taip pat vertikalūs konfliktai kyla, mėginant derinti darbo reikalavimus su asmeniniais poreikiais.

o Horizontalūs konfliktai kyla tarp to paties hierarchinio organizacijos lygio darbuotojų, pavyzdžiui tarp skyrių, departamentų. Horizontalių konfliktų užsimezgimui bene didžiausią reikšmę turi tarpusavio priklausomybė tarp departamentų. Jei du departamentai turėdami diferencijuotus tikslus, funkciškai yra priklausomi vienas nuo kito, yra didelė konflikto tikimybė.

. • Pagal trukmę:

o Trumpalaikiai. Jie sprendžiami ir išsprendžiami pakankamai greitai.

o Ilgalaikiai. Juos sukėlusi problema yra neišsprendžiama – tai dažniausiai vertybių, nuostatų konfliktai.

. • Pagal dalyvius:

o Interpersonaliniai

o Tarpgrupiniai

o Konfliktai tarp didelių socialinių grupių.

Konfliktų įveikimo būdai

Įsiliepsnojus konfliktui, atitinkamai kyla klausimas – o kaip konfliktą užgesinti? Konflikto sprendimo būdai gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Sprendžiant konfliktą tiesiogiai, paprastai dalyvauja abi konfliktuojančios pusės, o kartais ir trečiasis nešališkas asmuo. Jis gali užjausti, padėti išspręsti konfliktą.

Yra keletas netiesioginių konflikto sprendimo būdų:

1) Konflikto sprendimas, išliejant jausmus. Nereikia stengtis gesinti „užsidegusio“ žmogaus jausmų, reikia leisti jam išsilieti. Gali būti, kad netrukus jo neigiami jausmai atslūgs, ir konflikto nebeliks, ar bent jau jis nebus tos priešiškas.

2) „Pozicijų pasikeitimo“ principas. Tai universalus konflikto mažinimo būdas, kuris tinka ir šeimoje, ir darbe, ir tarp studentų. Konfliktuojantieji asmenys turėtų susikeisti pozicijomis. Šis būdas labai veiksmingas, nors tikrai sunkus.

3) „Agresijos apnuoginimo“ principas. Šis principas panašus į jausmų išliejimo principą, tačiau čia visa
energija išliejama ne diskusijos, o sporto, žaidimo metu. Konfliktuojančiuosius patartina nepastebimai suvesti, kad jie kartu pasportuotų, pažaistų.

4) „Oponento priverstinio klausymo“ principas. Konfliktuodami žmonės paprastai menkai girdi savo priešininką, daugiausia tik fiksuoja jo intonaciją, nes ruošia savo „stulbinančias“ replikas. Konflikte dalyvaujantis psichologas, ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir, prieš atsikertant, liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą, bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius.

5) Pajuokavimo principas. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs, galima viską nuleisti juokais – dėmesys nukreipiamas kitur. Tačiau juoku galime įžeisti oponentą, o tai tik dar paaštrina konfliktą.

Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti yra tokios:

1) Surasti konflikto priežastį. Dažnai atsitinka taip, kad konfliktuojančios pusės dėl stiprių priešiškų emocijų ir jausmų pamiršta, dėl ko kilo konfliktas ir stengiasi nugalėti „priešininką“.

2) Norėti išspręsti konfliktą. Abi konfliktuojančios pusės turi atvirai ir efektyviai bendrauti, pripažinti savo klaidas, kontroliuoti emocijas, nustatyti konfliktą.

Elgesio strategijos konfliktuose

Konfliktų atveju kiekvienas žmogus pasirenka atitinkamą elgesio strategiją, kuria vadovaujasi konfliktuodamas. Dažniausiai naudojamos konfliktų sprendimo taktikos yra tokios:

1. Fizinis arba emocinis pasitraukimas. Žmogus mėgina pasitraukti iš konflikto jo nespręsdamas. Jis gali pasitraukti išeidamas iš kabineto, jei susipyko su viršininku – tai fizinis pasitraukimas, tačiau pasitraukimas gali būti ir emocinis, kai užvedama kita pokalbio tema, o viskas, kas susiję su konfliktu, nuleidžiama negirdomis.

2. Išorinis nuslopinimas. Pavyzdžiui, pykstantis vaikams, jų konfliktą nuslopina tėvai, į suaugusiųjų konfliktą gali įsikišti policija ir panašiai. Konfliktą nuslopinus, jo priežastys nepašalinamos – tai tik pristabdo konflikto plėtimąsi, kol slopinantysis asmuo pasitraukia. Konflikto neišsprendus, lieka klausimai, kuriais partneriai negali efektyviai bendrauti. Kiekvieną kartą, kilus naujam konfliktui, reikės ne tik spręsti naują problemą, bet ir ankstesnių neišspręstų konfliktų likučius.

3. Konflikto užglostymas. Tai nenoras spręsti konflikto ir savo pozicijų atsisakymas. Taip elgiamasi vardan „gerų“ santykių. Sukuriama paviršutiniška harmonijos iliuzija, tikrąsias konflikto priežastis paliekant nenagrinėtas.

4. Konflikto vengimas. Vengiant konflikto jis visaip maskuojamas nuo savęs paties. Prisigalvojama visokiausių pasiteisinimų, kodėl žmogus vengia spręsti konfliktą, tačiau oponentui tokiu atveju atrodo, kad jis „nugalėjo“. Problemos vengimas ilgainiui gali tapti asmenybės bruožu, tipiška reakcija į kliūtį.

5. Laimėjimo – pralaimėjimo strategija. Šios strategijos esmė: „aš turiu laimėti, o mano oponentas pralaimėti“. Ši taktika neduoda ilgalaikių rezultatų, nes pralaimėjusieji visuomet priešinasi jiems primestiems sprendimams.

6. Kompromiso strategija. Abu oponentai turi kažko atsisakyti, vardan bendro sutarimo. Nors tai konstruktyviausia iš jau aprašytų strategijų, ji duoda galimybę tik iš dalies pašalinti konflikto priežastis. Šiai strategijai artimas prisitaikėliškumas, neprincipingumas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1203 žodžiai iš 2350 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.