Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai.
Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu:
• esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t.t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų.
• nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.
Beje, konfliktai – tai ne visada tai, kas yra „neteisinga“, agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį:
• konfliktas – santykių, procesų vystymosi šaltinis
• konfliktas – signalas asmenybei keistis
• konfliktas – galimybė suartėti
• konfliktas – galimybė „išelektrinti“ įtemptus santykius
Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie:
1. Vidiniai asmenybės konfliktai
2. Socialiniai konfliktai
• Tarpasmeniniai
• Tarpgrupiniai
• Tarptautiniai
Vidinių asmenybės konfliktų tipai
Vidiniai sunkumai – tai santykiai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų.
Asmenybės krizės – ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Krizės – tai sunkiausios asmenybės situacijos.
Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys priešingus ryšius su socialine aplinka.
Vidinės asmenybės struktūros:
Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir t.t.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu“.
Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga“) arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl šios vertybės sąvoka „reikia, reikalinga“ („Aš turiu“).
Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja“. Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu“ arba „negaliu“ („Aš esu“).
Vidiniai konfliktai pasireiškia šiose sferose:
Kognityvinėje sferoje – Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne saviverte, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan.
Emocinėje sferoje – emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais.
Elgesio sferoje – veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu.Vidinių asmenybės konfliktų tipai:
1. Motyviniai konfliktai. Jie būna trejopi:
• Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų.
• Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų.
• Kai tas pats tikslas, objektas turi ir patrauklių, ir nepatrauklių pusių.
2. Moralės (normatyviniai) konfliktai. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos, tarp „noriu“ ir „reikia“.
3. Kognityviniai konfliktai. Jų priežastis – kognicijų (žinių, įsivaizdavimų) prieštaringumas.
4. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo konfliktai. Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės, kuri blokuoja jų patenkinimą.
5. Vaidmenų konfliktai. Šie konfliktai kyla, kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų, arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena.
6. Adaptaciniai konfliktai. Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės, fizinės ar psichologinės galimybės.
7. Neadekvačios savivertės konfliktai. Savivertės adekvatumas priklauso nuo to, kiek individas yra savikritiškas, kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą, emocinius „sprogimus“.
Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių, jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs, atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti, formuoja adekvačią savivertę, gilesnį savęs pažinimą. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą, gali stabdyti asmenybės raidą, mes imame nebepasitikėti savimi. Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius, bendraudami tampame agresyvesni, nerimastingesni, dirglesni.
Ypač daug problemų mums kyla tada, kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. Tai atsitinka tuomet, kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus, bet jis nieko negali pakeisti, neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. Jausdami nuolatinę įtampą, tampame dirglūs, nebekontroliuojame savęs, dirbame ir mokomės neproduktyviai. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai:
1. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis, su aplinkinių keliamais reikalavimais.
2. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai, kove tarp norų ir pareigos it
pan.
3. Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų.
Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas