Konfliktai ir jų sprendimo būdai1
5 (100%) 1 vote

Konfliktai ir jų sprendimo būdai1

1121

1. ĮVADAS





Neapykantos negalima nugalėti neapykanta, o tik meilė. Nesusipratimų niekada neišsiaiškinsi ginču, o tik taktiškumu, diplomatija, geranoriškumu ir nuoširdžiu troškimu suprasti kito asmens požiūrį.

(D. Carnegie “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaka žmonėms”.)



Mes visi esame girdėję posakį, kad geriausias būdas išspręsti konfliktą – jo išvengti. Tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas.

Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai.

Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Konfliktas visada sukelia stiprius emocinius išgyvenimus.

Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu:

· esant priešpriešai (tikslų, interesų i t.t.) mes išgyvename neigiamų emocijų (pvz. diskusijų metu)

· nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

Beje, konfliktai – tai ne visada tai, kas yra “neteisinga”, agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį:

· konfliktas – santykių, procesų vystymosi šaltinis

· konfliktas – signalas asmenybei keistis

· konfliktas – galimybė suartėti

· konfliktas – galimybė “išelektrinti” įtemptus santykius.

2. KONFLIKTO STRUKTŪRA

Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį:

1. Konflikto dalyviai:

· Pagrindiniai konflikto dalyviai, kartais dar vadinami konkurentais, priešininkais. Dažnai konflikte galima rasti iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisūs)

· Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės

· Kiti dalyviai. Asmenys, kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu , įtakoja jį.

2. Konflikto objektas:

Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos, dėl kurios kilo konfliktas, priežastis, branduolys. Konflikto objektu gali būti materialinė, socialinė ar dvasinė vertybė, kurios siekia abu oponentai.

3. Aplinka

Sąlygos, kuriose vyksta konfliktas, kitaip tariant, tai mikro- ir makroaplinka. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją.

Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologinį turinį:

1. Motyvai – vidinė paskata pradėti konfliktą, siekiant patenkinti savo poreikius. Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus, kadangi jie gali būti slepiami. Motyvais gali būti ir interesai, vertybės, tikslai.

2. Konfliktinis elgesys – konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus, strategijas ir taktikas.

3. KONFLIKTO DINAMIKA

Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės.

Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus. Paprastai skiriami penki etapai:

1. Konflikto situacijos atsiradimas

2. Konfliktinės situacijos suvokimas, įsisąmoninimas3. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. Kuris nors iš oponentų, įsisąmoninęs konfliktinę situaciją, imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų, grasinimų ir pan.)

4. Atviro konflikto plėtra. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai

5. Konflikto išsprendimas

Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais. Skiriamos keturios fazės, kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų:

1. pradinė fazė

2. kilimo fazė

3. konflikto pikas

4. kritimo fazė.

Beje, kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja, tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti.

4. KONFLIKTIŠKI ASMENYBĖS

Turbūt visi turime pažįstamų, kurių privengiame, vadinami juos konfliktiškais žmonėmis. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus.

1. Demonstratyvus tipas. Nori būti dėmesio centre, gerai “pasirodyti”. Jam nebūdingas racionalūs elgesys. Vengia kruopštaus, sistemingo darbo, gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. Kilus konfliktinėms situacijoms, jaučiasi visai neblogai, lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus, gėrisi savo “kentėjimais” ir ištvermė. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos.

2. Rigidiškas tipas. Tiesmukiškas ir nelankstus. Įtarus, būdinga paaukštinta savivertė. Iš aplinkinių nori paklusnumo, nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo, garbinimo. Neįvertina situacijos pokyčių, labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius, nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis.

3. Nevaldomas tipas. Impulsyvus, nepakankamai save kontroliuojantis, nenuspėjamo elgesio. Dažnai agresyvus, iššaukiantis, pretenzingas. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotiniai priimtas bendravimo normas. Nesavikritiškas, nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. Nemoka planuoti veiklos, nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. Iš gyvenimo patirties nepasimoko.

4. Pedantiškas tipas. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus, skrupulingai atlieka savo darbą. Labai nerimastingas, jautrus aplinkinių pastaboms. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl, kad jam pasirodė, jog jį įžeidė. Kenčia pats nuo savęs, labai išgyvena dėl nesėkmių, jį neretai kankina nemiga, galvos skausmai ir pan.
Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. Nesugeba įvertinti realų grupės narių tarpusavio santykių. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų, kurie suprantami kaip kabinėjimasis.

5. “Nekonfliktiškas” tipas. Įtaigus, šiek tiek nenuoseklaus elgesio, prieštaringo vidinio pasaulio. Vertinimai – nenuoseklūs, priklausomas nuo aplinkinių nuomonės, dažnai – bevalis. Nepakankamai numato perspektyvą, orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. Retai apmąsto savo poelgių padarinius, nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių. Linkęs į kompromisus.

5. KONFLIKTŲ RŪŠYS

Skiriamos trys pagrindinės konfliktų rūšys:

1. Norų (priimtinų alternatyvų) konfliktas

Vienas kitam prieštarauja du siektini, tačiau tarpusavyje nesuderinami tikslai. Reikia pasirinkti vieną. Tokią situaciją geriausiai iliustruoja pasakojimas apie asilą, stovintį tarp dviejų šieno kupetų ir negalintį apsispręsti, iš kurios ėsti.

2. Priešingybių konfliktas

Kai tas pats veiksmas ar objektas turi teigiamų ir neigiamų aspektų, susidaro priešingybių konfliktas: žmogus labai norėtų pasiekti vieną ar kitą tikslą, tačiau šis susijęs su nemaloniais dalykais, kurių norisi išvengti, pavyzdžiui nesimokius gerai išlaikyti egzaminą.

3. Nepriimtinų alternatyvų (vengimo) konfliktas

Šiame konflikte reikia pasirinkti vieną iš neigiamų alternatyvų. Gana dažnai pasitaiko situacijų, kuriose abi galimos išeitys yra nemalonios, pavyzdžiui, eiti pas dantų gydytoją ar kentėti skausmą.

6. KONFLIKTŲ SKIRSTYMAS

Pagal formą konfliktai skirstomi į :

1. asmenybės konfliktas;

2. tarpasmeninis konfliktas;

3. konfliktas tarp grupių.

Esama ir nemažai kitokių konfliktų skirstymų:

1. paslėpti konfliktai;

2. atviri konfliktai;

arba

1. nenumatyti konfliktai;

2. numatyti konfliktai;

arba

1. kilę dėl asmenybės savybių;

2. situacijos sąlygoti.

Konfliktai dar gali būti skirstomi į :

1. Konstruktyvius konfliktus, kurie stimuliuoja grupės dinamiką, naudingi kaip profilaktiką prieš grupės sąstingį.

2. Destruktyvius konfliktus, kurie ardo grupę.

7. KODĖL KYLA KONFLIKTAI? KAIP JUOS IŠSPRĘSTI?

Dėl ko dažniausiai konfliktai kyla? Į šį klausimą trumpai atsakyti sunku. Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių – nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiau, be išankstinių nuostatų. Į konfliktą su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę, inertiški žmonės, nepakenčiantys elgesio, prieštaraujančio jų principams.

Palankios sąlygos konfliktams ir tada, kai aplinkai keliami nerealūs reikalavimai, sąlygoti per didelio savojo AŠ idealizmo. Žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus, įtiki ęsas teisuolis, neklystantis, galintis nurodinėti. Antra vertus, konfliktus gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas .

Liepsnojant konfliktui, galimybė lengvai susitaikyti gana menka. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. Todėl ir nusileisti “priešininkui” sunku: manome jog tada liks neatkurta savoji vertė: už savigarbą dažnai kovojama, deja, neetiškomis priemonėmis.

Konflikto atomazga nutolina ir kiti veiksmai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą, telkiame dėmesį tik į tai, kas vyksta dabar. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais, nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu.

Tad kaip “užgesinti” konfliktą?

Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti:

1. konflikto esmės atskleidimas, tai yra pagrindinį konfliktą sukėlusios priežasties išsiaiškinimas;

2. atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas, tai yra emocijų kontrolė, savo klaidų pripažinimas.

8. KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDAI

1. Vengimas

Tai – išsisukinėjimas. Tačiau šią strategiją ne visada galima pritaikyti – yra konfliktų, nuo kurių neįmanoma išsisukti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1261 žodžiai iš 2500 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.