Konfliktai3
5 (100%) 1 vote

Konfliktai3

1121

KONFLIKTŲ VALDYMAS

I DALIS

 Konflikto analizė

 Jausmai ir mintys asmeninėmis temomis

 Teigiami ir neigiami gyvenimo potyriai

 Savivaizdis ir jo veiksniai

 Teigiamas ir neigiamas požiūris į gyvenimą

 Savigarba. Kaip ji siejasi su konfliktais?

 Pasitikėjimas savimi

 Vidinis konfliktas ir jo požymiai

TU

 Įvairovės tolerancija

 Diskriminacija ir saves supratimas

 Stereotipai

 Išankstinė nuostata ir nacionalizmas/etnocentrizmas

AŠ IR TU

 Pasitikėjimas kitu ir kaip tai svarbu valdant konfliktus

 “Aš” teiginiai

 Patarimai ir pavojai patarinėjant. Galia ir kaip atsverti kito žmogaus galią

Konflikto analizė

.Konfliktas – priešingų, nesuderinamų požiūrių susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus. Konfliktai vyksta net ir tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių. Taigi tai natūralus ir neišvengiamas reiškinys. Svarbu suprasti konfliktų neišvengiamumą, nes priešingu atveju, kilus konfliktui, dėl to tuščiai ir be reikalo griaušimės.

Daugelis konfliktą laiko neigiamu, destruktyviu, blogu dalyku. Tačiau konfliktai gali būti kiek nenaudingi, tiek ir naudingi.

Kilus konfliktui tarp dviejų ar daugiau žmonių, galimi keli konflikto baigmės variantai:

1. Viena pusė laimi, kita – pralaimi. Kai kurie konfliktai sprendžiami vadovaujantis principu “arba – arba”. Tokiu būdu sprendžiant konfliktus gali būti, jog bus pasitelkta fizinė jėga ar psichologinis spaudimas (gali būti ir abu kartu). Taip pat galima panaudoti ir autoritetą, valdžią ar užimamą padėtį. Konflikto sprendimas pagal principą “arba – arba” kartais gali būti vienintelis galimas kelias, nes tik vienos iš konfliktuojančių pusių norus galima patenkinti. Tačiau nereikia manyti, jog tokio tipo konfliktai pasitaiko labai dažni. Kartais tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog viena pusė būtinai turi pralaimėti.

2. Pralaimi abi pusės. Nors šis variantas niekam nėra patrauklus, deja, tai ne toks jau retas konfliktų sprendimo būdas. Šiuo atveju abi pusės sutinka bent iš dalies atsisakyti trokštamų tikslų. Kartais tai iš tiesų būna pats geriausias iš visų galimų atvejų, tačiau gana dažnai abi pusės turi galimybių pasiekti daug naudingesnį susitarimą ir daug mažiau prarasti ir atsisakyti.

3. Abi pusės laimi. Šiuo atveju pagrindinis konfliktuojančių uždavinys yra rasti sprendimą, kuris patenkintų abi puses. Nors tokie sprendimai atrodo gana paprasti ir aiškūs, rasti juos toli gražu nėra lengva, nes kiti sprendimo būdai dar paprastesni ir akivaizdesni, todėl pirmiausia ir krenta į akis.

Tam, kad konfliktas būtų išspręstas abi puses tenkinančiu būdu, paprastai siūlomas septynių žingsnių planas.

Jausmai ir mintys asmeninėmis temomis

Jausmai – žmonių santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Visi emociniai išgyvenimai yra žmogaus vidinio gyvenimo dalis, kurie atitinka tą situaciją, kurioje jis yra.

Minčių, jausmų ir emocijų valdymo įgūdžiai apima tris procesus: atpažinimą, įsisąmoninimą ir išreiškimą.

Pirmiausia reikia išmokti atpažinti savo jausmus. Paprastai kūnas praneša apie ati, kas vyksta su žmogumi. Jausmus padeda atpažinti situacija arba įvykių kontekstas, kurie paprastai nulemia tam tikrus išgyvenimus. Trečias dalykas padedantis atpažinti jausmus – mintys.

Jausmų įsisąmoninimas paprastai yra susijęs su emocinės būsenos pavadinimu. Kad išgyvenimus suvoktume aiškiau, reikia jiems parinkti žodį ar kategoriją, kurie tiksliau apibūdintų juos: piktas, įsiutęs, liūdnas, sumišęs, “apakęs” ir pan. Labai svarbu, kad toks asmeniškas jausmų žodynas būtų kuo didesnis.

Emocinių išgyvenimų įsisąmoninimas rodo, kad žmogus yra jų “savininkas”, atsako už juos.

Jausmų išreiškimas yra dar vienas svarbus įgūdis. Dažnai žmonės pasako apie tai, ką išgyvena, taip vadinamais “Tu” teiginiais. Tokie pasakymai apkaltina kitus ir dažniausiai inspiruoja konfliktus, visus, net pačius nemaloniausius jausmus, galima išreikšti konstruktyviai. Tam padeda vadinamieji “Aš” teiginiai.

Savivaizdis ir jo veiksniai

Savivaizdis – žmogaus nuostata savo paties atžvilgiu. Ją sudaro žmogaus vaizdiniai, nuomonės ir mintys apie save. Kiekvienam žmogui būdingas unikalus savivaizdis, nes kiekvienas žmogus yra unikalus. Taip pat galime sakyti, jog savivaizdis yra mūsų supratimas apie tai, kaip mus suvokia kiti, o mūsų vidinis “aš’ tiesiogiai su kitais žmonėmis gali būti nesusijęs. Savivaizdžio formavimuisi turi įtakos pagrindiniai faktoriai:

1. Aplinkinių reakcija. Mes nuolat stebime, kaip į mus žiūri aplinkiniai, ir daugiau ar mažiau sutinkame su jų požiūriu į mus. Stipriausiai reaguojame tada, kai informaciją apie save gauname iš žmonių, kuriuos gerai pažįstame, kuriuos gerbiame ir kurių nuomonę labai vertiname. Kaip tik šių žmonių reakcija padeda mums išlaikyti kritišką požiūrį į save, neatitrūkti nuo realybės.

2. Palyginimas su kitais. Vertindami save, neišvengiamai imamės palyginimų: “geresnis”, “blogesnis”, “santūresnis”, “atviresnis” ir t.t. Bet kad ir ką vertintume, visuomet privalome turėti tam tikrą atskaitos tašką.

3. Atliekami vaidmenys. Suaugusieji dažniausiai atlieka tuos vaidmenis, kuriuos atlikti įpareigoja jų turima
profesija ar užimamos pareigos, giminystės ryšiai taip pat pomėgiai ir interesai. Jaunų žmonių profesinia vaidmenys dar nėra pastovūs arba dar nėra susiformavę. Todėl didžiausią įtaką savojo įvaizdžio kūrimui turi giminystės sąlygoti vaidmenys, o taip pat pereinamieji, kurie vėliau perauga į nuolatinius profesinius vaidmenis. Be abejo, svarbia savojo įvaizdžio dalimi tampa tai, kaip aplinkiniai šiuos vaidmenis vertina.

4. Savęs sutapatinimas su kitais. Augdami pradedame tapatinti save su kitais žmonėmis – tėvais, vyresniaisiais broliais ar seserimis, mokytojais, knygų, kino filmų herojais. Kitaip sakant, tam tikros asmenybės, konkretūs žmonės pasirenkami kaip etalonas, arba idealas, kuriuo derėtų sekti. Savęs tapatinimas su tokiais, mūsų manymu, tobulais ir sektinais asmenimis yra labai svarbus formuojant idealaus “aš” įvaizdį. Bet svarbu, kad save tapatintume su jų teigiamomis ypatybėmis ir elgsena, o ne atvirkščiai.

5. Savasties formavimasis. Vaikai žaizdami mokosi tų vaidmenų, kurie jiems gali būti reikalingi suaugus. Kokios nors sąmoningos atrankos dažniausiai nėra. Paaugus į tai pradedama žiūrėti vis rimčiau. Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti, kokias besiformuojančiojo savojo “aš” puses išlaikyti, o kurių – atsisakyti, kuriuos vaidmenis tobulinti, o į kuriuos numoti ranka, kadangi jau aišku, kad suaugus gyvenime jų atlikti neteks. Laikotarpiu tarp 16 ir 22 – 24 metų tenka priimti daug labai svarbių sprendimų. Taip kuriasi žmogaus savastis, arba identitetas, dėl kurio kiekvienas tampame unikalia, nepakartojama asmenybe. Formuojasi savasis “aš”, toks sudėtingas ir įvairialypis, jog niekas niekada pasaulyje tokio paties “aš” negalėjo turėti ir neturės.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1067 žodžiai iš 2044 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.