Konfliktas
5 (100%) 1 vote

Konfliktas

1121

Konfliktas- tai maždaug vienodo stiprumo, bet priešingos kripties jėgų sąveika, tai yra nesuderinamu motivu, interesu, nuomonių, nuotaikų susidurimas. Konfliktas visada sukele sunkius emocinius išgivenuimus. Kyla dėl žmonių įvairumo, asmenybes individualumo.

Konfliktai skirstomi:

1) asmenybes konfliktai

2) tarpasmeniniai

3) konfliktai tarp grupių

4) paslėpti, nenumatyti

5) atviri, numatyti

6) konfliktai kylę dėl asmenybės savybių

7) situacijos sąliguoti konfliktai

8) konstruktyvus, kurie stimuliuoja grupės dinamika, naudingi kaip profilaktika prieš grupės sąstingį

9) destruktyvius konfliktus kurie ardo grupę.

Konfliktų priežastys- nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiau, be išankstynių nuostatų. Į konfliktą su aplinkiniais lengviausiai įsivėlia užsispyrę, inertiški žmonės, nepakenčiantis prieštaraujančio elgesio. Konflitiški yra tie žmonės, kuriu pagrindinis gyvenimo tikslas- bet kokia kaina iškovuoti aplinkinių pripažinymą, užimti pristižinę vietą visomenėje. Konfliktams palankios sąlygos ir tuo met, kai yra keliami nerialus reikalavimai aplinkai, sąlyguoti per didelio savo aš idealizavimą. Tokiu atvėju žmogus ima jaustis pranašiasnis už kitus, mano esas teisuolis, neklistantis, galintis nurodinėti. Konfliktus taip pat gali sąlyguoti perdidelis konformizmas. Dažniausiai manoma, kad liks neatkurta savoji vertė todėl yra kovojama už savigarbą.

Motyvai – vidinė paskata pradėti konfliktą, siekiant pasekti savo poreikius (interesai, vertybės, tikslai).

Konfliktas- tai priešingu tikslų, interesų pozicijų, nuomonių ar pažiūrų susidurimas, rimti nesutarimai kuriu metu žmogų užvaldo nemalonus jausmai arba nemalonus išgyvenimai.

Konfliktų tipai:

1) vidiniai asmenybės konfliktai

2) soc konfliktai: tarpasmeniniai, tarpgrupiniai, tarptautiniai.

Konflikto fazės- glaudžiai susieti su konflikto etapais. Jos konf metu gali pasikartuoti keleta kartų:

1) pradinė fazė (konf situacijos atsiradimas, jos suvokimas, įsisąmoninimas)

2) kilimo fazė (atviros konf sąveikos pradžia)

3) konflikto pikas (atvira konf plėtra)

4) kritimo fazė.

Kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartuoja, tuo kas kart menkesnės galimybės jį išspresti.

Konflikto struktūra-

1) konflikto dalyviai (iniciatoriai, konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės, kiti dalyviai susįje su konfliktu)

2) konflikto objektas. Objektiviai egzistuojančios ar isivaizduojamos problemos, dėl kurios kilo konfliktas, priežastis. Konflikto objektu gali būti materialinė, socialinė ar dvasinė vertybė, kurios siekia abu oponentai.

3) Aplinka. Sąlygos kurioja vyksta konfliktas.

Konflikto sprendimo būdai: tiesioginiai ir netiesioginiai.

Atskleisti konflikt esmę, priežasties išsiaiškinimas. Atviras dviejų konfliktuojančiu pusių bendravimas, klaidų pripažinimas, emocijų kontrolė. Kompromisas.

Sprendžiant konfliktą tiesiogiai: paprastai dalyvauja abi konfliktuojančios pusės, o kartais ir trečias nešališkas asmuo. Jis gali užjausti, priimti atsakomybę už konflikto sprendimo kokybę.

Netiesioginiai sprendimo būdai:

1) jausmų išlėjimo principas: negesinkite užsidegusio žmogaus jausmų, nesikiškite tėgul jis išsilieja. Jai jis save gerbia, gal but po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus.

2) Poziciju pasikeitimo principas. Konfliktuojami prašomi suikeisti pozicijomis ir ginti priešingą poziciją. Šis būdas labai veiksmingas nors sunkus.

3) Agresijos apsinuogijimo principas. Patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančius, kad jie padiskutuotu.

4) Oponento priverstinio klausimo principas. Oponentai netik išgirsti vienas kita bet ir išmoksta isiklausyti savo žodžius.

5) Pajokavimo principas. Jei konfliktas nėra per daug isišaknijęs vertėtų viska nuleisti juokais. Dėmesys nukreipiamas kitur, išsiblaškoma, atsipalaiduojama.

Trečio asmens dalyvavimas- asmuo kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergalės ar pralaimėjimu.

1) niekada neduoda patarimų

2) neisitraukia į aptarinėjimus apie konfliktuojančių padėtį, nepalaiko jokios pusės. Trečiojo asmens paskirtis nevertinti, o tik atspindėti situacią, kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančių.

3) Trečiojo asmens tikslas- skatinti abėjų pusių lankstūmą, atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. Paprašyti priešininkų kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus, o kaip savo nuomanė.

4) Negativius konfliktuojančius teiginius paverskyte pozityviais.

5) Kontroliuoti konfliktinės emocijas: jas reikšti galima, bet pulti- neleistina.

6) Būti empatišku. Atleisti konfliktuojantiems nesugebėjimą isijausti į kito padėtį.

7) Orientuoti priešininkus į vieksmą. Akcentuoti kad dėl kai ko jau psiektas susitarimas. Pripažinti ir priimti kaip faktus abiejų pūsių vertybių, stilių, požiūrų skirtingumus.

8) Budami trečiaisiais asmenims konfliktinieje situacijoje – nevaidinti gelbėtojų. Turite rasti aukso vidurį tarp abėjingumo ir perdėto isitraukimo į kitų problemas.

9) Papršyti pakartuoti savo žodžius, nes esant emociniai įtampai dažnai negirdima ką sako priešininkas.

Pasekmės-

išstumumas- vidinis konfliktas,galima susirgti neurozė. Išstumti vaizdiniai, norai l.veikia žmogų.

Regresija- nesąmoningas pasitraukimas.(vaikas kramta nagus, šlapinasi į lovą, piršto čiulpimas). Priešinga
reakcija išsumti į kitą stadiją.

Projekcija- nesamoningas savo poelgi į kitus perkėlimas (vagiui atrodo kad visi aplink vagys).

Racionalizacija- pseudo, protingas pasiaiškinimas.

Neigimas- neproduktyvus konflikto sprendimo būdas.

Kompensacija- kompensuojant padaryta skriauda, atliginat už padaryta darbą žemesnio lygio noras yra patenkinamas.

Atsisakimas- reikia kažką atsirinkti iš dvieju.

Išsisukinėjimas- šia strategija nevisada galima pritaikyti.

Konfliktiška elgsėna- gali būti paslėpta ir tiesioginė. Konfliktas gali verbalinis ir nežodinis. Konfliktiška elgsėna gali būti aktyvi ar pasyvi. Konfliktai yra atviri arba užsliepti dviejų rūšių: 1) potencialus konfliktas gali kilti tam tikroja situacijoje tarp dviejų žmonių, 2) vidinis konfliktas kurį sukelia individo poreikiai ar norai prieštaraujantis vienas kitam.

Mokiklinis konfliktiškūmas- situacija kai mokytojos suvokia mokini ne kaip partnerį o kaip poveikio objektą, slipi konflikto užuomazgos ir busimi vaiko psichologiniai sunkumai.

Uždavinis- pasiekti dvieju ligiaverčių partnerių – mokytojo ir mokinio bendradarbiavimą. Konflikto priežastis: mokytojas netaisingas, nepakankamai empatiškas, agresyvus, mokytojui trūksta dalikinių žinių, vaiko mokymo nesimokymo problemos, motivacijos trūkumas.

Sprendimai budai: 1) keisti savo požiūrį. 2) labai svarbus supratimas ir empatija. 3) mokinio ir pačio mokytojo bendros diskusijos. 4) alternativaus elgesio siūlimas. 5) ignaravimas. 6) humoro forma. 7) skątinimas ir vaiko pastangų pripažinimas. 8) Įtraukti 3 asmenius.

Neracionalus sprendimo budai: 1) pamokimai išbarimas, perspėjimas. 2) papildomu užduočių skirymas. 3) pranešimas tėvams, mokyklos vadovybei. 4) pašalinimas iš klasės mokyklos. 5) fizinės bausmės.

Bendravimas- žmonių saveika, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis,susipažistama ir pasiekiama socialinio budrumo. Tai kiekvienam iš musų įprasta, kasdienė veikla.Bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą,keitimosi informaciją, sąveiką ir santykiais.

Afektinis bendravimas- kai išsakomos pažiuros ir perteikiamos vertybes,kai atsiskleidžia daug jausmų ir emocijų.

Bendravimas ir jausmai-

Empatija- gebėjimas įsijausti į kito vidinį pasaulį, pagyventi jo emocijomis, pažvelgti jo akimis į aplinka ir save.

Autentiškumas- tai nuostata bendraujant likti savimi, tikruoju „aš“ nesidengtis jokiomis kaukėmis.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1062 žodžiai iš 2111 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.