ĮVADASPrisiminimai apie įvykusius konfliktus, kaip taisyklė, sukelia
nemalonias asociacijas: grasinimus, priešiškumą, nesupratimą, bandymus,
kartais beviltiškus, įrodyti savo teisumą ir skriaudas… To pasekmė,
susidariusi nuomonė, kad konfliktas – negatyvus reiškinys, kurio
nepageidauja nei vienas iš mūsų. Tačiau konfliktai kyla beveik visose
žmogiškojo gyvenimo sferose. Galima teigti, kad konfliktai neišvengiami,
taip pat ir pavojingi, nes griauna žmonių santykius.
Prasidėjusį konfliktą sunku sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad
kiekviena agresija ar priešiškumas priveda prie atsakomųjų veiksmų, kurie
dažniausiai būna žymiai stipresni nei pirminiai.
Šiandieninės konfliktinės situacijos tampa vis aštresnės ir apima vis
daugiau žmonių. Paprasčiausia nuoskauda gali peraugti į agresiją prieš
konfliktuojančią pusę.
Šiame darbe aptarsiu mūsų kasdieniniame gyvenime dažniausiai sutinkamą
ir bene aktualiausią – tarpasmeninį konfliktą.
KONFLIKTAS – KAS TAI?
Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis
atvejis, kai priešingos pozicijos, interesai, požiūriai negali būti
įgyvendinami vienu metu. Konfliktas suvokiamas kaip jėga, kelianti
rūpesčių, suardanti buvusią tarpusavio santykių pusiausvyrą. Konfliktiškas
elgesys gali būti įvairus, pradedant intelektualiniais ginčais, baigiant
fizinės jėgos naudojimu, kuris sąlygoja turtinę ar asmeninę žalą. Priešiška
elgsena gali būti paslėpta, gali būti akivaizdi – tiesioginė. Ši elgsena –
abipusė, nes kovoja du ar daugiau žmonių, vieno konflikto dalyvio elgsena
sulaukia kito dalyvio atsakomosios elgsenos.
Tarpasmeniniai konfliktai turi tam tikras priežastis, kurios yra
įvardijamos kaip konfliktogenai:
1. Pranašumo siekimas:
√ Atviras savo pranašumo demonstravimas – įsakymai, grasinimai,
kritika, kaltinimas,
√ Nuolankus santykis – geranoriškas pranašumo demonstravimas,
√ Gyrimasis – apie sėkmę lemiančius faktorius,
√ Aš manau,
√ Savo patarimo primetimas,
√ Kito žmogaus pertraukimas jam kalbant – tartum man tavo mintys
nerūpi,
√ Informacijos slėpimas,
√ Pinigų skolinimas – juk laiku tai negrąžinsi,
√ Bandymas atsakomybę suversti kitam – prašant ką nors padaryti,
√ Etiniai pažeidimai – stumtelėjimai, užmynimai ir net
neatsiprašoma,
√ Pasijuokimas iš kito – “patraukiant per dantį.
2. Agresija – konfliktogenų grupė.
Agreso – užpuolimas. Agresija būdinga kai kuriems žmonėms:
“sunkiems” žmonėms, smurtautojams.
Situacinis agresyvumas – FRUSTARACIJA – kylantis susiduriant su tam
tikra kliūtimi siekiant tikslo.
3. Egoizmas
Egoistas – siekia tik asmeninės naudos ir tai ne visada būna
teisinga, nes tai daroma kitų žmonių.
Kaip išvengti tarpasmeniniuose santykiuose Konfliktogenų?
1) Prisiminti, kad bet koks neatsargus pasakymas gali būti
konflikto priežastis,
2) Būtina pašnekovui būti empatišku,
3) Elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi.Pagal formą konfliktai skirstomi:
– asmeniniai;
– tarpasmeniniai;
– konfliktai tarp grupių.
Tačiau randami ir kitokie konfliktų skirstymai:
– paslėpti arba nenumatyti konfliktai;
– atviri arba numatyti konfliktai;
– konfliktai, kilę dėl asmenybės savybių;
– situacijos sąlygoti konfliktai.
Konfliktai grupėje gali būti skirstomi ir į:
– konstruktyvinius konfliktus, kurie stimuliuoja grupės dinamiką,
naudingi kaip profilaktiką prieš grupės sąstingį;
– destruktyvius konfliktus, kurie ardo grupę.
Konfliktas pasižymi ir savo dinamika. Tai dažniausiai susidarius
palankioms sąlygoms, prasideda nesutarimų ir kivirčų epizodinė grandinė,
kuri turi polinkį tolydžiai, didinant potencialą, pasiekti kulminaciją.
Konfliktiška elgsena gali būti verbalinė –neverbalinė. Priešiškumas
gali būti išreiškiamas žodžiais, gestais, raštu, įvairiais veiksmais.
Konfliktiška elgsena gali būti aktyvi arba pasyvi. Konfliktiška elgsena
gali būti atvira arba užslėpta.
Konfliktiška elgsena:
√ Dviejų žmonių sąveika;
√ Tiesioginė – netiesioginė;
√ Verbalinė – neverbalinė;
√ Atvira – paslėpta.
Konfliktišką elgseną sąlygoja asmenybės aplinka bei socialinė
psichologinė aplinka.Daugumos autorių nuomone esti predisponuojantis
konfliktišką elgseną reiškinys – situacijos konfliktiškumo suvokimas. Jį
lemia subjektyvi prieštaravimo svarba, prasmė tam individui, turinčiam
individualią gyvenimo, patirtį, vertybių orientaciją bei motyvaciją. Šis
suvokimas susijęs su individualaus tolerancijos slenksčio peržengimu, kai
ima dominuoti tai kas žmones supriešina.
Konfliktas turi misiją – atkurti, normalizuoti, pagerinti situaciją ar
pašlijusius santykius. Todėl jį reikia vertinti kaip atsiradusią galimybę
ar kilusią
problemą. Tačiau pirma, į konfliktą žvelgiame kaip į situaciją,
kai nesutampa nuomonės, interesai dviejų asmenų, subjektų arba oponentų,
kai priežastis – konkretus konflikto objektas/ginčo dalykas.
Konflikto situacija suprantama, kaip situacija, kylanti dėl skirtingo
žmogaus požiūrio, skirtingo įvairių reiškinių suvokimo. Kai tokia situacija
kelia grėsmę nors vieno iš sąveikos dalyvių suformoluotam tikslui, tai
susidaro konfliktinė situacija. Konfliktinė situacija – tai prieštaringos
šalių pozicijos kokiu nors klausimu. Stebimas priešingų tikslų ir įvairių
priemonių jiems pasiekti naudojimas, interesų nesutapimas. Konfliktinės
situacijos pagrindas – smulkmeniški ginčai , nelaiku pasakytas žodis,
nuomonė,- ir konfliktas gali prasidėti, tai salyga konfliktui kilti, taip
pat turi būti būsimo konflikto dalyviai – subjektai/oponentai, taip pat
ginčo dalykas – konflikto objektas.
Konflikto subjektai –tai konfliktinės sąveikos dalyviai. Jais gali
būti asmenybės, grupės, organizacijos. Oponentai privalo turėti galimybę
veikti savo, o ne trečiųjų asmenų vardu.Jie neturi būti priemonė kažkieno
interesams įgyvendinti. Tai būtų jau tarpininkų dalyvavimas, o ne konkrečių