Konflikto teorija darbovietėje
5 (100%) 1 vote

Konflikto teorija darbovietėje

1121

TURINYS

1. Įvadas

2. Konflikto teorija

3. Konfliktas mokykloje

4. Išvados

5. Panaudotos literatūros sąrašas

ĮVADAS

Mūsų šimtmetyje buvo pasiūlyti keli konflikto teorijos variantai. Viena žymiausių šiuolaikinių teorijų yra vokiečių sociologo Ralfo Darendorfo koncepcija. Darendorfas atmeta Markso mintį, kad pagrindinės konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios skiriasi pagal ekonominį požymį. Darendorfo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi.

Darendorfas suformulavo šiuos pagrindinius konflikto teorijos teiginius:

1. Svarbiausi kiekvienos visuomenės skiriamieji bruožai yra valdymas, konfliktas ir spaudimas.

2. Visuomeninė struktūra remiasi vienų žmonių grupių valdžia kitoms.

3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir prieštaraujantys.

4. Kuomet žmonės suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti visuomeninę klasę.

5. Klasinis konfliktas paaštrėja, kuomet:

a) visa valdžia sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose, o likusieji jos neturi;

b) tie, kurie neturi valdžios, neturi galimybės jos įgyti;

c) žmonės gali laisvai organizuoti politines grupes.

Šiame darbe pritaikysiu Darendorfo konflikto teoriją mokykloje ir nagrinėsiu pagrindins konflikto priežastis tarp grupių, kai vienos iš jų turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi. Kaip tai atsispindi mokykloje?

KONFLIKTO TEORIJA

Viena žymiausių šiuolaikinių konflikto teorijų yra vokiečių sociologo Ralfo Darendorfo ( g.1929) pasiūlyta konflikto teorija. Dahrendorfas laikomas vienu iš svarbiausių teoretikų, pripažįstančių visuomenės dvilypumą (konfliktą ir konsensusą) ir teigiančių, kad struktūrine socialinė teorija turėtų būti padalinta į dvi dalis: konflikto teoriją ir konsensuso teoriją. Konsensuso teorija turėtų tirti vertybinę Integraciją, o konflikto teorijai reikėtų aiškintis interesų konfliktus bei visuomenės tvarką palaikančius prievartos mechanizmus. Dahrendorfas pripažĮsta, kad visuomenė negali egzistuoti be abiejų veiksnių: konflikto ir konsensuso, kurie yra kiekvienos visuomenės svarbiausios sudėtinės dalys. Negali būti konflikto, teigia Dahrendorfas, jei prieš tai nebuvo konsensuso Ir atvirkščiaI. Konfliktas gali veikti Ir socialinį konsensusą. Ir integraciją.

Darendorfas tvirtino, kad visos sudėtingos organizacijos savo veikimą grindžia valdžios pasiskirstymu, kad žmonės, turintys valdžią, įvairiomis priemonėmis (pagrindinės iš jų – prievartinės) siekia naudos iš žmonių, turinčių mažesnę valdžią. Kadangi valdžios ir autoriteto perskirstymo galimybės yra labai nedidelės, todėl bet kurios visuomenės nariai

nuolat kovoja dėl valdžios perskirstymo. Ši kova gali vykti ne tik atvira, bet ir paslėpta forma.

Tačiau bet kurioje visuomenėje gali egzistuoti kova dėl valdžios pasidalijimo.

Taigi R. Darhendorfas mano, kad socialinių konfliktų pagrindas – ne ekonominės

priežastys, o žmonių siekis perskirstyti valdžią. Neišvengiamų konfliktų šaltinis yra vadinama „politinis žmogus”. Kadangi vienas valdžios perskirstymas neišvengiamai sukelia kitą, tai socialiniai konfliktai būdingi bet kuriai visuomenei. Kita vertus, būdami neišvengiami ir nuolatiniai, jie reiškiasi kaip interesų patenkinimo priemonė, taip pat kaip priemonė švelninti ir „kultūrinti” įvairias moniškąsias aistras. Visi žmonių santykiai, kurių pagrindas – tikslų nesuderinamumas, yra socialinio konflikto santykiai, teigė R. Dahrendorfas.

KONFLIKTAS MOKYKLOJE

.

Pagal Darendorfo konflikto teoriją, mokykla, kaip socialinė sistema yra palaikoma laisvanoriška integracija, bendro konsensuso arba abiejų šių procesų. Remiantis konflikto teorijos požiūriu, teigiančiu, kad socialinė visuma grindžiama „valdžios prievarta“, dalima daryti išvadą, kad prievarta ir jos panaudojimas kyla iš visuomenės struktūrinių pozicijų. Šio socialinio gyvenimo fakto pripažinimas suponavo pagrindinę Dahrendorfo tezę, kad valdžios pasiskirstymas yra universalus ir svarbiausias sisteminio socialinio konflikto veiksnys. Todėl galima sakyti, kad mokykloje konfliktą iššaukia valdžios pasiskirstymas, ir tai įtakoja ne tik santykius tarp mokyklos administracijos ir švietimo skyriaus, mokytojų ir administracijos, bet taip pat ir tarp mokytojų ir mokinių.

Konfliktą sukelia pati mokyklos, kaip švietimo įstaigos, sistema, o mokyklos kitimą sąlygoja konfliktas. Tai atitiktų Darehrendorfo dialektinę konflikto teoriją.

Valdžios vaidmuo.

Pagal Darendorfą, ivairios socialinės pozicijos visuomenės struktūroje turi nevienodą valdžią. kitaip tariant, valdžia slypi ne individuose, o jų užimamose pozicijose. Todėl galima teigti, kad mokykloje valdžia taip pat yra tam tikrose pozicijose. Konfliktas gali būti aiškinamas socialinių vaidmenų išsidėstymu, kuriam būdingi įvairūs dominavimo ir pavaldumo lūkesčiai.
Tai esminis Dahrendorfo sociologinės konflikto analizės elementas, kurį galima rasti mokykloje.

Kokie yra valdžios arba galios vaidmenys mokykloje? Valdžia visuomet apima ir pavaldumą, ir dominavimą. Iš asmenų ar grupių, kurios užima aukštesnes valdžios pozicijas mokykloje, tikimasi, kad jie vykdys pavaldžių grupių kontrolę ir tai ateina iš dar aukštesnes pozicijas užimančių asmenų. Esantys tam tikrose pozicijose ir turintys valdžią mokykloje administracija gali dominuoti mokytojų atžvilgiu, o mokytojai – mokinių. Priešingose pozicijose esantys individai dominuojančių pozicijų atžvilgiu turi tam tikrus lūkesčius. Tai ne psichologiškai,

o socialiai determinuoti lūkesčiai, kadangi struktūriškai determinuota valdžia yra teisėta, savo ruožtu dominuojančiose pozicijose esančios grupės teisėtai gali taikyti sankcijas tiems, kurie nepaklūsta. Mokykloje mokytojai turi lūkesčių administracijos atžvilgiu, o mokiniai to paties tikisi iš mokytojų. Savo ruožtu, tiek administracija, tiek mokytojai taiko įvairias sankcijas žemesnėse pozicijose esantiems, jei jie nepaklūsta esamai tvarkai.

Darendorfo požiūriu, valdžia nėra absoliutus dydis, nes ji slypi ne pačiuose individuose, bet individų užimamose pozicijose. Todėl asmuo, turintis valdžią vienoje pozicijoje, nebūtinai ją turės kitoje. Ir atvirkščiai, asmuo pavaldus vienoje grupėje, kitoje grupėje pats gali užimti valdžios poziciją. Taigi, administracija mokykloje neturi valdžios visose pozicijose, atitinkamai tą patį galima teigti apie mokytojus mokinių atžvilgiu. Ir atvirkščiai, mokytojas, būdamas pavaldžiu vienoje grupėje, kitoje grupėje pats gali užimti valdžios poziciją – vadovaudamas mokyklos tarybai, tuo pačiu vadovauja ir į šia tarybą ieinantiems administracijos atstonams kaip eiliniams tarybos nariams. Tuo pačiu moksleiviai, priklausantys mokinių savivaldai, gali įtakoti mokytojų priimamus sprendimus. . Tokia išvada kyla iš Dahrendorfo visuomenės sampratos, teigiančios, kad visuomenė yra sudaryta iš įvairių socialinių darinių, kuriuos jis vadina lmperatyviai koordinuotomis asociacijomis Bet kurį socialinį vienetą – taip pat mokyklą – galima laikyti imperatyviai koordinuota asociacija, jei jos vaidmenų organizacijoje yra aiškiai išreikštas diferencijuotas valdžios pasiskirstymas. Tai yra mokykloje dirbančių žmonių grupės, kontroliuojamos valdžios pozicijų hierarchijos. Kadangi mokykloje yra daug ivairiųgrupių, tai mokykloje dirbantys žmonės gali užimti valdžios poziciją vienoje grupėje ir būti pavaldūs kitoje. Todėl audito grupės vadovas kitoje darbo su gabiaisiais mokuniais grupėke tampa tik dalyviu. Nors kiekviena valdžia reiškia vlenų grupių asmenų prievartą kitiems, tokiose grupėse siekiama, kad valdžios santykiai būtų įteisinti. Todėl valdžios santykius galima analizuoti ir kaip autoriteto santykius, kai tam tik ra grupės dalis įgyja normatyvinę teisę valdyti (Dahrendorf 1959: 168-169). Darendorfo požiūriu, tvarka yra palaikoma įvairių procesų, sąlygojančių autoriteto santykius skirtingo socialinių sistemų lygio asociacijose.

Mokykloje taip pat nuolat kyla kova bei konkurencija dėl valdžios ir autoriteto, taip pat dėl darbo pasidalijimo. Santykiai tarp administracijos ir mokytojų, mokynių ir mokytojų yra svarbiausias konfliktų ir pokyčių šaltinis. Šis konfliktas atspindi įvairių vaidmenų turimą valdžią grupėse, nes objektyvūs vaidmenų interesai tiesiogiai priklauso nuo vaidmens turimos valdžios ir autoriteto kitų vaidmenų atžvilgiu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1264 žodžiai iš 2467 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.