Konfliktų analizė
5 (100%) 1 vote

Konfliktų analizė

ĮŽANGA

Nuolat kintančioje aplinkoje bei nuožmioje konkurencinėje kovoje šiuolaiki-nis žmogus yra apsuptas konfliktų. Konfliktuoja su aplinka, su artimais žmonėmis, kartais net pats su savimi, taip pat stebi šalia jo konfliktuojančius asmenis.

Retas žmogus gali pasakyti, kad konfliktai nedaro neigiamos įtakos gyvenimo būdui, ben-dravimo kokybei su aplinkinais ir artimais žmonėmis, darbo atmosferai bei produktyvu-mui. Juolab, kad konflikto auka gali tapti kiekvienas. Taigi žmogaus galimybės visapusiš-kai ir maloniai bendrauti su kitu žmogumi yra susijusios su jo gebėjimu spręsti ir valdyti konfliktines situacijas. Nepaisant realybės, kad konfliktai yra neatsiejama žmogaus gyve-nimo dalis, svarbiausia tai, koks yra pačio žmogaus požiūris į konfliktus: kaip reaguojama į juos, kaip jie analizuojami, kokie pasirenkami jų sprendimo būdai, kas daroma, norint jų išvengti.

Taigi šiame darbe bus stengiamasi išsiaiškinti, kas yra konfliktai, kokios yra konfliktų priežastys, kaip reikia analizuoti ir valdyti konfliktus, kaip elgtis konfliktinėse situacijose, o gal net teigiamai jais pasinaudoti. Taip pat bus išanalizuota viena konfliktinė situacija, paimta iš S. Kubelkos knygos „Persprogęs korsetas“

KONFLIKTŲ SAMPRATA

Skirtingų žmonių pažiūros, nevienodas įvairių reiškinių suvokimas ir jų ver-tinimas gana dažnai sukelia ginčytinas situacijas. Jeigu tokia situacija sukelia grėsmę nors vieno iš sąveikos dalyvių suformuluotam tikslui, tai sudaro konfliktinę situaciją. Taigi, konfliktinė situacija- tai prieštaringos šalių pozicijos kokiu nors klausimu, siekimas prie-šingų tikslų ir įvairių priemonių jiems pasiekti naudojimas, interesų nesutapimas ir t.t.

Dažnai konfliktinės situacijos pagrindą sudaro objektyvūs prieštaravimai. Tačiau kartais pakanka kokios nors smulkmenos- nevykusiai ir nelaiku pasakytų žodžių, nuomonės, kitaip tariant, incidento,- ir konfliktas gali prasidėti.

Incidentas yra maža ‚liepsnelė‘ dideliai konflikto ‚ugniai‘ įžiebti. Teoriškai, incidentas- tai vienos iš šalių veiklos aktyvizacija, kuri apriboja (gal ir nesąmonongai) kitos šalies inte-resus.Iškilę prieštaravimai tampa konfliktine situacija, kai:

a) situacija svarbi konfliktinės sąveikos nariams;

b) yra kliūtis, kurią sukuria vienas oponentų, norėdamas sutrukdyti kitiems dalyviams pasiekti savo tikslą;

c) asmenybė arba grupė nebegali daugiau taikstytis su iškilusia kliūtimi (nors tarp vienos šalies narių).

Konfliktu laikytina bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl žmonių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir sub-jektyvūs faktai. Jis priklauso nuo išorės (aplinkos) konteksto, kuriame tarpsta ir vystosi. Konteksto dalis- socialinė psichologinė terpė (aplinka), o ne vien artimiausioji asmenybės aplinka. Beveik visi autoriai pažymi situacijos konfliktiškumo subjektyvų suvokimą. Tai būtina sąlyga konfliktui kilti.

Taigi, konfliktas plačiąja prasme- tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvėjis. Pa-prastai jo pasekmė- stiprios neigiamos emocijos. Paprastai konfliktu laikoma priešingų požiūriu, interesų, elgesio motyvų, siekių susidūrimas, kadangi išvertus iš lotynų kalbos žodį ‚confliktus‘, tai reškia susidūrimą.

Visą gyvenimą mus lydi ištikimi ir neatskiriami palydovai- konfliktai. Jie yra nedalima gyvenimo dalis. Tarpusavio santykių be konfliktų tiesiog nebūna.

Pasaulėžiūros, požiūrių ir pozicijų skirtumai- įprastas reiškinys bet kurioje socialinėje grupėje (pavyzdžiui, šeimoje, santuokoje, sporto komandoje darbuotojų kolektyve). Skir-tingi požiūriai ir sprenimų priėmimo metodai, pasikeitimas nuomonėmis ir ginčai tarp at-skirtų darbuotojų nebūtinai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Atvirkščiai, jie gali turėti ska-tinamąjį poveikį, tačiau jie neturėtų peraugti į neigiamus santykius, nenaudingą nesantaiką. Konfliktams spręsti galima naudoti įvairias strategijas. Tačiau reikia prisiminti, kad kai kurios jų gali dar pabloginti situaciją ir todėl tinka tik tam tikromis sąlygomis. Dažnai pa-tartina panaudoti kelias strategijas, kurios papildo viena kitą.

Kiekvienam žmogui svarbu įsisąmoninti , kad konfliktų išvengti beveik ne-įmanoma, todėl jų supratimas kito žmogaus atžvilgiu labai svarbus, siekiant efektyvaus ir malonaus bendravimo.

KONFLIKTŲ ĮVAIROVĖ

Konfliktinėms situacijoms atskleisti sugaištama pakankamai daug laiko ir iš-eikvojama nemažai energijos. Be to, konflikto vaidmuo priklauso nuo to, kiek jis yra val-domas. Tad yra svarbu žinoti konflikto prigimtį.

Konfliktai gali būti funkciniai (konstruktyvūs), t.y. sąlygojantys organizacijos efektyvumo augimą, ir disfunkciniai (destruktyvūs) – sąlygojantys asmeninio pasitenkini-mo, grupinio bendradarbiavimo ir organizacijos efektyvumo mažėjimą .

Konstruktyvūs konfliktai yra racionalūs, be emocijų (normali komunikacija), kurių dalyviai stengiasi rast sprendimo būdus, vienodai prisiimti atsakomybę už pasekmes .

Destruktyvūs konfliktai yra neproduktyvūs, nes prasiveržia emocijos. Dažnai dalyviai patys negali išspręsti konflikto, nes kaltina oponentus, neabejodami savo teisumu .

Pagal konflikto subjektus, t.y. jo dalyvius,
konfliktai skirstomi į asmeninius (vidinius), tarpasmeninius, asmens ir grupės, tarpgrupinius.

Asmeniniai (vidiniai) konfliktai. Jie kyla asmenybės viduje, kai susiduria jo priešingi motyvai (poreikiai, interesai, vertybės, tikslai), kai yra nepasitenkinimas darbu (ypač kai keliami prieštaringi reikalavimai, pavyzdžiui reikalaujama didinti darbo našumą ir kartu gerinti gaminio kokybę), savo elgesiu, vaidmeniu organizacijoje. Taip pat, kai žmogus yra veikiamas stresų ar nepasitiki savimi .Kurtas Lewinas šiuos konfliktus vadina motyvų konfliktais ir juos suskirstė :

1. Troškimo – troškimo konfliktas. Žmogui tenka rinktis iš dviejų ar dau-giau vienodai malonių alternatyvų.

2. Vengimo – vengimo konfliktas. Rinktis tenka iš dviejų vienodai nema-lonių alternatyvų ar dviejų blogybių. Būtent dėl alternatyvų nepatrauklumo šis konfliktas trunka ilgiau, nes sprendimo priėmimas yra vilkinamas: žmogus delsia, nesiryžta vis tikė-damasis, kad tai netiesa.

3. Troškimo – vengimo konfliktas. Dažniausiai pasitaikantis vidinis kon-fliktas, kartais dar vadinamas „motyvų kova“. Tas pats tikslas yra ir malonus, ir nemalo-nus, taigi sukyla dvilypiai jausmai.

Tarpasmeniniai konfliktai. Dažniausia konfliktų rūšis. Tai susidūrimas žmo-nių, kurių skirtingi charakteriai ir kurie siekia skirtingų tikslų, laikosi skirtingų požiūrių, vertybių, normų. Organizacijoje jie reiškiasi kaip vadovų kovos dėl išteklių, kaip įtakos padarinys ar kaip asmeniniai ginčai. Šie konfliktai yra labai emocionalūs, nes priešininkai susiduria akis i akį .

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 966 žodžiai iš 3049 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.