Konfliktų mokykloje priežastys sprendimo būdai ir prevencija
5 (100%) 1 vote

Konfliktų mokykloje priežastys sprendimo būdai ir prevencija

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….3

1. KAS YRA KONFLIKTAS?……………………………………………………………………………………4

2. KONFLIKTŲ PRIEŽASTYS………………………………………………………………………………….5

3. KONFLIKTŲ SPRENDIMAS MOKYKLOJE………………………………………………………….6

4. MOKYKLINIS KONSULTAVIMAS………………………………………………………………………8

4.1. Konfliktiškas mokytojas……………………………………………………………………………………8

4.1.1. „Neteisingų“ vertinimų problemos………………………………………………………………..9

4.2. Konfliktiškas mokinys………………………………………………………………………………………9

4.2.1. Nesimokantis vaikas……………………………………………………………………………………9

4.2.2. Agresyvus vaikas………………………………………………………………………………………10

4.2.3. Silpnavalis vaikas…………………………………………………………………………………. ….11

4.2.4. Hiperaktyvus vaikas…………………………………………………………………………………..12

4.2.5. Demonstratyvus vaikas………………………………………………………………………………13

4.3. Psichologinė parama sprendžiant mokyklinius konfliktus……………………………………13

5. KONFLIKTO PREVENCIJA……………………………………………………………………………….14

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………18

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………….19

ĮVADAS

Konfliktai yra kasdienio gyvenimo dalis. Kiekvienam žmogui kartais ten¬ka pakliūti i sudėtingas bendravimo situacijas. Kad konfliktai būtų sėkmingai išspręsti, reikia daug žinių ir įgūdžių. Jeigu gebėsime jais tinkamai pasinaudoti, sugaištas laikas ir pastangos atsipirks keleriopai. Žmo¬nės, kurie nagrinėja problemas, iškylančias sudėtingose bendravimo situacijo¬se, paklausti, su kuo jiems pirmiausia asocijuojasi žodis „konfliktas“, dažniau¬siai mini barnį, pykti, baimę, išsiskyrimą, įtampą, ašaras, nusivylimą, mušty¬nes ir daugybę kitų dalykų, susijusių su prasta savijauta, nepalankia situacija ir nepageidaujamomis pasekmėmis. Tik labai nedaug žmonių žodį „konfliktas“ sieja su emocinės įtampos sumažėjimu, santykių pagerėjimu, situacijos išsiaiš¬kinimu, problemos išsprendimu. Nemalonūs prisiminimai, skaudi patirtis dažnai trukdo įžvelgti teigiamus konflikto aspektus ir suvokti savo galimybes, rodyti iniciatyvą, stengtis pagerinti situaciją.

Konfliktų gerokai sumažėtų, jei vadovas sukurtų ramią, dalykišką ir drau¬gišką atmosferą; dažnai nagrinėtų neaiškumus; nebėgtų nuo konfliktų; atkreip¬tų dėmesį į darbuotojų asmeninius ir bendrus poreikius; aktyviai klausytų ir įsiklausytų; žvelgtų į ateitį, o mokytųsi iš praeities; sukurtų keletą ateities variantų; ieškotų ir surastų įmanomų ir greitai įvykdomų priemonių, padedančių valdyti konfliktus; būtų atviras (nekalbėtų užuominomis, neišsisukinėtų) ir garbingas: kalbėtų tik apie tą, šiandienę, situaciją, poelgį, nenukrypdamas į nemalonius praeities įvykius, prisiminimus; bent retsykiais pakviestų nešališką tarpininką, padedantį susikalbėti ir kūrybiškai spręsti.

Gyvenime mums tenka įvairiai elgtis, kai kyla konfliktų: ir pakovoti, ir patylėti, ir apsimesti, kad nieko bloga nenutiko. Kiekvienas iš mūsų turime mėgstamą elgesio stilių. Įvairūs konflikto sprendimo stiliai turi savo privalumų ir trūkumų. Visi jie yra vertingi ir naudotini tam tikromis aplinkybėmis, tik reikia tinkamai atrinkti, kad konfliktas vyktų valdomai ir humaniškai.

Taigi, svarbu yra mokėti pasinaudoti teigiamais konfliktų aspektais ir stengtis tinkamais būdais spręsti net tokius konfliktus, kurie atrodo grėsmingi ir sunkiai įveikiami. Mokėkime išklausyt kiekvieną savo kolegą, draugą, bendramintį, leiskime pareikšti savo nuomonę būkime humaniški sau ir kitiems, ir konfliktinių situacijų bus tikrai mažiau. Išmokyme valdyti konfliktus.

1. KAS YRA KONFLIKTAS?

Konfliktas – tai priešingų, nesuderinamų požiūrių susidūrimas, sukeliantis stiprius nema¬lonius išgyvenimus. Konfliktai vyksta net ir tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių. Taigi tai natūralus ir neišvengiamas reiškinys. Labai svarbu suprasti konfliktų neišvengiamumą, nes prie¬šingu atveju, kilus konfliktui, dėl to tuščiai ir be reikalo graušimės. Svajoti apie gyvenimą be konflik¬tų – tai tas pats, kas svajoti
apie amžinai gerą orą – be lietaus, vėjo ir pūgų.

Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įsitikinimu, kad konfliktas – tai būtinai kažkas blogo. Tačiau iš tiesų konfliktai gali būti ir nenau¬dingi, ir naudingi. Čia tiktų palyginimas su bakterijomis, kurios gali būti ir žalingos, sukelian¬čios ligas, ir naudingos, padedančios virškinti arba naikinančios pramonės atliekas.

Niekas tiksliai negalėtų suskaičiuoti kiek tiksliai, kelių ar keliasdešimt konfliktų liudytojas/-a buvote ir keliuose konfliktuose dalyvavote pats. Pasaulyje konfliktų daugiau nei smilčių ir vargu ar jūs galėsite tiksliai nustatyti bent vienos dienos konfliktų, kurių liudytojai ar dalyviai buvote skaičių. Konfliktinė situacija yra savotiškas inteligentiškumo testas. Ir iš to, kaip žmogus elgiasi, galima spręsti apie jo vidinę kultūrą. Pavyzdžiui, anglai savo sugebėjimo valdyti emocijas dėka visada garbingai išsisuka iš konfliktinės situacijos. O ar mes galime sutramdyti apėmusį pyktį, tegu ir turintį pagrindo? Dauguma žmonių neigiamai vertina konfliktus. Kodėl taip yra ? Pirmiausia konfliktai audrina stiprias emocijas ir kelia nemalonių potyrių .Galvodami apie konfliktus, prisimename pyktį, neviltį, nerimą, neapykantą ir kitus nemalonius jausmus. Be to, mus veikia ir visuomenėje nusistovėjęs požiūris į konfliktus. Mes turime susikūrę vertybių, principų ir įsitikinimų sistemą. Konfliktai ir konfliktinis elgesys joje dažnai vertinamas neigiamai.

Bet neturėtume pamiršti ir kitos medalio pusės: nepaisant neigiamo krūvio, konfliktai yra pasikeitimų stimulas ir pažangos variklis. Tarpasmeninius ir vidinius asmens konfliktus galime pavadinti tarpusavio ir asmenybės santykių raidos ir tobulėjimo varikliu. Per susidūrimus žmonėms atsiranda galimybė geriau pažinti save ir kitus.

Taigi ar konfliktas yra gėris ar blogis, priklauso nuo to, kaip žmonės elgiasi konfliktinėje situacijoje, kaip sprendžia iškilusias problemas. Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvejis. Paprastai jo pasekmė – stiprios neigiamos emocijos.

Konfliktu laikytina bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl žmonių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai. Jis priklauso nuo išorės (aplinkos) konteksto, kuriame tarpsta ir vystosi. Konteksto dalis – socialinė psichologinė terpė (aplinka), o ne vien artimiausioji asmenybės aplinka. Beveik visi autoriai pažymi situacijos konfliktiškumo subjektyvų suvokimą. Tai būtina sąlyga konfliktui kilti. Konfliktinį situacijos suvokimą sudaro bent vieno asmens grėsmės pojūtis, tos situacijos svarbos pripažinimas, konflikto dalyvių indi¬vidualių tikslų nesuderinamumas. Situacijos konfliktiškumo suvokimą lemia subjektyvi prieštaravimo svarba, prasmė tam individui. Asmeninę prasmę są¬lygoja visa to žmogaus individuali gyvenimo patirtis, o tiksliau – jo vertybių orientacijos bei motyvacija.

Suvokimo, jog situacija yra konfliktinė, momentas susijęs su indi¬vidualaus tolerancijos slenksčio peržengimu: žmogus „neapsikenčia“, „pra¬trūksta“; nors iki tam tikros ribos, tam tikro lygio (iki tolerancijos slenksčio) nesutarimai, skirtingi tikslai, įvairios vertybės, samprata, požiūriai, elgesio ti¬pai nebūtinai sukelia konfliktus, tačiau visa tai sudaro prielaidas, nuteikia konfliktui.

Peržengus tolerancijos slenkstį, ima dominuoti, nustelbia visa kita, tik tai, kas supriešina, skiria žmones. Priešininkų aktyvumas nukreipiamas vieno į kitą: kiekvienas kitame mato grėsmę, pavojų savo vertybėms, kliūtį, siekiant svarbiausių tikslų. Negatyvus požiūris į pavienius poelgius perkeliamas visai asmenybei, grupei, grupuotei, įstaigai. Gyvenimas be konfliktų neįmanomas. Jų vengti, kovoti su jais nereikia. Konflikto misija – atkurti, normalizuoti, o idealiu atveju – pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius. Konfliktą būtina valdyti, spręsti konfliktines situacijas. Konfliktą reikia vertinti, kaip atsiradusią galimybę ar kilusią problemą. Todėl išskiriami naudingi, teigiami ir kenksmingi, neigiami konfliktai.

2. KONFLIKTŲ PRIEŽASTYS

Dauguma konfliktų kyla dėl šešių pagrindinių priežasčių:

• gyvybinių poreikių;

• skirtingų vertybių;

• skirtingo suvokimo;

• skirtingų interesų;

• psichologinių poreikių;

• ribotų išteklių.

Gyvybiniai poreikiai – tai dalykai, kurių reikia tam, kad išgyventume. Tai maistas, vanduo, oras, pastogė ir t.t.

Skirtingos vertybės būdingos skirtingų įsitikinimų, pasaulėžiūrų, religijų žmonėms. Dėl šių priežasčių kylantys konfliktai labai sunkiai sprendžiami, nes vertybės praktiškai nekinta arba kinta labai lėtai.

Skirtingas suvokimas – tai skirtingos nuomonės apie tą patį dalyką. Kas vienam gražu, kitam gali būti bjauru. Kas vienam per garsu, kitam atrodo per tylu.

Skirtingi interesai. Žmonėms rūpi skirtingi dalykai. Galime susipykti su draugu dėl to, ką veiksime vakare ir pan.

Riboti ištekliai reiškia ribotą ko nors kiekį. Nepakankamas tėvų atlyginimas gali kelti nepasitenkinimą dėl menku kišenpinigių ir pan.

Psichologiniai poreikiai yra tai, ko mums reikia, kad jaustumės esą gabūs, svarbūs,
sveiki, kitų pažystami. Visi mes norime būti mylimi ir gerbiami.

Matome, kad konfliktų yra tiek daug ir tokių įvairių, o priežastys – vos kelios. Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikima, bet taip yra. Analizuodami ir suvokdami konflikto priežastis mes lengviau randame būdų, kaip jį įveikti. Jei konfliktas kyla dėl skirtingo suvokimo, galima bandyti išsiaiškinti, kas ką turi omenyje, ir šitaip išvengti nesusipratimo. Kaip konflikto priežastis – skirtingi interesai, galima mėginti atskleisti savuosius ir paieškoti abu tenkinančio sprendimo. Kai konfliktas kyla dėl skirtingu vertybių, stenkimės gerbti ir suprasti kito žmogaus pažiūras.

3. KONFLIKTŲ SPRENDIMAS MOKYKLOJE

Mokyklos bendruomenėje, paprastai, yra išskiriami 4 subjektai: moksleiviai, mokytojai, tėvai ir administracija. E. Dereškevičiūtė (Žmogaus studijų centras) skyrė 5 žmonių grupes, tarp kurių dažniausiai kyla konfliktai mokyklose:

♦ mokiniai – mokiniai (konkurencija, lyderiavimas klasėje ir mokykloje, „pataikavimas“ mokytojams, nesąžiningumas tarpasme¬niniuose santykiuose);

♦ mokiniai – mokytojai (nuomonių nesutapimas dėl vertinimo, vertinimo kriterijų, per dideli, neaiškūs, besikeičiantys mokytojų reikalavimai, nesutarimai dėl skirtingų vertybių, drausmės palaikymo, mokinių savarankiškumo, mokytojų kontrolės);

♦ mokytojai -mokytojai (nevienodai paskirstytas darbo krūvis, apkalbos, nevienodas darbo funkcijų supratimas, atsakomybės prisiėmimas arba neprisiėmimas);

♦ administracija – ūkinis personalas (iš administracijos pusės – per dideli reikalavimai; iš ūkinio personalo pusės – nekokybiškai, ne laiku atliekami darbai, nuolatinės kontrolės būtinumas, medžiagų švaistymas);

♦ mokytojai – tėvai (tėvai: neteisingai vertinami vaikai, informa¬cijos apie mokinius trūkumas; mokytojai: per maža tėvų atsakomybė, per dideli reikalavimai mokytojams, iš abiejų pusių – bendradarbiavimo trūkumas).

Dažniausiai konfliktai mokyklose kyla tarp pačių mokinių. Jų tarpusavio nesutarimai atsiranda dėl konkurencijos, lyderiavimo, nesąžiningumo tarpasmeniniuose santykiuose, neobjektyvaus mokytojų vertinimo ir kt. priežasčių.

Konfliktai tarp mokinių ir mokytojų, mokytojų požiūriu, kyla dėl to, jog „mokiniai nesilaiko drausmės reikalavimų,, yra asocialūs, apsileidę, tingi mokytis, nesą¬žiningi, vaikų galimybes tėvai vertina priešingai nei mokytojai, vaikai nori išsiskirti iš bendraamžių, mokytojai nepajėgūs valdyti gausių klasių“. Mokinių požiūriu, konfliktai su mokytojais kyla dėl to, jog mokytojai nepakankamai vertina mokinių individualumą, netaktiškai elgiasi, užduoda labai daug namų darbų ir neobjektyviai vertina žinias.

Konfliktai mokytojų kolektyve, taip pat ir tarp administracijos bei ūkinio personalo dažniausiai kyla tuomet, kai mokytojai netaktiškai elgiasi vienas kito atžvilgiu, nepatogiai sudarytas pamokų tvarkaraštis, įgyvendinamos naujovės, nepatinka administracijos darbo stilius, netolygiai paskirstytas pedagoginis krūvis ir kt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog mokytojų kolektyve konfliktai dažnai kyla dėl to, jog atėję jauni specialistai stengiasi pakeisti nusistovėjusias bendravimo bei bendradarbiavimo taisykles.

Taip pat, mokyklose kylantys konfliktai, dažniausiai vienaip ar. kitaip yra susiję su jos valdymo stiliumi, nes valdymas – tai veikla, kurios tikslas yra spręsti konfliktus, kad organizacijos nariai galėtų efektyviai veikti ir siekti numatytų tikslų. Pagal tai, kaip mokyklose sprendžiamos konfliktinės situacijos, galima išskirti du stereotipinius vadovavimo stilius: autokratinį ir demokratinį. Pirmuoju atveju sprendimus priima tik mokyklos vadovas, o likusieji mokyklos bendruomenės nariai atlieka tik vykdytojų vaidmenis. Tuo tarpu demokratinis vadovavimo stilius užtikrina mokyklos bendruomenės narių aktyvų dalyvavimą priimant sprendimus ir įgalina efektyviai vystyti veiklą, siekiant užsibrėžti tikslų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1803 žodžiai iš 5746 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.