Konfliktų sprendimas organizacijoje
5 (100%) 1 vote

Konfliktų sprendimas organizacijoje

1121

ĮŽANGA

Šią temą pasirinkau, todėl, kad tai itin aktualu kiekvienam dirbančiam žmogui. Beveik kiekvieną dieną žmogus susiduria su konfliktais. Tad yra labai svarbu suprasti kodėl jie kyla, kokią teigiamą ar neigiamą įtaką turi tiek dirbančiajam, tiek pačiai organizacijai.

Šio darbo tikslas išsiaiškinti kaip organizacijos veiklą ir kiekvieną joje dirbantį veikia konfliktai, kokie būdai naudojami jiems išspręsti.

Rašydamas darbą domėjausi kas yra konfliktas, kokios konfliktų rūšys ir poveikis. Ir naudojausi tokia literatūra: Aleksandro Jacikevičiaus ,,Žmonių grupių (socialinė) psichologija“, Viktorijos Baršauskaitės ir Birutės Janulevičiūtės ,,Žmogiškieji santykiai“ bei Broom/Bonjen/Broom ,,Esminiai tekstai ir pavyzdžiai“.

Konfliktai yra vienas pagrindinių socialinių reiškinių, nuolat kylančių tarp draugų ir priešų, tarp tėvų ir vaikų, tarp vyro ir žmonos, tarp įvairiausių žmonių grupių. Juos tyrinėja ne tik socialinė psichologija, bet ir filosofija, logika, teisė, medicina ir, žinoma, sociologija.

Kas yra konfliktas? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas šį žodį apibūdina kaip priešingų interesų ar jų reiškėjų susidūrimą, susikirtimą, sankirtį, kaip veiksmą plėtojantį priešingybių kovą. Dar konfliktą galima apibūdinti ir kaip dviejų ar daugiau žmonių, grupių ar didesnių socialinių sistemų su nesuderinamais tikslais priešišką elgseną viena kitos atžvilgiu.1

Organizacija – tai du ir daugiau žmonių , turinčių bendrą tikslą ir sąmoningai bendradarbiaujančių, siekiant tikslo.

Visi kylantys konfliktai turi bendrų bruožų. Jiems būdinga tam tikra seka ir raida, bet kartu ir stabilumas. Jie gali būti ne tik neigiama, bet ir teigiamam savybė, konfliktai susiję su individo ar grupės (organizacijos) stabilumu ir pasikeitimais.

Konfliktai gali būti įvairūs, priklausomai nuo to kurioje gyvenimo sferoje jie pasireiškia:

1. Socialiniai konfliktai, kurie iškyla tarp asmenų ar grupių dėl bendrų visuomenės nuostatų ar veiksmų spaudimo.

2. Asmeniniai konfliktai. Tai žmogaus nesutarimas su pačiu savimi, su įvairiais išorės poveikiais.

3. Tarpasmeniniai konfliktai. Jie kyla tarp dviejų ar daugiau grupės asmenų.

4. Asmenybės ir grupės konfliktai, atsiranda dėl grupės spaudimo asmenybei ir atvirkščiai.

5. Tarpgrupiniai konfliktai.2

Kaip teigia Broom/Bonjen/Broom konfliktų teorija tiria sąlygas, kurios gali atvesti į nepasitenkinimą ir konfliktus.

Konfliktiškas elgesys gali būti įvairus, pradedant ginčais, apkalbomis, baigiant net fizinės jėgos panaudojimu. Tai gali būti išreiškiama atvirai, o gali būti užslėpta. Būtent užslėpta konflikto forma ir yra pradinė konflikto formavimosi stadija. Konfliktiška elgsena gali būti verbalinė ar neverbalinė. Priešiškumą galima išreikšti ne tik žodžiais, bet ir gestais, raštu. Žmonės konfliktus jaučia ir juos išreiškia.

Išreikštas konfliktas tai tokia elgsena, kai visiems jos dalyviams suprantama tai kaip konfliktas.

Mano nagrinėjami konfliktai tai tie, kurie pasireiškia būtent organizacijoje ir liečia organizacijos veiklą, organizacijos vadovus ir neišvengiamai darbuotojus.

Panagrinėkime kaip gali pasireikšti konfliktai. Tai gali būti šalių nesuderinamumas, priešiška elgsena, į konfliktą būna per prievarta įtrauktos daugiau ar viena šalių, didelė tikimybė, kad

1Viktorija Baršauskienė, Birutė Janulevičiūtė. Žmogiškieji santykiai. Kaunas. Technologija. 1999.p.357

2Viktorija Baršauskienė, Birutė Janulevičiūtė. Žmogiškieji santykiai. Kaunas. Technologija. 1999.p.358

neigiamos pasekmės atsilieps būtent vienai ar kitai grupei, kuri dalyvauja tame konflikte. Dažniausiai organizacinio konflikto situacijoje dalyvauja mažiausiai trys šalys: dvi iš jų tiesiogiai, o tam tikra organizacijos dalis patiria tiesioginį arba netiesioginį poveikį. Pažvelkime į tai plačiau. Kai darbe konfliktuoja du vadovai, kurie stengiasi pakenkti vienas kitam, dažniausiai jų konfliktas atsilieps jų vadovaujamiems darbuotojams ir apskritai visai organizacijai, jos veiklai.

Išvengti konflikto praktiškai nėra įmanoma, svarbu žinoti kaip jį valdyti. Nes nuslopintas konfliktas vėliau ar anksčiau gali iškilti kaip stiprus sprogimas ir sukelti organizacijos narių apatiją bei pakenkti darbo kokybei. Tad reikia ieškoti būdų, t.y. organizuoti diskusijas, grupinius susitarimus ir t.t, kad konfliktai praeitų kuo neskausmingiau.

Efektyviai valdomi konfliktai gali būti net naudingi organizacijos darbui. Jie padeda išsiaiškinti nesutarimus, nuomonių skirtumus, elgesio normas. Jei konfliktai įstaigoje neperžengia intensyvumo ribos, jie gali net suteikti gyvybingumo bei energijos organizacijos gyvenimui. Nuoširdžiai išspręsti konfliktai gali tapti pagrindu teigiamiems ir glaudiems žmonių grupės santykiams. Mano manymu, kai problema išspręsta abiem pusėms naudingai, tampa lengviau dirbti ir atmosfera kolektyve būna geresnė.

W.L.Frenchas, F.E.Kastas ir J.E.Rosenzweigas išskiria tokias teigiamas konflikto darbe pasekmes:

1. Naujų, geresnių idėjų atsiradimas;

2. Būtinybė ieškoti naujų požiūrių ir metodų;

3. Ilgai brendusių problemų iškėlimas ir sprendimas;

4. Žmonės priversti išreikšti savo požiurį;

5. Konflikto metu atsiradusi įtampa paskatina
susidomėjimą ir kūrybiškumą;

6. Žmonės turi galimybę patikrinti savo sugebėjimus.3

Bet kaip suprantame konfliktai gali sukelti, ne vien teigiamas bet ir neigiamas pasekmės, kurios gali net labai neigiamai paveikti tiek darbuotojus, tiek ir organizacijos veiklą. Susidaro nepakenčiama darbinė atmosfera, blogėja nuotaika, sutrinka bendravimas tarp žmonių, kartais net kai kurie darbuotojai išeina iš darbo ar yra atleidžiami. Bet kuri stresinė situacija darbe atsiliepia darbo kokybei, produktyvumui.

W.L.Frenchas, F.E.Kastas ir J.E.Rosenzweigas nurodo tokius neigiamus konflikto

padarinius organizacijoms:

1. Kai kurie žmonės jaučiasi nugalėti ir pažeminti;

2. Darbuotojai atitolsta vieni nuo kitų;

3 Viktorija Baršauskienė, Birutė Janulevičūtė. Žmogiškieji santykiai. Kaunas. Technologija. 1999. p 361

3. Įsiviešpatauja nepasitikėjimas ir įtarumas;

4. Žmonės ir padaliniai, kurie turėtų bendradarbiauti, remiasi tik savo siaurais interesais;

5. Ima dominuoti aktyvus arba pasyvus pasipriešinimas ten, kur būtinas komandinis darbas;

6. Kai kurie organizacijos nariai priversti išeiti iš darbo.4

Kai vyksta konfliktai tarp kolektyvų galima pastebėti tokius reiškinius. Kai viena konfliktuojanti pusė džiaugiasi savo laimėjimais ir vertina save daug aukščiau, lyginant su jai priešiška puse. Tarpusavy konfliktuojantys dažniausiai susidaro neigiamą (neobjektyvią) nuomonę vieni apie kitus. Vieni kitus laiko priešininkais. Grupių atstovai tampa „didvyriais“ ar „išdavikais“. Tai labai dažnai pastebimas reiškinys. Bet labai įdomu tuo, kad būtent konflikto metu padidėja solidarumas, bendradarbiavimas ir netgi pagerėja atmosfera kolektyvo ar grupelės žmonių viduje. Kaip pavyzdį galima panagrinėti netgi kai, sakykime, vyksta konfliktas tarp vadovo ir jo vadovaujamos grupės žmonių. Dažniausia tuo metu kolektyvas tampa labai susibūręs ir draugiškas, nors ir priešiškas savo vadovo atžvilgiu.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 1081 žodžiai iš 1942 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.